Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Farmacijos įstatymo pataisas, praėjusią savaitę priimtas Seime. Pataisos numato įstatymo įsigaliojimo termino nukėlimą dvejiems su puse metų – t. y. tik nuo 2023 m. liepos 1 d. vaistinėse privalės dirbti ne mažiau nei vienas vaistininko išsilavinimą turintis asmuo. Pasak šalies vadovo, šis Farmacijos įstatymo įsigaliojimo datos nukėlimas siejamas su beprecedente koronaviruso plitimo situacija šalyje. Pokyčiai farmacijos sektoriuje šiuo metu dar labiau apsunkintų pastangas efektyviai kovoti su pandemija. Vis tik Lietuvos vadovas pabrėžia, kad šis Farmacijos įstatymo įsigaliojimo termino nukėlimas privalo būti paskutinis, o farmacijos sektorius jau dabar turi ruoštis būsimiems pokyčiams. „Pandemijos sukelta farmacijos sektoriaus apkrova šiuo metu negali būti padidinta dar ir Farmacijos įstatymo pataisų…
Kibernetinio saugumo ekspertai: įvykus įsilaužimui susirūpinti saugumu yra per vėlu
Neretai tiek įmonėse, tiek kasdieniniame gyvenime kibernetiniu saugumu susirūpinama tik susidūrus su nuostoliais, patirtais dėl įvykusių kibernetinių incidentų. Kaip atrodo kibernetinės atakos? Ką žinoti apie kibernetinį saugumą svarbiausia? Kokiomis kompetencijomis pasižymi kibernetinio saugumo specialistai? Į šiuos klausimus atsako „Check Point Software Technologies“ atstovas Giedrius Markevičius, „Nord Security“ atstovas Marijus Briedis, VU Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) lektorius Eduardas Kutka ir VU MIF Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas doc. Linas Bukauskas. Dažniausiai reikalaujama išpirkų Kibernetinis saugumas yra veiksmų ir technologijų visuma, kurių imamasi norint apsaugoti savo duomenis ir užtikrinti paslaugų stabilumą. Ekspertų naudojamos technologinės priemonės apsaugo ne tik duomenis, bet ir teisinius organizacijos aspektus. „Verslo atstovai vis dažniau pastebi,…
Seimo Antikorupcijos komisija: savivaldybių įmonių veikla nėra tinkamai prižiūrima
2020 m. gruodžio 30 d. pranešimas žiniasklaidai Šiandien Antikorupcijos komisija posėdyje domėjosi valstybės ir savivaldybės įmonių veiklos priežiūros ir kontrolės efektyvumo bei skaidrumo klausimais. Atkreiptas dėmesys, kad savivaldybės, vykdydamos savivaldybės įmonių veiklos priežiūrą, ne visada vadovaujasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir gerąja praktika, kuriomis reglamentuojamas savivaldybės įmonės kolegialaus priežiūros organo – valdybos – sudarymas. Pastebėta, kad yra neskelbiama ir nevykdoma kontroliuojamų įmonių valdymo organų – valdybos narių – atranka arba nėra nustatyti konkretūs motyvai dėl vykdyto valstybės tarnautojų atrankos proceso, todėl neaišku, pagal kokius gebėjimus, dalykines ir asmenines savybes, motyvaciją, profesinę ir (ar) darbo patirtį buvo atrinkti tam tikri savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai į savivaldybės įmonių valdybas. Savivaldybės administracijos direktoriai…
KTU psichologė Kamilė Galdikienė: „Zoom“ sukeltas nuovargis ir kaip su juo kovoti
Kamilė Galdikienė yra KTU Studentų reikalų departamento psichologė Augant COVID-19 atvejų skaičiui ir visam pasauliui grįžtant į karantino būvį, atgal į nuotolinę erdvę keliasi ir vis daugiau mūsų gyvenimo sričių: darbai, mokymai, susitikimai su draugais ir artimaisiais, treniruotės, šventės ir kita. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti patogu ir paprasta – sutvarkyti visus reikalus nekeliant kojos iš namų! Bet dauguma pastebi, kad ilgainiui šis „paprastumas“ ir „patogumas“ virsta nuovargiu, apatija ir motyvacijos stoka. Netrukus šis fenomenas buvo pakrikštytas „Zoom fatigue“ arba „Zoom nuovargio“ vardu. Tiesa, nuovargį kelti gali ne tik „Zoom“, bet ir visos kitos vaizdo pokalbių platformos: „Microsoft Teams“, „Google Meets“, „Skype“, „FaceTime“ ir pan. Tai nėra laikoma oficialiai…
Šiemet negailėjo ne tik pandemija: gamtos jėgos sukėlė tris kartus daugiau įvykių nei pernai
Lietuvą šiemet kamavo ne tik COVID-19 pandemija, bet ir itin aršios gamtos stichijos. Draudikai skaičiuoja, kad 2020 m. įvairių meteorologinių reiškinių nulemtų įvykių buvo beveik triskart daugiau, palyginti su 2019-aisiais, o jų žalos išaugo du kartus. „Besibaigiantys metai buvo išties išskirtiniai – nestigo ne tik įtampos dėl pandemijos. Šiemet fiksavome daugiau nei 1 tūkst. pranešimų apie gamtos jėgų ir stichijų padarytas žalas, kai pernai tokių pranešimų buvo 369, o 2018-aisiais – 268. Ypatingai vėjuotas, audringas ir daugiausiai nuostolių atnešęs mėnuo šiemet buvo birželis. Daugiausiai žalų sukėlė birželį siautusios krušos, kurios dažnai kartodavosi, taip pat smarkūs vėjai ir galingos liūtys“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest…
