Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis dalyvavo „Regioninės politikos forume 2020“, kuriame aptarti esminiai pokyčiai, susiję su regionų plėtrą reglamentuojančių įstatymų pasikeitimais, praktiniu jų įgyvendinimu.
Pasak A. Stončaičio, priimti regioninės plėtros, strateginio valdymo įstatymai, patvirtinta bendrojo plano koncepcija suteiks regionams daugiau autonomijos. Naujoji tvarka leis regionams įgyvendinti kompleksines strategijas, kurios bus suplanuotos pačių regionų, o ne nuleistos iš viršaus. Regionų plėtros sėkmė siejama su gyventojų poreikius atitinkančia aplinka ir paslaugomis, sektorinių nacionalinių, regioninių ir savivaldos iniciatyvų derinimu, regiono ir savivaldybių kompetencijų stiprinimu, viešųjų paslaugų tinklo optimizavimu.
Didelė atsakomybė tenka regionų plėtros taryboms, kurios bus atsakingos už tai, kad jų regionuose žmonės norėtų gyventi, kurti, auginti vaikus ir vystyti verslą. Taip pat labai svarbus aktyvus savivaldybių įsitraukimas į regionų plėtrą Priimant visam regionui svarbius sprendimus ir planuojant jo plėtrą, būtina ne tik užtikrinti daugumos pritarimą, bet ir pasiekti viso regiono savivaldybėms ir regionui naudingus kompromisus ir sprendimus.
Akcentuota, kad Vyriausybė tikrai nepaliko regionų ir savivaldybių nuošalyje, suvaldant COVID-19 krizę ir jos ilgalaikius padarinius. COVID-19 pandemijos metu tapo akivaizdu, kad reikia koordinuoto ir sisteminio bendradarbiavimo tarp centrinės valdžios ir savivaldos mechanizmo įvairiais lygmenimis. Vyriausybės kancleris padėkojo visiems už bendradarbiavimą su Vyriausybe ir operacijų vadovo štabu. Jeigu ateitų kita banga, jai visi būtų pasiruošę labiau.
Vyriausybė ėmėsi kartu su savivaldybėmis spręsti jų biudžetų surinkimo klausimus. Priimtas sprendimas atkurti savivaldybėms nesurinktą gyventojų pajamų mokesčio dydį šiems metams, ir tai nevirs ilgalaike savivaldybių skola. Taip nutarta suintensyvinti Kelių priežiūros programą, tam paskirta 150 mln. eurų; 345 mln. eurų skirta papildomiems darbams finansuoti.
Vyriausybė patvirtino Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą, kurio tikslas – efektyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos atsigavimą bei augimą, kad ji taptų tvaria, novatoriška ir didelės pridėtinės vertės ekonomika. Šis planas bus įgyvendinamas nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., jam skirta 6,8 mlrd. eurų.
Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos bus susitelkta – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika.
Vyriausybė įsiklausė į savivaldybių siekį tapti labiau finansiškai nepriklausomomis ir sukūrė darbo grupę, skirtą savivaldybių skolinimosi galimybių didinimui nagrinėti. Tai įrodo, kad Vyriausybė girdi savivaldybių lūkesčius ir siekia juos atliepti, nes tiki principine partnerystės idėja.
Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija
