Įvairenybės

Ekstremaliųjų situacijų metu kariams suteikti įgaliojimai jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu

Seimas patikslino Karinės jėgos naudojimo statutą (projektas Nr. XIVP-750(2), reglamentuodamas teisinį mechanizmą, kuriuo kariams ekstremaliųjų situacijų metu, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, priimtais pakeitimais įtvirtinta tvarka gali būti suteikti įgaliojimai jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu.

Kariams gali būti suteikti įgaliojimai:

1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams;

2) persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą;

3) laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą;

4) tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus;

5) atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą;

6) sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą;

7) panaudoti specialiąsias priemones.

Kovos veiksmų taisykles teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremaliosios situacijos atveju tvirtins krašto apsaugos ministras.

Įstatyme įtvirtinta tokia tvarka: ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai ekstremaliojo įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms vykdyti jų funkcijas ir šiuo tikslu pasitelkiami kariniai vienetai, teikiantys pagalbą šioms valstybės institucijoms, Vyriausybei gavus Ekstremalių situacijų komisijos motyvuotą rašytinį prašymą ir pateikus siūlymą Seimui, Seimo sprendimu kariams gali būti suteikiamos nurodytos teisės. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą, Vyriausybei gavus Ekstremalių situacijų komisijos motyvuotą rašytinį prašymą ir pateikus siūlymą Respublikos Prezidentui, turi teisę priimti šalies vadovas. Šis jo sprendimas įsigalioja nuo priėmimo ir turi būti nedelsiant vykdomas. Respublikos Prezidentas teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje. Seimas gali jį patvirtinti arba pakeisti.

Įstatymas priimtas už balsavus 99, prieš buvus 3, susilaikius 11 Seimo narių.

Lydimojo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimais (projektas Nr. XIVP-751(2) reglamentuota, kad kariniai vienetai gali būti pasitelkiami ne tik tam tikroms gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims atlikti, bet ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas. Taip bus nustatomas pagrindas pasitelkti karinius vienetus taikant jau galiojantį šiame įstatyme įtvirtintą karinių vienetų pasitelkimo ekstremaliųjų situacijų metu mechanizmą. Karinių vienetų ir civilinės saugos sistemos pajėgų veiksmus koordinuos ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas.

Apie karinių vienetų, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, pasitelkimą atkuriant Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas krašto apsaugos ministras privalės pranešti Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Seimo Pirmininkui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Įstatymas priimtas už balsavus 79, prieš buvus 6, susilaikius 29 Seimo nariams.

Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą