Politika ir teisė

Apie žemės ūkio politiką po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda

Lapkričio 19 d. Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovų delegacija: pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, vicepirmininkai Algis Baravykas ir Vytautas Buivydas bei ŽŪR tarybos narys, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis, susitiko su Prezidentu Gitanu Nausėda.

Šiandien matome, kad yra suaktyvėję kažkokių neformalių ir neaišku kam atstovaujančių grupių, kurie prisistato visų ūkininkų vardu, veiksmai, taip pat agresyviai, šmeižikiškai ir neaišku ką siekiant įbauginti elgiasi žemės ūkio tarybos atstovai, grasindami atvaryti traktorius į sostinę. Kyla klausimas, kodėl būtent šiandien jaučiamas toks suaktyvėjimas? Kur šios grupės ir žemės ūkio taryba buvo anksčiau? Kam atstovauja, kieno interesus gina, ir kokie yra šių grupių/ organizacijų tikslai? Ar tikslas yra lipti ant bačkos ir rėkti, kaip viskas blogai, ar tikslas yra dirbti drauge, siūlyti problemų sprendimus ir siekti bendrų visam žemės ūkiui ir kaimui būtinų sprendimų.  

Tikėtina, kad toks nepasitenkinimas kyla iš kai kurių ūkininkų, kuriems finansiškai nėra palanki naujoji 2021 – 2027 m. BŽŪP ir siūlomi finansiniai mechanizmai.

Galima sutikti, kad susitarti dėl ES lėšų paskirstymo nėra lengva ir paprasta, tačiau misija tikrai įmanoma, jei galvojame apie šalies ateities kaimą, kuriame bus ir jaunimo, ir darbo vietų, ir tvariai ūkininkaujančių ūkininkų, sėkmingų verslininkų, sumanių bendruomenių, kooperatyvų ir pramoninių ūkių.

ŽŪR už konstruktyvų darbą ir viso kaimo bei žemdirbių interesų atstovavimą

Žemės ūkio rūmai  (ŽŪR) vienija visus žemės ūkio šakinius sektorius, įskaitant ir miškų, Vietos veiklos grupes (kurių Lietuvoje yra 49) ir atstovauja ne tik žemdirbiams, bet visiems kaimo gyventojams šalies ir tarptautiniu mastu. ŽŪR veikia pagal Žemės ūkio rūmų įstatymą, Asociacijų įstatymą. ŽŪR tęsia prieš 95 metus įkurtos organizacijos  tradicijas ir jau 30 metų nuo atkūrimo dirba nuosekliai ir konstruktyviai.

„ŽŪR yra žemdirbių ir kaimo gyventojų parlamentas: čia diskutuojama, tariamasi, kalbamasi argumentų kalba ir sprendimai priimami demokratiniais principais – balsų dauguma. ŽŪR vienija ir smulkius bei vidutinius, ir industrinius ūkius, atskiras ūkio šakas VVG tinklą, kooperatyvus ir visada ieško kompromiso ne tik tarp savo narių, bet ir su valdžios institucijomis. Viešai daromas spaudimas žemės ūkio ministrui iš stambių grūdininkų pusės, nes jiems mažėja lėšos per tiesiogines išmokas, ribojamas žemės įsigijimas. Kaime žmonės pradeda jausti, kad pagaliau palaikomas šeimos ūkis, o tai nepatinka žemės ūkio bendrovių asociacijai. Keleto ūkininkų ar vienos asociacijos nuomonė jokiu būdu nėra visų žemdirbių ir kaimo gyventojų nuomonė. Mes didžiuojamės, kad turime žemdirbių parlamentą – ŽŪR, čia kalbamės argumentų ir faktų kalba. Privalome matyti visą kaimą ir kiekvieną žemdirbį. Žemės ūkio ministras kalbasi, įsiklauso ir reaguoja į argumentuotus siūlymus, todėl matome, kad pasiekti rezultatų galime tik dirbant ir diskutuojant, o ne keliant įtampą, kurios šiandien ir taip pakanka: sudėtinga kovido  situacija, didelė įtampa pasienyje. Todėl tokiu metu bereikalingą įtampą gali  kelti tik valstybės priešai“ – sako ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

ŽŪR nariai organizuoja daug viešų diskusijų ir pasitarimų su plačiąja kaimo visuomene dėl Žaliojo Europos kurso (angl. European Green Deal) ir pasiūlymus teikia valdžios institucijoms, nes valstybės narės savo BŽŪP strateginių planų projektus turi pateikti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tada Europos Komisija turės 6 mėnesius įvertinti ir patvirtinti planus, kurie įsigalios 2023 m. pradžioje. Todėl šiandien yra svarbu susitarti ir priimti Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui reikalingus ir tiesiog gyvybiškai svarbius sprendimus. Siekiant padidinti valstybės ar regiono konkurencingumą svarbus dalykas yra visų suinteresuotų asmenų įtraukimas į teritorijos vystymo sprendimų priėmimą.

Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimas

2021–2027 m. ES biudžete BŽŪP finansuoti numatyti 387 mlrd. Eur – trečdalis viso biudžeto. Iš šios sumos 270 mlrd. Eur numatyta tiesioginei paramai Europos ūkininkams.

Susitarta dėl 25 proc. metinių išmokų per septynerių metų BŽŪP laikotarpį, suteikiant galimybę palaipsniui įvesti naują sistemą. Susitarimas dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos reformos turėtų įsigalioti nuo 2023-ųjų metų. Nors tiesioginės išmokos Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje didės apie 30 proc. iki maždaug 4 mlrd. eurų, palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, tačiau 2027 metais Lietuva pasieks tik 82 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio. Šiuo metu jis siekia 68 proc.

Labai svarbu, kad pinigams panaudoti būtų sukurtos tokios taisyklės, kurios įtakotų tvaresnį ūkininkavimą, plėtotų žiedinę ekonomiką ir produktų, ypač ekologinių, gamybą bei prisidėtų prie regionų plėtros. ES susitarime numatyta vidutiniškai 25 proc. tiesioginių išmokų skirti ekologinėms schemoms, be to numatyta, kad valstybė narė ne mažiau kaip 10 proc. lėšų turi skirti arba įvedant lubas, arba smulkiems ūkiams, arba pirmiesiems hektarams. Vadinasi Lietuva turi apsispręsti, kokiems poreikiams skirti maždaug 400 mln. eurų iš viso 4 mlrd. eurų tiesioginių išmokų voko.

„Tai, kad 2007-2013 m. BŽŪP laikotarpiu ES ir Lietuvoje 20 proc. ūkininkų gavo 80 proc. paramos žemės ūkiui nėra teisinga, todėl šiuo nauju programiniu laikotarpiu ir ES, ir Lietuva kelia kitus tikslus. Jei siekiame išlaikyti žmones kaime, turime imtis atitinkamų priemonių ir pradėti veikti nedelsiant, kol kaimas dar visai neišsivaikščiojo. Suprantama, kad daug kam nepatinka atitinkamų valdžioje esančių vadovų politiniai sprendimai, tačiau čia turime palikti savo asmeninius interesus ir ambicijas ir sutelkti bendrai jėgas dėl kaimo ateities, kuriame norėtume, kad gyventų ir mūsų vaikai“, – sako Vytautas Buivydas.  

ŽŪR nepritaria dažnai ministrų kaitai

Šiuo metu Žemės ūkio rūmai neįžvelgia priežasčių nepasitikėti Žemės ūkio ministru ir nepritaria dažnai žemės ūkio ministrų bei jų politinio pasitikėjimo komandų kaitai, kadangi tai daro neigiamą įtaką sklandžiam žemės ūkio ministerijos darbui bei žemės ūkio ir kaimo plėtros procesams.

Vicepirmininkas Algis Baravykas pažymi, kad ŽŪR pritarė žemės ūkio ministro iniciatyvoms dėl valstybės įmonių prie žemės ūkio ministerijos veiklos peržiūros ir pertvarkos, siekiant skaidrumo ir tvarių finansinių rezultatų užtikrinimo, nepaisant to, kad kai kurioms suinteresuotoms organizacijoms tokia pertvarka kelia diskomfortą. Savo nuomonę raštu esame pareiškę Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei, Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei – Nielsen. Tik konstruktyviai dirbdami, su valdžios institucijomis galime surastu geriausius sprendimus visų Lietuvos žemdirbių ir kaimo gyventojų labui.

Į kaimą reikia žvelgti globaliau

Vietos veiklos grupių tinklo (VVGT) pirmininkė Kristina Švedaitė informuoja, kad organizacija vienija net 49 kaimo vietovių vietos veiklos grupes (VVG), taip užtikrindama sėkmingą LEADER iniciatyvos įgyvendinimą. VVG veikia kiekvienoje kaimiškoje savivaldybės teritorijoje skatina vietos bendruomenių, verslo ir valdžios bendradarbiavimą, t. y. įgyvendina pagrindinį LEADER principą „iš apačios į viršų“. Būtent šie trys sektoriai sprendžia kokias kryptis mūsų teritorijoje tikslinga remti, kad būtų atliepta žmonių poreikiams.

LEADER Europoje jau 30-metų, kas rodo šio metodo galią ir patikinimą, tačiau nuo pat LEADER įgyvendinimo pradžios Lietuvoje, vis dar tenka įrodinėti, kad ši priemonė ir visi kaimo plėtros proceso dalyviai yra svarbūs. Todėl ir šįkart noriu atkreipti dėmesį į šios priemonės svarbą. Per LEADER priemonę ir Vietos veiklos grupes, kur jau yra sukurta apie 2 tūkst. naujų darbo vietų, remiamas verslo kūrimas ir plėtra, trumpųjų maisto tiekimo grandinių projektai, smulkiųjų ūkininkų veiklos, žemės ūkio produktų perdirbimas, projektai susiję su atsinaujinančia energija. LEADER yra pagrindinė priemonė Lietuvoje finansuojanti socialinį ir bendruomeninį verslus. Taip pat daug dirbama ir gyventojų užimtumo bei kompetencijų tobulinimo, švietimo veiklos klausimais.

