Verslas

Verslo konkurentas „pakišo kiaulę“ – ar turiu teisę į žalos atlyginimą?

Nukentėjote nuo nesąžiningų konkurento veiksmų? Nepamirškite įsivertinti, ar turite teisę į žalos atlyginimą. Nors verslas neatsiejamas nuo varžymosi su konkurentais, ir kartais būna net agresyvių veiksmų, įstatymai nustato ribas, kurias peržengus nukentėjusieji turi teisę į kompensaciją, primena „TGS Baltic“ vyresnysis teisininkas, advokatas Jonas Šalna. 

Viena iš teisės sričių, verslui nustatančių tarpusavio elgesio ribas – nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas. Visiems verslams, nepriklausomai nuo dydžio ar veiklos sektoriaus, Konkurencijos įstatymas draudžia atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. 

Nuo nesąžiningų neteisėtų praktikų nukentėjusiems verslams įstatymas įtvirtina teisę į žalos atlyginimą. Dalis draudžiamų veiksmų pavyzdžių tiesiogiai išvardinti įstatyme, tačiau yra ir kitų, neįrašytų, praktikų, kurias draudžiamomis yra pripažinę Lietuvos teismai. Taigi, jei konkrečioje situacijoje konkurento veiksmai neatitinka kurio nors iš Konkurencijos įstatymo punktų, tai dar nereiškia, jog jie negali teismo būti pripažinti neteisėtais. 

Pavyzdinis neteisėtų nesąžiningų veiksmų sąrašas 

Prieštaraujančių sąžiningai praktikai ir geriems papročiams veiksmų pavyzdžiai, tiesiogiai įvardinti įstatyme, apima: naudojimą prekės ženklo, kuris panašus į kitos įmonės pavadinimą, prekės ženklą; verslo klaidinimą, pateikiant neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių ar paslaugų savybes; komercinių paslapčių naudojimą negavus sutikimo; siūlymą konkuruojančio verslo darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti savo darbo pareigų; gaminio ar jo pakuotės imitavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės; neteisingos ar nepagrįstos informacijos apie savo ar kito ūkio subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto padėtį. 

Dalis išvardintų veiksmų laikomi neteisėtais tik tuomet, jei nuo jų gali nukentėti kiti verslai. 

Teismų neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais pripažinti veiksmai  

Prieš daugiau nei 20 metų įstatyme įtvirtinta, jog nesąžiningos konkurencijos veiksmais gali būti pripažintos ir į pavyzdinį sąrašą nepatenkančios verslo praktikos. Įstatyme tiesiogiai neįvardintų pavyzdžių pateikia Lietuvos teismų praktika, kurią glaustai apžvelgiame žemiau. 

Nesąžiningas veiklos sektorių reguliuojančių reikalavimų pažeidimas. 2022 m. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą byloje, kurioje nesąžiningos konkurencijos veiksmais pripažino prieigos prie optinio kabelio tinklo nutraukimą interneto ir kabelinės televizijos paslaugas savo abonentams teikiančiai bendrovei. Optinio kabelio tinklo savininkė nutraukė prieigą, teisėtai nepagrįsdama tokio sprendimo ir pažeisdama teisės aktuose nustatytą išankstinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminą. Dėl per trumpo sutarties nutraukimo termino interneto ir kabelinės televizijos paslaugų teikėja neturėjo galimybės prisijungti prie kito optinio kabelio tinklo ir prarado savo abonentus. 

Klientų perviliojimas iš buvusio darbdavio. 2016 m. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, jog kryptingi veiksmai, kuriais pervilioti buvusio darbdavio klientai, pasinaudota buvusio darbdavio veikloje sukaupta komercine ir praktine pažangiąja patirtimi, darbuotojų žiniomis bei įgūdžiais, iš dalies – ir gamybine komercine paslaptimi (know-how), laikytini draudžiamais nesąžiningos konkurencijos veiksmais nepaisant to, kad nukentėjusi įmonė patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo neturėjo. 

Galimybėms konkuruoti gali pakenkti ir ne konkurentas 

Už neteisėtos nesąžiningos konkurencijos pažeidimus teisę į žalos atlyginimą turi ne tik įmonės, kurios veikia toje pačioje atitinkamoje rinkoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, svarbiausia yra vertinamų veiksmų pobūdis bei vertinamų veiksmų įtaka galimybėms konkuruoti. Todėl, jei nesąžiningos konkurencijos veiksmus atlieka ne pats konkurentas, o jo naudai kitas ūkio subjektas, tokiam subjektui taip pat gali būti taikoma atsakomybė.

Ar neteisėtų nesąžiningos konkurencijos formų gali būti daugiau?

Lietuvos teismuose beveik absoliuti dauguma nesąžiningos konkurencijos ginčų vyksta dėl įstatyme išvardintų pavyzdinių situacijų, tačiau tai dar nereiškia, jog kitokiomis formomis nesąžiningai konkuruojantys verslai gali būti ramūs – teisinė atsakomybė gresia ir jiems.  Jeigu savo versle susidūrėte su panašia situacija, ji verta jūsų ir teisininkų atidesnio įvertinimo.

Pranešimą paskelbė: Brigita Budrytė-Mačiulskienė, TGS Baltic

Parašykite komentarą