Aukštasis mokslas yra esminė grandis, užtikrinanti bet kurios valstybės ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą. Vienas iš pagrindinių sistemos progresyvumo požymių – galimybė užtikrinti prieinamumą ir pasirinkimo studijuoti laisvę. Lietuvoje jau daugiau nei prieš 20 metų įkurta binarinė aukštojo mokslo sistema, kurioje veikia ir valstybinės, ir privačios aukštosios mokyklos. Studentai jų jau nebeskirsto pagal nuosavybės formą, o renkasi pagal pageidavimą ir galimybes studijuoti.
Sąlygos švietimo rinkoje skiriasi
Lietuvos abiturientai, baigę mokyklas ir gimnazijas, turi tikrai platų pasirinkimo spektrą, norėdami studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šiuo metu šalyje veikia 12 valstybinių ir 7 privačios kolegijos bei 11 valstybinių ir 9 privatūs universitetai.
Per daugiau nei 20 metų laikotarpį studentai pripažino privačias aukštąsias mokyklas ir jas renkasi taip pat noriai kaip ir valstybines. Visgi, pasak Lietuvos verslo kolegijos vadovės Angelės Lileikienės, valstybės požiūris skiriasi ir tai yra vienas didžiausių sektoriaus iššūkių.
„Rinkos ekonomikos sąlygomis gyvename daugiau nei 30 metų, tačiau mūsų valdininkai dažnai dar negali susitaikyti su mintimi, kad šalia valstybinių aukštųjų mokyklų veikia ir privačios. Taip yra visame pasaulyje, todėl metas atnaujinti požiūrį, bei vienodai vertinti sektorių.
Visas aukštasis sektorius paskutiniais metais dėl pandemijos turėjo tikrai nepaprastai daug iššūkių – keitėsi studijų metodai, studijų procesų organizavimas ir t.t. Tačiau privatus sektorius turėjo dar ir papildomų iššūkių. Pavyzdžiui, LR Mokslo ir studijų įstatymo nuostatose teigiama, kad valstybinėms aukštosioms mokykloms pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms gali būti skiriamos išankstinio priėmimo valstybės finansuojamos studijų vietos. Šiais metais einame tuo keliu ir visur gimnazijose yra raginama sudaryti išankstines sutartis ir net gauti tam tikras stipendijas. Bet tai taikoma tik valstybinėms aukštosioms mokykloms.
Valstybės specialistų poreikiui atliepti, užsakymus vykdyti ir finansavimą gauti gali taip pat tik valstybinės aukštosios mokyklos. Kodėl to paties daryti negali privačios kolegijos, jeigu jos yra akredituotos ir atitinka visus kriterijus?
Juk išskirtinis mūsų šalyje yra tik aukštojo mokslo sektorius, nes tiek privatūs darželiai, mokyklos ar gimnazijos gauna valstybės finansavimą. Kaip ir medicinos paslaugos privačiose įstaigose yra finansuojamos“, – teigia A. Lileikienė.
Lietuvos verslo kolegijos direktorės nuomone, galėtų būti atsižvelgta į argumentus ir reikalavimai bei galimybės kolegijoms vienodinami.
Kokie yra kokybės kriterijai?
Pasak A. Lileikienės, reikia diskutuoti apie aukštųjų mokyklų vertinimo kriterijus.
„Lietuvoje aukštosios mokyklos yra labiausiai vertinamos atsižvelgiant į studentų skaičių ir materialinę bazę. Man dažnai iškyla klausimas, ar šie kriterijai geriausiai atspindi kokybę? Pavyzdžiui, Lenkijoje, turinčioje 38 mln. gyventojų, 1200 studentų aukštojoje mokykloje yra laikoma normaliu skaičiumi, o Lietuvoje reikia 5000-6000 studentų.
Žurnalas „Reitingai“ taip pat pažymi, kad studentų skaičius ar materialinė bazė nėra tie kriterijai, kurie vieninteliai parodo studijų kokybės lygį. Juk yra atvejų, kai aukštosios mokyklos nesilaiko minimalių priėmimo reikalavimų ir pritraukia gerokai daugiau studentų. Kokį kokybinį rezultatą turime tokiu atveju?
Vien tik naujos laboratorijos ar modernūs pastatai taip pat kokybės neparodo. Reikalinga visuma. Tai ypač aktualu tapo paskutiniu metu, kai studijos persikėlė į nuotolį. Manau, kad daugiau dėmesio reikėtų kreipti į studijų kokybę kaip visumą, dirbančius žmones ir tai, kaip kolegija reaguoja į iššūkius ir kokius pokyčius daro, kaip greitai priima reikalingus sprendimus, kurie duoda rezultatą ir kaip kolegiją vertina paslaugos pirkėjai – studentai, jų tėvai ir darbdaviai“, – sako A. Lileikienė.
Kolegei pritaria ir Vilniaus dizaino kolegijos vadovas Aldis Fledžinskas, kurio nuomone, studentams yra svarbiausia studijų kokybė.
„Viskas priklauso ne nuo to, ar mokykla yra privati, ar valstybinė. Studento pasirinkimą lemia studijų kokybė. Jaunam žmogui svarbu, ką jis gauna studijuodamas. Mes keliame sau ir savo studentams aukštus reikalavimus ir visada priimame tik geriausius. Jau 6 metus esame geriausia specializuota meno mokykla Lietuvoje. Tai reiškia, kad kažką darome teisingai. Mums sekasi tikrai gerai ir mes niekuo nesiskundžiame.