Mes drąsiai teigiame, kad LEADER ir VVG padarė proveržį ir teigiamą pokytį kaime. LEADER‘io dėka Lietuvoje atsirado „bendruomenių sąjūdis“, kurio svarbos ir galios niekas negali paneigti. Pastaruoju metu, tapo madinga susitikti su bendruomenėmis: dažnai skaitome antraštes „vyko diskusija su bendruomenėmis“, „aukšti pareigūnai susitiko ir bendruomenėmis“, „dėmesys vietos bendruomenei“ ir pan.. Žinoma, lieka atviras klausimas, kiek po tokių susitikimų įvyksta realių darbų įvykdymo, tačiau bent jau procesas tikrai vyksta. Miesto bendruomenės dažnai pavydi kaimo bendruomenėms aktyvumo, darnos, vienybės ir galimybių veikti. Regionų politika bandoma gaivinti kuriant Regiono plėtros tarybas, per kurias dėmesys bus skiriamas tik savivaldybių centrų plėtrai, o tikrosios kaimo vietovės su mažiau nei 6000 gyventojų liks LEADER prerogatyvai.

„Žemės ūkio ministerija vietos veiklos grupėms pristatė kito laikotarpio viziją, kurioje planuojamas LEADER priemonei finansavimo mažėjimas. Mūsų matymu, pristatytas lėšų skyrimo metodikos projektas, deja parengtas neieškant sumanesnių būdų spręsti finansavimo sumažėjimą, o tiesiog perskirstant lėšas tarp skirtingo dydžio VVG. Tačiau mes nesakėme, kad dėl to reikia kažkam pakeisti darbą, o einame civilizuotu keliu. Taip, mums skauda, kad LEADER planuojamas tik privalomas 5 proc., (beveik 74,9 mln.) paramos dydis nuo Strateginio plano (II programos ramsčio), o dabar turėjo 6 proc. Stengiamės adekvačiai suprasti, kad mažėjo suma visai programai. Iš esmės įvyko stipri demotyvacija sėkmingai veiklai, tačiau esame įsitikinę, kad dar galimi įvairūs sprendimo būdai. Todėl vis dar nenuleidžiame rankų, teikiame siūlymus Seimo Kaimo reikalų komitetui, ministerijai. Bandome kalbėtis argumentų kalba. Toliau planuojame sumanių (smart) kaimų projektus ir esame nusiteikę gan viltingai“, – informuoja VVG tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė.

Yra nuomonių, kad jei kaime gyventojų mažėja, ten nieko daryti ir nereikia. Tačiau tai labai neteisinga, tiesiog absurdiška nuomonė, nes ir Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja, ir ar tai reiškia, kad nereikia nieko keisti, kurti, planuoti? Atkreipiame dėmesį į tai, kad būtent pandeminė situacija atskleidė mūsų tautiečių norą ne tik izoliuotis kaime, bet kurtis ten, ir ten vystyti verslus, auginti vaikus. O tai geras ženklas visam kaimo plėtros procesui. Šiandien matome, kad bet kokie atstumai jau įveikiami per nuotolį. Taip pat VVG Tinklo pirmininkė K.Švedaitė pastebėti, kad į kaimo plėtros procesą reikia žvelgti globaliau, nes kaimo plėtra – tai nėra vien tik ūkininkai, ar trinkelės. Tai – žmonės, gyvenantys kaime, ir čia kuriantys ateities gyvenimą.

ŽŪR Tarybos narys, ŽŪR Prezidiumo narys, Lietuvos šeimos ūkių sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis atsakingai pareiškia, kad keleto ar kelių šimtų ūkininkų grupė negali diktuoti visos žemės ūkio politikos ir šantažuoti valdžios atstovų. Lietuvoje yra virš 100 tūkst. ūkių, kurie yra šeimos ūkiai (smulkūs ir vidutiniai). Būtų didžiausia klaida palikti kaimą didiesiems grūdinikams ir neriboti paramos dydžio. ŽŪR atstovauja visam kaimui ir žemdirbiams, mato ir kaimo verslininką, ir amatininką, ir žemdirbį ir kaimo bendruomenės narį, kadangi yra už gyvybingą kaimą. Tik bendras darbas gali duoti rezultatą, o ne kipišo kėlimas.

Pranešimą paskelbė: Sonata Kisielienė, LR Žemės ūkio rūmai

Rekomenduojame
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose
 
Keltuvų nuoma
 
LightPlex Bond Retention Shampoo Plauko jungtis atkuriantis šampūnas, 250ml
 
ECCO Exohike Men's Cocoa Brown 45

Parašykite komentarą