Studijos

Ar aukštosios mokyklos draugiškos studentams su negalia?

2021 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 221 tūkst. žmonių su negalia, iš kurių 147 tūkst. yra darbingo amžiaus žmonės, norintys save realizuoti mūsų visuomenėje, dirbti ir studijuoti. Ar Lietuvos aukštosios mokyklos yra pasiruošusios integruoti žmones su negalia ir kaip keičiasi situacija pastarąjį dešimtmetį?

Ne visi nori informuoti apie negalią

Per paskutinius 8-erius metus Lietuvos aukštosiose mokyklose studentų su negalia sumažėjo tris kartus. Skaičiuojama, kad aukštosiose mokyklose specialiųjų poreikių turintys asmenys sudaro apie 1% visų studentų.
Lietuvos verslo kolegijos direktorės pavaduotojos studijoms ir kokybei doc. Kristinos Puleikienės teigimu, studentų su specialiaisiais poreikiais skaičius paskutinius metus yra stabilus, tačiau reikia suprasti, kad ne visi studentai deklaruoja savo negalią.

„Studentų, turinčių specialių poreikių, turime nedaug, apie 4-5 kiekvienais metais. Šie studentai yra kreipęsi į mus, gauna paramą ir jiems reikalingas priemones. Tačiau dalis studentų neinformuoja, kad turi specialių poreikių, kad norėtų pasinaudoti išmokomis, kad jiems reikia specialių priemonių. Todėl galutinio tikslaus skaičiaus mes niekada nežinome.
Žinoma, kartais negalia tiesiog matosi, jei žmogus turi, pavyzdžiui, judėjimo negalią. Kartais išryškėja paskaitų metu, kai žmonės neprigirdi ar prastai mato.

Kiekvienais metais, norėdami atliepti studentų, turinčių negalią, poreikius daug investuojame. Labai prisideda ir valstybinis studijų fondas, kuris padeda įsigyti studijų procese reikalingą techniką. Pavyzdžiui, jei matome, kad šiemet atsirado studentas su regėjimo negalia, įsigyjame ir atnaujiname jo studijų procesams gerinti reikalingą techniką.
Atitinkamai organizuojame ir studijų procesus. Turime įrengę stacionarius liftus, nuovažas, mobilius kopiklius prie lauko durų, pritaikę tualetus, auditorijas.

Jei pastate aukštas nėra pasiekiamas liftu, tada, esant grupėje studentams su judėjimo negalia, paskaitas perkeliame į kitus aukštus ir kitas auditorijas.

Materialinė bazė kasmet atsinaujina ženkliai. Turime ir specialius stalus, keltuvus, klaviatūras, spausdintuvus spausdinti brailio raštu, elektroninių knygų skaitytuvus ir t.t.“, – sako doc. K. Puleikienė.

Reikalinga ne tik infrastruktūra, bet ir atitinkamas personalas Lietuvos verslo kolegijos atstovė teigimu, svarbi yra ne tik materialinė bazė, į kurią investuoja visos aukštosios mokyklos, bet ir dėstytojų, ir administracinio personalo žinios.

„Labai svarbu, kad dėstytojas suprastų studentų su negalia poreikius. Dažnu atveju jie patys turi savo specialią įrangą – mobiliuosius telefonus, kompiuterius ar kitą įrangą. Jei žinai, kad studentas yra su negalia, reikia to nepamiršti.
Pavyzdžiui, vieni skaito iš lūpų, o dėstytojas pasakodamas ir vaikščiodamas gali užsimiršti, nueiti ar nusisukti. Tada studentui jau iškyla sunkumų. Puiku, kad studentas pats primena, kad dėstytojas atsisuktų, tačiau taip būna ne visada.
Tad personalas turi būti nuolat apmokomas, jam atnaujinamos žinios, turi semtis gerųjų praktinių pavyzdžių iš kaimyninių valstybių ir stengtis studentams suteikti maksimalią pagalbą“, – sako ji.

Kolegei pritaria ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas Vaidotas Lygis, kurio teigimu, jų kolegijoje studentų su negalia skaičius paskutiniais metais pradėjo didėti.

