Šių metų „Vyno dienose“, vyksiančiose gegužės 21-22 d. Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje, „Mineraliniai vandenys“ (MV) pažindins renginio lankytojus su vynmedžių veislėmis ir lankytojų ragavimui pristatys 40 pavadinimų vynų, pagamintų iš 30 skirtingų vynuogių rūšių vyno, 20-yje vyninių. Bendrovės stendas suprojektuotas taip, jog lankytojai galėtų matyti savotišką vynuogių rūšių žemėlapį, kurių dominuojančius aromatus perteikia lengvai įsimenamos iliustracijos, be to, susiorientuoti jiems padės „aromatų banga“ bei kvapų gaudyklės. Pasak MV vyno eksperto Gintauto Jašinsko, šiandien bendros Lietuvos gyventojų žinios apie vyną yra panašios kaip 80-ųjų pradžioje Skandinavijoje. „Vyno kultūra Lietuvoje yra labai netolygi – yra nemažai labai gerai išmanančių vyną, ir daug visai jo nepažįstančių. Vis dėlto nuo 90-ųjų progresas yra milžiniškas – tą liudija specializuotų vyno barų skaičius“, – sako G.Jašinskas. Tai, jog vidutinis lietuvis vynuogių rūšis sieja tiesiog su raudonomis ar baltomis vynuogėmis ar populiariausiais vyno prekių ženklais, liudija MV iniciatyva tyrimų bendrovės RAIT š.m. balandžio mėn. atlikta reprezentatyvi apklausa, kurioje populiariausias vynuogių rūšis – Cabernet Sauvignon ir Merlot – įvardino atitinkamai tik 6 proc. ir 5 proc. respondentų. 6 proc. šio tyrimo dalyvių save įvardino kaip vyno žinovus, 33 proc. teigė turintys šiek tiek žinių apie vynus, 11 proc. buvo sunku įvertinti savo žinių lygį, o 50 proc. teigė nesą žinovai ir besirenkantys atsitiktinį vyną. Pasak G. Jašinsko, iš raudonųjų vynuogių veislių Lietuvoje iš tiesų populiariausios yra Cabernet Sauvignon Merlot ir Tempranillo, o baltųjų – Chardonnay, tarp putojančių vynų – Muscat. MV eksperto teigimu, nemaža dalis vartotojų dar nesusidūrė ir neįvertino sausų vynų gamybai naudojamų, tačiau nepaliekančių sausumo įspūdžio aromatingų vynuogių rūšių vynų – baltųjų Riesling, Gewürtzraminer bei Sauvignon Blanc bei raudonųjų Syrah/Shiraz. „Vynų pardavimai rodo, jog Lietuvoje mėgstama vyno taurėje užuosti uogienės kvapą, tuo tarpu ekspertai šiandien labiau vertina vyną, gaunamą iš vynuogių, augančių šalto klimato vynuogynuose. Šios tendencijos į masinę rinką dalinai gali persikelti tik po 2-3 m.“ , – sako G.Jašinskas. Šių metų Vyno čempionato komisija, buvusi itin griežta ir niekam neskyrusi „Grand prix“, šiemet didžiausią pripažinimą skyrė būtent klasikinio skonio profilio vynams. „Ankstesniais metais komisijos palankumą lengvai pelnydavo karšto klimato regionų vynai, turintys tikro ar tariamo saldumo, tuo tarpu šiemet buvo itin ryški takoskyra tarp Europos ir Naujojo Pasaulio vynų – pastarieji atrodė gerokai paprastesni ir kvapu bei skoniu nusileido Europos vynams“, – sakė MV ekspertas. Be to, atsiskleidė ir kai kurių gamintojų nesugebėjimas išlaikyti stabilią vyno kokybę – kai kurie ankstesniais metais „Gran Prix“ įvertinti vynai šiemet sunkiai galėjo pretenduoti į aukso medalius. Šių metų Vyno čempionate daugiausia – net 14 – aukso medalių pelnė „Mineralinių vandenų“ (MV) atstovaujami vynai. Beveik trečdaliu už artimiausią konkurentą didesnis medalių skaičius žymi didžiausią bendrovės atotrūkį per pastaruosius metus. Aukso medalius šiemet pelnė 8 raudonieji, 5 baltieji ir 1 saldus MV atstovaujamas vynas. Už 4 laimėtus aukso medalius metų vynine buvo pripažinta „Feudi di San Marzano“ (Italija). Baltųjų vynų kategorijoje iš 12 aukso medalių net 2 medalius laimėjo MV atstovaujami Gewürtzraminer rūšies vynai iš „Enate“ (Ispanija) ir „Hugel“ (Prancūzija) vyninių, 2 „Dr Burklin-Wolf“ (Vokietija) Riesling‘ai ir 1 „Baron Philippe De Rothschild“ (Čilė) vynas. Raudonųjų vynų kategorijoje konkurencija buvo intensyvesnė, tačiau tarp 35 aukso medalininkų ryškiai sužibėjo 8 MV atstovaujami laimėtojai: net 2 Negroamaro ir 2 Primitivo vynuogių vynai iš metų vynine tapusios italų „Feudi di San Marzano“, taip pat „Farnese“ (Italija), „Albet y Noya“ (Ispanija), „Bianchi“ (Argentina), „Rosemount“ (Australija) vynai.
