Liepsnose paskendęs asmeninis automobilis – tokį vaizdą nebūtų malonu išvysti netgi sapne. Deja, nelaimingų įvykių suvestinės liudija faktą, kad ugnies apgadintos transporto priemonės neretam lietuviui tampa skaudžia realybe. Statistika byloja, kad kiekvienais metais ugniagesiams vidutiniškai tenka vykti į daugiau nei tūkstantį iškvietimų dėl užsiliepsnojusių transporto priemonių. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo gauta beveik 250 tokių pranešimų. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, dažnais atvejais dėl ugnies sukeltų nuostolių transporto priemonių savininkai gali kaltinti nepalankias aplinkybes, tačiau kartais kaltę turėtų prisiimti ir patys. Lemtingos pirmosios minutės Lietuvoje automobilių tyčinių padegimų mastas išlieka panašus kaip ir netyčinių gaisrų. Ypač daug problemų kelia daugiabučių…
SEB banko analitikai: „Mokesčių reforma bus palanki Lietuvos ekonomikos plėtrai”
SEB banko analitikai palankiai įvertino Vyriausybės pasiūlytų mokesčių sistemos pertvarkymo įtaką šalies ekonomikai. Ekonomistų nuomone, tai yra svarbi priežastis, atsižvelgiant į nuolat atsinaujinančias diskusijas apie galimai artimiausiais metais pasaulio ekonomiką ištiksiančią krizę. Lietuvos ekonomika dabar gana tvirtai stovi ant abiejų – eksporto ir vidaus rinkos – kojų, tačiau papildomas postūmis reikalingas siekiant tvarios ekonomikos plėtros vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda, pristatydamas naujausią leidinį „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“, pažymėjo, kad mokesčių reformos pakete numatyti sprendimai turės labai skirtingą įtaką įvairioms visuomenės grupėms. Dėl to bene labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė yra pensininkai, kurie negali tikėtis naudos iš darbo mokesčių sumažinimo, tačiau gali būti priversti susimokėti už antrąjį…
„Wizz Air“ kuria naują mokymo centrą
„Wizz Air“, didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje bei viena iš sparčiausiai augančių aviakompanijų Europoje, praneša atidarysianti naują mokymo centrą. Iki 2018 m. pabaigos įrengtas mokymų centras turės 2 naujausius viso skrydžio stimuliatorius, vieną fiksuotos bazės stimuliatorių bei naujus orlaivių įgulos avarinio evakavimo ir priešgaisrinius treniruoklius. Tęsdama spartų augimo tempą Europoje aviakompanija, per pastaruosius metus pajėgumus išauginusi 20 proc., o per ateinantį dešimtmetį trigubinsianti orlaivių bazę, atidariusi naująjį mokymo centrą išplės orlaivių įgulos pajėgumus. Laikantis griežtų standartų kas dieną bus treniruojami apie 100 skrydžių įgulos narių, o ateityje šis skaičius augs iki 250 narių. „Iki šių metų pabaigos tarptautinę „Wizz Air“ komandą sudarys daugiau nei 1000…
Makaronų tiltų statymo „virusas“ plinta po visą Lietuvą
Išskirtinių tiltų iš makaronų statymo konkursas „Makaronų tiltai 2018“ šiemet grįžta jau septintą kartą. 2011 m. startavęs su keturiomis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto studentų komandomis, konkursas užaugo iki Lietuvos čempionato, kuriame dėl patekimo į pavasario pabaigoje vykstantį finalą atrankiniuose etapuose moksleivių iš visos Lietuvos komandos varžosi jau nuo gruodžio mėnesio. Juos vienija azartas ir noras pasitelkus inžinerines žinias iš makaronų ir klijų pastatyti iki 1 kg sveriantį tiltą, išlaikantį kuo didesnę apkrovą. Pasak vieno iš organizatorių – VGTU Statybos fakulteto Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros dėstytojas Gintauto Ambraso – tiltų statymo iš makaronų varžybų populiarumas kasmet muša rekordus – šiemet atrankiniuose etapuose dalyvavo net 153 moksleivių…
Dviratininkų takuose kelią pastoja ir mamos su vežimėliais, ir bėgikai
Tikru pavasariu ir artėjančia vasara pakvipę orai vilioja sėsti prie dviračio vairo ir pasidžiaugti šios ekologiškos bei aktyviam gyvenimo būdui tinkančios transporto priemonės privalumais. Vis tik dažno dviratininko entuziazmą, vos išvažiavus į lauką, prislopina, daugeliui šių transporto priemonių mėgėjų nuo seno žinomos problemos – ne visur kokybiškai išvystyta dviračių takų infrastruktūra ir ne visuomet geranoriškas pėsčiųjų bei automobilių vairuotojų požiūris. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovė Aušra Puodžiūnienė sako, kad, nors dviračių takų paskirtis yra sudaryti sąlygas dviratininkams važinėtis saugiai, tačiau minantys pedalus juose dar anaiptol negali taip jaustis. „Kasmet sušilus orams registruojame nemažai įvykių dėl susižalojusių ir traumas patyrusių dviratininkų, taip pat ir nuo susidūrimų su…
Verslui nebeužtenka tik angliškai kalbančių specialistų