„Šiemet turime 7 studentus, turinčius judėjimo negalią. Šis skaičius pamažu auga, turime ir daugiau studijomis mūsų kolegijoje besidominčių neįgalių asmenų.

Žinoma, daug investuojame, kad pateisintume studentų lūkesčius. Vien tik per paskutinius metus į infrastruktūros pritaikymą neįgaliesiems investavome virš 40 tūkstančių eurų. Centriniuose rūmuose įrengėme stacionarų liftą, nuovažas, pritaikėme tualetus, šalia įėjimo į pastatą įrengėme neįgaliesiems skirtas automobilių stovėjimo vietas, studentų bendrabutyje pritaikėme keletą kambarių. Rinktis studijas mūsų kolegijoje neįgaliuosius skatinome ir sukūrę informacinį filmuką apie tai, kaip kolegija yra pritaikyta ir laukia studentų, turinčių specialių poreikių“, – teigia jis.

Pasak kolegijos vadovo, studentai, turintys specialių poreikių, kolegijoje renkasi specialybes, kur profesinė veikla nereikalauja didelio mobilumo (dažniausiai renkasi su projektavimo, kameraliniais darbais susijusias specialybes – tokias kaip Žemėtvarka, Nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai ar Hidrotechninė statyba), o praktinis mokymas pagal galimybes organizuojamas kolegijos aplinkoje, adaptuojant prie specialiųjų poreikių.

Siekis – visiems suteikti lygias galimybes

Vilniaus kolegijos Studijų tarnybos studentų reikalų koordinatorius Ričardas Rimkus, organizuodamas studijų procesus studentams turintiems specialiųjų poreikių, išskiria du svarbius aspektus – infrastruktūrą ir patį studijų procesą, studijavimą.

„Vilniaus kolegijos infrastruktūra nuolat gerinama atsižvelgiant į studentų, turinčių negalią, poreikius. Kolegijos pastatuose įrengti pandusai, liftai / keltuvai leidžiantys laisvai judėti fakultetuose. Esant poreikiui, suteikiamos automobilio parkavimo vietos.

Nuotolinių ir mišrių studijų mokymo galimybės įgavo didelę reikšmę studijų proceso prieinamumui didinti. Studentams su regos negalia paskaitų skaidrės ir kita studijoms svarbi informacija pateikiama didesniu šriftu. Ieškant rašytinių šaltinių, reikalingų studijoms, studentams siūlomi garso įrašai. Auditorijose yra speciali įranga silpnaregiams, pasirūpinama, kad studentai sėdėtų vietose, kur geriausias matomumas ar girdimumas.

Stebime visų akademinės bendruomenės narių įsitraukimą ir pagalbą, sprendžiant studentams su negalia kylančius klausimus, pritaikant studijų procesą pagal individualizuotą negalios poreikį.

Vilniaus kolegijos strategijos 2021–2025 m. įgyvendinimo veiksmų plane numatėme parengti metodines rekomendacijas, kaip individualizuoti studijų procesą, atsižvelgiant į studentų specialiuosius poreikius. Taip pat šiame kontekste numatėme dėstytojų mokymus“, – pasako R. Rimkus.

Vilniaus kolegijos atstovo teigimu, svarbiausias siekis yra visiems studentams suteikti lygias galimybes įsitraukti į studijų procesą.

„Šiuo metu infrastruktūra pritaikyta, studentų nuomone, Vilniaus kolegija yra pasiruošusi priimti studentus su negalia, tačiau infrastruktūros tobulinimas tęsiamas. Įgyvendiname mažesnes, bet taip pat reikšmingas priemones, kurios padės lengviau judėti fakultetuose.

Ketiname ir toliau dirbti kryptingai ir tikslingai siekiant dar didesnio studijų pritaikomumo. Svarbiausia užduotis – išsiaiškinti studentų poreikius ir iš karto spręsti iškylančias problemas.

Studijų kokybės gerinimas yra nuolatinė siekiamybė. Neišskiriame studentų, visiems siekiame suteikti aukščiausio lygio studijas, kartu skiriame papildomą dėmesį tiems, kuriems jo reikia“, – tvirtina Vilniaus kolegijos Studijų tarnybos studentų reikalų koordinatorius R. Rimkus.

carvertical VIN patikra

Parašykite komentarą