Seimas patikslino Karinės jėgos naudojimo statutą (projektas Nr. XIVP-750(2), reglamentuodamas teisinį mechanizmą, kuriuo kariams ekstremaliųjų situacijų metu, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, priimtais pakeitimais įtvirtinta tvarka gali būti suteikti įgaliojimai jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Kariams gali būti suteikti įgaliojimai: 1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams; 2) persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą; 3) laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą; 4) tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus; 5) atlikti asmens apžiūrą…
Įstatymu reglamentuotas fizinio barjero įrengimas prie sienos su Baltarusija
Siekiant užtikrinti efektyvų šiuo metu susiklosčiusios ekstremaliosios situacijos valdymą ir likvidavimą, operatyvų reikalingų sprendimų priėmimą, Seimas priėmė Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymą (projektas Nr. XIVP-753(2), sudarydamas teisines, finansines ir organizacines sąlygas operatyviam fizinio barjero mūsų šalies teritorijoje prie sienos su Baltarusijos Respublika įrengimui. Fiziniu barjeru laikomas valstybės sienos apsaugos infrastruktūros objektas ar tarpusavyje susiję objektai, sudaryti iš visumos statinių ir įrenginių, reikalingų užtikrinti valstybės sienos apsaugą, stebėjimą ir kontrolę. Tokio projekto įgyvendinimas bus finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, finansavimui taip pat galės būti naudojamos Europos Sąjungos paramos ir kitų šaltinių lėšos. Įstatyme įtvirtinta, kad įgyvendinant projektą jo vykdytojas neturi gauti su…
Esant ekstremaliajai situacijai, prašymus suteikti prieglobstį bus galima teikti tik nustatytose vietose
Seimas papildė Įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (projektas Nr. XIVP-756), reglamentuodamas, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį gali būti teikiami tik nustatytose vietose. Tai leis efektyviau valdyti neteisėtos migracijos srautą, kai valstybėje paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatyme įtvirtinta, kad paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas: 1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai – Migracijos departamentui; 3) užsienio valstybėje – užsienio reikalų ministro…
Lietuvos mokykloms – nemokami architektūros pamokų video
Lietuvos mokykloms – nemokami architektūros pamokų video KIP „Architektūros centras“ ir Lietuvos architektų sąjunga pristato keturias filmuotas pamokas apie architektūrą, kurias nemokamai internetu kviečiami žiūrėti visų mokyklų mokytojai ir mokiniai. Projekto idėjos autorė, turinio sudarytoja ir koordinatorė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė sako: „Lietuvoje viešų paskaitų, diskusijų apie architektūrą nedaug, bet yra. Tačiau absoliuti dauguma jų skirta tuo besidominčiai suaugusių auditorijai. Architektūros pamokų bendrojo lavinimo programose trūksta iki šiol. Pernai, pandemijos ir karantino metu prasidėjus privalomam nuotoliniam mokymui pasimatė, kad mokytojams labai trūksta parengtos „online“ medžiagos, užduočių. Šis poreikis išliks ir ateityje, nes „online“ medžiagos naudojimas šiuolaikinėje mokykloje tik didės.“ Projekto „Architektūros pamokos nuotolinei mokyklai“ metu sukurtos keturios pamokos…
Tvarią gavybą „Dolomitas“ sieja ne su ribojimais, o su ekonominėmis galimybėmis
Gyvename laikmečiu, kai auga išteklių ir energijos paklausa, tačiau tuo pat metu pasaulis žengia į tvarumo epochą, kuri įpareigoja „su mažiau daryti daugiau“. AB „Dolomitas“, išgaunanti dolomito uolieną ir rinkai tiekianti jos produktus, atsiduria šio iššūkio epicentre. ES palaiko iniciatyvas, užtikrinančias tvarų vartojimą ir gamybą, kad gaminami produktai visiškai atitiktų aplinkosauginius reikalavimus. Ši nuostata skatina kokybiškesnių produktų ir gamybos technologijų paklausą. „Įpareigojimas „su mažiau daryti daugiau“ kelia nemažai iššūkių, – sako AB „Dolomitas“ generalinis direktorius Mindaugas Gudas. – Vienas iš didžiausių – aplinkos tvarumą paversti ekonomikos augimo, didinimo generatoriumi.“ Paradoksalu, bet šios aplinkybės, kaip pastebi M. Gudas, tampa ir verslo varikliu. Vietoj cheminių medžiagų pasitelkė mechaniką ir natūralius procesus Tvarumas…
Finansinis raštingumas – kam jis reikalingas?
Parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto prodekanė dr. Kamilė Taujanskaitė Pasaulyje vis dažniau kalbama apie tai, kaip įveikti COVID-19 pandemijos sukeltus neigiamus padarinius ekonomikai. Šių metų pradžioje įvykusio Davoso forumo metu, pasaulio lyderiai atkreipė dėmesį į gyventojų finansinio raštingumo lygio kėlimą – šiuo metu jis itin svarbus ir reikšmingas. Be to, finansinis raštingumas yra vienas iš svarbiausių prioritetų švietimo srityje Europos Sąjungoje (ES). Manoma, kad finansiškai raštingas žmogus – pajėgus priimti racionalius ir tinkamus finansinius sprendimus sau. Finansinis raštingumas ir jo reikšmė Finansinis raštingumas – tai įgūdžių ir žinių, leidžiančių asmeniui priimti pagrįstus ir veiksmingus finansinius sprendimus, visuma. Asmens gebėjimas tvarkytis su savo pinigais priklauso nuo…
Kiaulienos sprandinė egzotiškai: išbandykite Vietnamo įkvėptą receptą
Kiauliena – Lietuvoje nuo seno užima mėsos lyderių pozicijas. Kiauliena vasarą populiari, nes suteikia plačias galimybes išbandyti skirtingus grilio patiekalus. Gintaras Bačkovas, prekybos tinklo „Iki“ mėsos ekspertas, sako, kad skirtingos kiaulienos dalys tinka skirtingiems patiekalams. O viena populiariausių yra sprandinė. Ši kiaulienos dalis turi šiek tiek riebalo, kuris ruošiant grilyje – neleidžia mėsai išdžiūti. Ir kasdieniam, ir šventiniam stalui „Kiauliena Lietuvoje yra itin mėgstama. Jos iš visų mėsos rūšių pirkėjai nuperka daugiausiai. Norėdami pasiūlyti aukščiausios kokybės kiaulieną – glaudžiai bendradarbiaujame su augintojais. Tarp pirkėjų vasarą populiariausi griliui skirti kiaulienos patiekalai: šašlykai ir dešrelės. Dažniausiai šių produktų pardavimai išauga savaitgaliais bei šventinėmis dienomis ir prieš jas, pavyzdžiui, Žolines. Kiauliena yra ypatingai…
Griliai Lietuvoje negęsta: išbandykite burnoje tirpstančių jūros gėrybių receptą
Vasara pamažu eina į pabaigą, tačiau grilio sezonas dar nesibaigia. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad griliuose lietuviai aktyviai gamina ir rudenėjant. Be to, pirkėjai vis dažniau leidžiasi ir į įvairiausias kulinarines keliones bei eksperimentuoja su receptais. Nuo šašlykų iki jūros gėrybių „Nors maisto gaminimas kepsninėje – neatsiejama kiekvienos vasaros dalis. Ir šiai persiritus į antrąją pusę kulinariniai eksperimentai grilyje išlieka populiarūs. Dėl šios priežasties, siekdami patenkinti paklausą, parduotuvėse užtikriname didelę griliui skirtų produktų įvairovę: nuo įvairiausios mėsos, jūros gėrybių iki daržovių ar sūrių“, – sako V. Budrienė. Kaip teigia komunikacijos vadovė, nors pirkėjai eksperimentuoti su receptais stengiasi vis labiau, populiariausi lieka klasika tapę kepimui žarijose skirti…
Sukanka 110 metų dirigentui ir kompozitoriui Vytautui Marijošiui (1911–1996)
Vienas iš didžiųjų XX a. Lietuvos dirigentų, dariusių milžinišką įtaką Lietuvos ir lietuvių išeivių muzikiniam gyvenimui, gimė Panevėžyje, pirmus žingsnius muzikoje žengė su tėvu Antanu Marijošiumi, būdamas trylikos įstojo į Stasio Šimkaus įsteigtą Klaipėdos konservatoriją, o 1928 m. tapo Kauno valstybės teatro koncertmeisteriu. 1934–1935 m. vasaromis studijavo Berlyne, o 1936–1938 m. – Prahos konservatorijoje. Tapo žinomas Čekijos muzikinei visuomenei, už čekų muzikos puoselėjimą buvo apdovanotas „Baltojo liūto“ ordinu. Prahos radiofone V. Marijošius rengė ir išskirtinius lietuviškos muzikos koncertus: dirigavo M. K. Čiurlionio „Miške“, ištrauką iš J. Gruodžio „Jūratė ir Kastytis“, J. Karnavičiaus „Lietuviškąją rapsodiją“ ir J. Pakalnio „Romantiškąją uvertiūrą“. Vytautas Marijošius vien Lietuvoje pastatė daugiau nei 20 operų, dirigavo simfoninius koncertus Kaune, Rygoje, Berlyne. 1940–1943 m. Kauno…
Elektros rinkos barometras: elektra Lietuvoje brango 2 proc.
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje didėjo 2 proc. ir siekė 79,14 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina taip pat kilo po 2 proc. ir buvo 78,82 Eur/MWh. „Elektros kainų didėjimą Baltijos šalyse lėmė sumažėjusi elektros gamyba regione, taip pat ir iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kainoms įtakos turėjo ir 11 proc. mažesnis energijos srautas iš Švedijos SE4 zonos, 36 proc. didesnis iš Suomijos ir 39 proc. – iš Rusijos“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas. Vidutinė „NordPool“ biržos kaina praėjusią savaitę augo 6 proc. iki 54,77 Eur/MWh. Prie kylančių kainų šiame regione prisidėjo ir brangusios žaliavos kuro bei anglies rinkose. Vėjo energijos gamyba…