Į Lietuvą ateinantys investuotojai vis dažniau neapsiriboja anglų kalbą mokančių specialistų paieška. Augant norvegų, švedų ir kitomis užsienio kalbomis galinčių bendrauti specialistų paklausai, įmonės pasiryžusios investuoti ne tik į savo darbuotojus, bet ir į studentų kompetencijų auginimą. JAV bendrovė „Cognizant Technology Solutions“ bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU), siekdami gerinti studijų Lietuvoje kokybę, sudaryti sąlygas studentams įgyti aktualių įgūdžių ir žinių. Skandinavų kalboms – prioritetas Vienas iš „Cognizant Technology Solutions“ ir VGTU tarpusavio sutarimų – įmonės sukurti specialūs norvegų kalbos kursai finansų inžinerijos, ekonomikos inžinerijos ir verslo logistikos studentams. Šį pavasarį prasidėjusių kursų paklausa du kartus viršijo pasiūlą, todėl teko atrinkti labiausiai motyvuotus studentus. „Vertiname, kad Lietuvoje ruošiami aukšto…
„airBaltic“ Lietuvoje pirmąjį ketvirtį aptarnavo 26 proc. daugiau keleivių
Per pirmąjį 2018 m. ketvirtį „airBaltic“ pervežė daugiau nei 80 000 keleivių į Lietuvą ir iš jos. Aviakompanija Lietuvoje skraidino 26 proc. daugiau keleivių savo skrydžių tinklo, apimančio Europą, Skandinaviją, Rusiją, NVS ir Artimuosius Rytus, kryptimis nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. „Itin stiprūs mūsų rezultatai Lietuvoje yra įrodymas, kad Lietuvos keleiviams siūlome geriausią kainos ir judėjimo galimybių derinį. Būdami pirmaujančia oro linijų bendrove Baltijos šalyse, stengiamės tobulinti savo paslaugas kiekvienais metais pasiūlydami naujų maršrutų“, – sakė „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas. Latvijos aviakompanija „airBaltic“ per pirmąjį 2018 metų ketvirtį savo tinklo, apimančio Europą, Skandinaviją, Rusiją, NVS ir Artimuosius Rytus, kryptimis pervežė 729 897 keleivius arba 24 proc. daugiau nei…
Kita elektromobilių ekologijos pusė: kur lietuviams dėti ličio jonų baterijas?
Automobilių pramonė pastaruoju metu išgyvena „žaliąją“ revoliuciją. Ekspertai sutinka, kad ateitis priklauso ekologiškoms transporto priemonėms, kurios bus varomos alternatyviais degalais, neteršiančiais gamtos. Vien Lietuvoje, remiantis „Regitros“ pateikiamais kovo 1 d. duomenimis, buvo užregistruoti 688 elektromobiliai, hibridinių automobilių – 9294 vnt. Nuo 2014 m. elektromobilių šalyje padaugėjo daugiau nei 10 kartų (nuo 63 iki 688), tuo metu hibridinių transporto priemonių mastas dar didesnis. Pripažįstama, kad visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, iš dalies ar visiškai elektra varomų transporto priemonių tik daugės, o tai kelia susirūpinimą šalies atliekų tvarkytojams. Nors hibridinių automobilių bei elektromobilių akumuliatorių atliekos kol kas retenybė, greitai ateis laikas, kai teks spręsti šią problemą. Ar Lietuva tam jau pasiruošusi?…
Ekspertas pataria: sumuštinis pusryčiams, pietums ir vakarienei? Įmanoma!
Vaikų ir suaugusiųjų mylimas sumuštinis dažnai nėra laikomas sveiku maistu, tačiau mitybos specialistas prof. dr. Rimantas Stukas teigia, kad sumuštinis – be reikalo nuvertinamas. „Į sumuštinį telpa visa sveikos mitybos piramidė, tad, nepaisant visų mitų, kokybiškai paruoštas sumuštinis yra idealus angliavandenių, gerųjų riebalų, skaidulų ir baltymų šaltinis, tinkamas ne tik pusryčiams, bet ir pietums ar vakarienei“, – teigia R. Stukas ir dalinasi patarimais, kokį sumuštinį ruošti, kad jis būtų maistingas ir vertingas jūsų mitybai. „Dėl šiandien pasaulyje populiarių dietų, kuriose mažai angliavandenių, taip pat dėl dažnėjančios tendencijos atsisakyti gliuteno, sumuštinis tampa nuvertinamas, tačiau nepelnytai – jame telpa visa sveikos mitybos piramidė: nuo grūdinės kultūros, kurią sudaro duona, iki daržovių, baltymų…
Kas kuria išmaniuosius telefonus?
Išmanieji telefonai, kaip dar daugelis kitų išmaniųjų įrenginių, tapo neatskiriama kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalimi. Būtent dėl išmaniųjų įrenginių, kurie gali atlikti tiek labai atsakingas užduotis, tiek gelbsti atliekant įprastus buities darbus, žmonių kasdienybė tapo daug patogesnė. Ir visgi, ar daugelis iš mūsų bent įsivaizduoja, kaip kuriami mūsų kasdieniai „palydovai“ – išmanieji telefonai? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto dėstytojai Andrius Katkevičius, Vytautas Urbanavičius, Darius Plonis sutiko pasidalinti šio proceso paslaptimis. Pasak VGTU ekspertų, visų pirma reikėtų suprasti, kas yra išmanusis įrenginys arba sistema. Jei jų veikimo principas paremtas algoritmu, kuris lemia, kaip sistema ar įrenginys turėtų elgtis, kintant įvesties duomenims, šie įrenginiai gali būti vadinami išmaniaisiais. Visi išmanieji…