Žvelgiant bendrai, matome, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų daugiau dėmesio skirti profesiniam orientavimui, nes tikrai ne visos mokyklos ir gimnazijos sugeba jaunam žmogui parodyti galimus karjeros kelius ir nukreipti tinkama linkme. Šiuo metu jauni žmonės būsimas specialybes įsivaizduoja iš interneto ar draugų pasakojimo. Dažnai į aukštąsias mokyklas žengia dar nežinodami, kur ir ką jie nori studijuoti. Šias spragas taiso jau pačios aukštosios mokyklos“, – sako A. Fledžinskas.
Tikslas – konkurencija tarptautiniu lygiu
Pasak Vilniaus dizaino kolegijos vadovo, artimiausi iššūkiai – konkurencija pasauliniu mastu.
„Pandeminis laikotarpis parodė, kaip greitai galime keistis. Su netikėtai iškilusiais iššūkiais puikiai susitvarkė tiek valstybinės, tiek ir privačios kolegijos. Tačiau tuo pačiu pamatėme, kaip esant ekstremalioms sąlygoms galime keistis, augti ir ieškoti naujų galimybių.
Turime labai didelį partnerių tinklą ne tik Europoje, bet ir JAV, Australijoje ir kitose pasaulio šalyse. Anksčiau galbūt šiek tiek sunkiau būdavo bendradarbiauti su ne Lietuvoje reziduojančiais dėstytojais, tačiau pandemija viską pakeitė. Visi tapo prieinami, nes visi pradėjo dirbti nuotoliniu būdu. Taip ženkliai prasiplėtė mūsų pažinčių, partnerių ir dėstytojų ratas. Visi pamatėme, kad galime konkuruoti ir pasauliniu lygiu.
Tai ir yra vienas mūsų pagrindinių tikslų ateičiai – vis stipriau žengti tarptautinėje arenoje, garsiau kalbėti, būti labiau matomiems ir skleisti gerą žodį apie Lietuvą“, – artimiausius planus pristato A. Fledžinskas.
Socialinių mokslų kolegijos (SMK) vadovė Viktorija Palubinskienė taip pat pandeminį laikotarpį mato ne tik kaip pilną iššūkių, bet ir galimybių metą.
„Pandeminiai iššūkiai aukštosioms mokykloms yra panašūs visame pasaulyje, tačiau tai tuo pačiu yra ir galimybė plėsti mokymosi būdus, ieškoti inovatyvių mokymosi metodų, perdėlioti patį suvokimą, kaip gali vykti aukštasis mokslas.
Asmeniškai galiu tik pasidžiaugti, kad SMK puikiai susitvarkė su pandemija ir gerai prisitaikė tiek studentai ir dėstytojai, tiek ir likęs personalas. Šiandien taikome hibridinį mokslą, tačiau ties tuo nesustojame ir ieškome skirtingų mokymosi metodų tam, kad efektyviai pasiektume norimus studijų rezultatus“, – sako ji.
Nėra vieningos sistemos
SMK vadovės nuomone, Lietuvoje per pastaruosius metus buvo padaryta nemažai chaotiškų, fragmentiškų, neefektyvių sprendimų, nes nebuvo atsižvelgiama į visą sistemą.
„Siekiant pertvarkyti aukštąsias mokyklas, buvo padaryta daug sprendimų, jungimų ir mažinimų. Tačiau jie buvo fragmentiški, o ne sisteminiai. Žiūrint iš mūsų perspektyvos, matome, kad nors Lietuvos aukštojo mokslo sistemą sudaro tiek valstybinės, tiek nevalstytinės institucijos, yra pamirštama, kad jos visos yra vienos sistemos dalis, visos vykdo vienodus reikalavimus ir visos vertinamos taip pat tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje. Todėl jos neturėtų būti traktuojamos skirtingai.
Džiugu, kad šiandien studentai vienodai vertina valstybines ir nevalstybines aukštąsias mokyklas, Dažnai girdime iš studentų, kad jie jau seniai norėjo studijuoti SMK, tam ilgai ruošėsi. Privatus mokslas turi tam tikrą savo išskirtinumą, vertybes ir požiūrį. Tai mato ir studentai. Jie kelia atitinkamus lūkesčius, o mes dirbame tam, kad tuos lūkesčius kasmet pranoktume.
Pavyzdžiui, Europoje skirstymo į privačias ir valstybines aukštąsias mokyklas nebėra. Kitų Europos šalių švietimo atstovai nesupranta, kodėl mes sakome, kad esame privati ar neprivati aukštoji mokykla. Jiems tiesiog svarbu, ar tai aukštojo mokslo institucija, ar ne. Manau, kad pamažu ta kryptimi juda ir Lietuva“, – dėsto V. Palubinskienė.
Pasak SMK vadovės, nors iššūkių buvo daug – nuo pandemijos iki demografijos, tačiau tai nesustabdė kolegijos planų ir ji atidarė net du naujus kolegijos pastatus didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
„Šiais metais atvėrėme dvi inovatyvias erdves: vieną Klaipėdoje, kitą – Kaune. Šios dvi erdvės padės studentams ir bendruomenei studijuoti ir kurti šiuolaikiškuose, į aplinką įsiliesiančiuose pastatuose. Juos atidarėme galvodami ne tik apie savo studentus, bet ir apie pačius miestus. Turime daug iniciatyvų, tokių kaip „Vibelift“, „WeCreators“ ir kt., kuriomis norime apjungti akademinę bendruomenę ir suteikti jai galimybių atsiskleisti“, – pasakoja SMK vadovė V. Palubinskienė.