VĮ ,,Kelių priežiūra“ darbininkų bėdos šiais metais Ministrui nebuvo įdomios
Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ nesenai paskelbė VĮ “ Kelių priežiūra“ darbininkų bėdas, dėl bendrovės situacijos, kaip darbdavys laviruoja tarp įstatymų sąvokų ir vis dar menkina darbuotojus pasinaudodamas atskirų profsąjungų „vaikiškumo“ sindromu. Šiandien, apgaule pateikiant darbuotojams ne visą kolektyvinės sutarties projektą, o tik SANTRAUKĄ kuri neatspindi tikrosios šio dokumento esmės, „Kelių priežiūra“ darbininkai verčiami ją pasirašyti t. y. užsimauti kilpą ant kaklo darbo santykiuose ir leisti būti įžūliai išnaudojamiems. LPS ,,Sandrauga“ nariai, dirbantys VĮ ,,Kelių priežiūra“ klausia ne tik mūsų bet ir susisiekimo Ministro – kodėl taip neteisingai su mumis elgiasi generalinis direktorius R. Rutėnas ? Pažymėtina, kad šią kolektyvinę sutartį savo parašais patvirtino Marijampolės, vakarų regiono darbuotojų ir „Solidarumas“…
Moksleiviai jaučia stresą, negalėdami lankytis muziejuose ir bibliotekose
Šiemet pusė šalies moksleivių (50 proc.) rečiau nei įprasta lankėsi įvairiuose Lietuvos kultūros objektuose. Beveik tiek pat jų (47 proc.) jaučia stresą dėl to, kad Covid-19 pandemija apribojo jų galimybes patekti į muziejus, bibliotekas, teatrus ir kitas kultūros įstaigas. Tokias jaunimo nuostatas kultūros vartojimo atžvilgiu atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gimnazistų apklausa. Uždaryti muziejai kelia stresą Pandemija ir griežti karantino ribojimai tapo bene pagrindine kliūtimi, dėl kurios šiemet šalies moksleiviai kultūros objektuose lankėsi rečiau nei įprasta. Tiesa, buvo ir tokių, kuriems pandemija kaip tik tapo akstinu kultūros objektus lankyti dažniau – tai nurodė penktadalis apklausoje dalyvavusių moksleivių. Dauguma jų – miestų gyventojai. Retesni muziejų, bibliotekų ir kitų objektų…
Lina Survila laužo mitą apie technologines profesijas: matematikos ar informatikos žinios privalomos ne visada
Internetinio mados žurnalo „Abstract Stylist“ įkūrėja ir redaktorė Lina Survila savo pavyzdžiu rodo, jog keisti karjeros kryptį ir mokytis naujų dalykų niekada nevėlu. Tiesa, pati Lina perėjimo iš mados į technologijų sritį drastišku pokyčiu nevadina ir sako, kad naujienos, tendencijos bei technologijos ją domino visuomet, o dabartinė veikla leidžia panaudoti tiek mados pasaulio, tiek technologines žinias. Pasak L. Survilos, mažai žmonių iš mados lauko pereina į technologijų sritį, nebent ji būtų susijusi su tekstile ar kita artima profesija, tačiau jos kelias buvo kitoks. „Aš visada buvau linkusi į technologijas. Todėl ne technologijos, o darbas mados srityje buvo atsitiktinis. Ne paslaptis, jog Lietuvoje mados rinka yra pakankamai maža ir darbo vietų…
Plaučių transplantacija – išskirtinė ir labai laukiama operacija
Lietuvoje šiuo metu aštuoni žmonės laukia retos ir sudėtingos plaučių persodinimo operacijos. Trys iš šių žmonių yra, taip vadinami, „skubūs atvejai“, kuriems plaučiai reikalingi kuo greičiau. Tačiau transplantacijos suplanuoti negalima – reikia sulaukti tinkamo donoro. Apie atsiradusį tinkamą organą gydytojai recipientą informuoja kuo skubiau – telefonu. 2020 metais skambučio apie atsiradusius plaučius sulaukė vienas žmogus. Jis šios ypatingos žinios laukė net penkerius metus. Dar spalio mėnesį efektyvus donoras registruotas Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Gavus artimųjų sutikimą velionio organus paaukoti donorystei, ten atlikta ir plaučių eksplantacija (išėmimas iš donoro kūno). Skubi transplantacijos operacija atlikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, plaučiai į jas pergabenti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnio pilotų.…
Ką iš tikro atstovauja profesinės sąjungos?
Pastaraisiais metais kalbant apie socialinį dialogą tarp darbuotojų ir darbdavių, ne vienam kilo klausimų dėl profesinių sąjungų atliekamos rolės valstybės gyvenime. Profsąjungų lyderiai šiandien dalyvauja įvairiose valstybės lygio derybose ir susitikimuose, jų balsas neretai būna lemiamas priimant svarbius sprendimus. Profsąjungų lyderio vieta neretai tampa tramplinu į didžiąją politiką. Tačiau susiduriame su įvairiais pavyzdžiais, kad profesinių sąjungų veikla nėra visiškai aiškiai reglamentuota, nėra valstybės prižiūrima ir tikrinama. Asociacija „Linava“ susidūrė su situacija, kuomet skirtingos profesinės sąjungos pateikia skirtingus duomenis apie turimą narių skaičių, tuo tarpu deklaracijos nėra pagrįstos jokiais dokumentais, nėra patvirtinamos atsakingų valstybės institucijų. „Linava“, siekdama socialinio dialogo su kuo platesniu darbuotojų ratu, domėjosi, kiek kuri profesinė sąjunga savo gretose…
