Šiemet pusė šalies moksleivių (50 proc.) rečiau nei įprasta lankėsi įvairiuose Lietuvos kultūros objektuose. Beveik tiek pat jų (47 proc.) jaučia stresą dėl to, kad Covid-19 pandemija apribojo jų galimybes patekti į muziejus, bibliotekas, teatrus ir kitas kultūros įstaigas.
Tokias jaunimo nuostatas kultūros vartojimo atžvilgiu atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gimnazistų apklausa.
Uždaryti muziejai kelia stresą
Pandemija ir griežti karantino ribojimai tapo bene pagrindine kliūtimi, dėl kurios šiemet šalies moksleiviai kultūros objektuose lankėsi rečiau nei įprasta.
Tiesa, buvo ir tokių, kuriems pandemija kaip tik tapo akstinu kultūros objektus lankyti dažniau – tai nurodė penktadalis apklausoje dalyvavusių moksleivių. Dauguma jų – miestų gyventojai. Retesni muziejų, bibliotekų ir kitų objektų lankytojai šiemet buvo kaimo vietovėse gyvenantys moksleiviai.
Pasak Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentės Saros Aškinytės, pandemijos metu miestuose gyvenantiems moksleiviams lankytis kultūros objektuose buvo paprasčiau ir dėl atstumo.
„Muziejai, bibliotekos, teatrai koncentruojasi didesniuose miestuose, norint juose apsilankyti nereikia toli vykti. Tuo tarpu gyvenantys kaimuose ar mažuose miesteliuose tokias keliones turi susiplanuoti, skirti tam daugiau laiko, o pridėjus ir karantino sąlygas bei baimę užsikrėsti, natūralu, kad jaunimas labiau linkęs leisti laiką kasdienėje aplinkoje“, – sako S. Aškinytė.
Apklausa atskleidė, kad moksleiviai, negalėdami lankytis kultūros įstaigose, dėl to jaučia stresą. Didelį stresą nurodė jaučiantys 8 proc., nedidelį – 39 proc. apklaustųjų.
Ilgisi laisvalaikio su draugais
Iki karantino dažniausiai šalies moksleiviai kultūros objektuose lankydavosi mokslo ir savišvietos tikslais – taip nurodė 49 proc. apklaustųjų. Kiek mažiau, 47 proc., teigia besidomintys kultūra, istorija ir menu, tad tokia veikla jiems naudinga plėsti akiratį.
39 proc. moksleivių teigia, kad lankymasis kultūros objektuose iki karantino buvo puikus būdas leisti laisvalaikį su šeima, tarp taip atsakiusiųjų daugiausiai buvo kaimo vietovėse gyvenančių jaunų žmonių. 24 proc. šias vietas renkasi leisti laisvalaikiui su draugais.
S. Aškinytės teigimu, moksleiviai išties dažnai išsako nuomonę, kad šalyje nėra pakankamai vietų, kur jie galėtų turiningai leisti laisvalaikį su draugais, tad atsinaujinantys ir prie jaunosios kartos poreikių prisitaikantys kultūros objektai tampa vis populiaresniu pasirinkimu.
„Muziejai, bibliotekos, kitos lankytinos vietos tampa interaktyvios, pasitelkia skaitmenines technologijas, organizuoja įvairias atrakcijas, tad jaunimas mato juos, kaip tinkamas vietas leisti laisvalaikį“, – tikina ji.
Lankytis kultūros objektuose tampa madinga
Lankymąsi kultūros objektuose dalis šalies gimnazistų laiko ne tik naudingu, bet ir madingu laiko leidimo būdu. Taip atsakė 7 proc. dalyvavusiųjų apklausoje.
„Pastaraisiais metais tapo itin populiaru keliauti po Lietuvą, ją tyrinėti, lankytis įvairiuose gamtos, kultūros ir istorijos objektuose. Tą daro įvairaus amžiaus žmonės, šeimos, draugų kompanijos. Manau, kad būtent ši gimtosios šalies pažinimo banga padidino ir moksleivių susidomėjimą kultūros objektais, iš čia atsiranda ir nuomonė, jog lankymasis juose yra madingas.
Be to, prie tokio požiūrio galbūt prisideda ir nuomonės formuotojai, kuriuos moksleiviai stebi socialiniuose tinkluose – jei žinomas ir stebimas žmogus apsilanko vienoje ar kitoje vietoje, jo sekėjams kyla noras taip pat ten nuvykti“, – svarsto moksleivių sąjungos prezidentė.
14-18 metų Lietuvos moksleivių apklausą Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko spalio 30 d. – gruodžio 5 d.
CPVA iniciatyva šiemet vyko moksleiviams skirta edukacinė kampanija „Rink(is) kultūrą“. Gimnazistai buvo kviečiami balsuoti už jiems patraukliausius ES investicijomis modernizuojamus kultūros objektus, taip pat skatinami dalintis idėjomis, kaip didinti jų patrauklumą, kad šalies kultūros įstaigos pritrauktų daugiau jaunų lankytojų. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima“
