Įvairenybės

Ūkininkas J. Zokaitis: visada norėjau auginti javus

Ūkininkas Justinas Zokaitis į LŽŪKT Kauno r. biurą kreipėsi padidėjus ūkiui, kai tapo PVM mokėtoju ir reikėjo pradėti tvarkyti ūkio buhalterinę apskaitą. Prieš ketverius metus pradėjęs ūkininkauti, dabar augina 95 ha javų. Su Justinu kalbėjome apie tai, kas šiandien svarbiausia.

Koks Jūsų ūkis? Ką auginate? Kodėl pasirinkote tokią ūkininkavimo sritį?

Anksčiau su tėvais auginau tik daržoves, nes nebuvo žemės. Paskui vienas ūkininkas baigė ūkininkauti ir pavyko visai arti namų išsinuomoti 80 hektarų. Savo ūkį registravau 2016 m., o išplėčiau 2018 m., kai atsirado žemės.

Aš visada norėjau auginti javus, nes tai gali daryti vienas. Dabar jų auginu 90–95 ha, vienas susitvarkau ir dar galėčiau daugiau – iki 200 hektarų. Aišku, su tinkama agrotechnika ir technika. O daržovės labai imlios darbo. Vienas ten jau pražuvęs.

Auginu kviečius, rapsus, šiek tiek bandau kmynų, žirnių sėjomainai. Iš jų pelno nėra, o sėjomainai gerai auginti.

Žinoma, dirbi ne tik iš idėjos, dirbi ir dėl pinigų. Tik man visų pirma turi būti gražu. Aš negaliu palikti šabakštynų. Kada gražu, tvarkinga, mažiau ligų, piktžolių, malonu pažiūrėti į lauką pačiam ir ne gėda kitam parodyti.

Kas pasikeitė ūkyje nuo ūkininkavimo pradžios? Ką dar planuojate keisti, tobulinti?

Pradžioje sėjau grūdų po kelis hektarus, dabar pasikeitė technika, pločiai. Pats virsmas buvo įdomus. Pirmiausia nusprendžiau įsigyti navigaciją. Jei laukas nelygus, navigacija tiesiog privaloma,  ūkiui didėjant, ji – pirmas dalykas, kurį reikia įsigyti. Su gairelėmis esi pražuvęs. Juk 5–6 m skirtumas – ir jau nematai. Jei laukas ilgesnis nei 800–700 m, tiesiai nuvažiuoti tiesiog neįmanoma, o su navigacija purškiant nebūna persidengimų. Kai sudygsta javai, padarai technologines vėžes ir per jas važiuoji, bet kol jų nėra – navigacinė sistema būtina. Aš jau kitaip neįsivaizduoju.

Techniką turiu, tik reikėtų javų kombaino. Perku paslaugą. Jau metas atsinaujinti sėjamąją, grūdų išvežimą tobulinti. Visą laiką kažko reikia.

Dabar labiausiai reikalingas sandėlis 200–300 tonoms grūdų, kad juos galėčiau parduoti vėliau. Per javapjūtę visi elevatoriai būna užsikišę, eilės milžiniškos. Nors artimiausias elevatorius yra už 10 km, labai arti išvežti, bet pusę arba net visą dieną reikia laukti, kol priims – visiškas neūkiškumas gaunasi. Todėl būtinai reikia sandėlio. Būtų gerai su valymu, džiovinimu. Nes tie dalykai kainuoja, o mano ūkis per mažas investicijoms. Turėtų būti 200–300 ha, tada jau atsiranda galimybė normaliai investuoti iš pelno, o dabar tik vieną daiktą gali įsigyti per metus. Vienais metais įsigijau didesnės kubatūros purkštuvą, kitąmet pirkau krautuvą, kurio labai reikėjo. 

Pernai džiaugiausi derliumi, nes mūsų žemėse, kurių derlingumas – apie 35 balai, kulti po 7 t žieminių kviečių buvo labai aukštas pasiekimas. Šiemet kol kas vietomis nelabai gerai, vietomis labai gerai, tai tikiuosi kažko panašaus.

Tobulėti yra kur. Daug kur tobulėjimas priklauso nuo technikos. Reikia geresnės sėjamosios. Nauja kainuoja nuo 70 tūkst. Eur. Reikėtų imti paskolą, o gal mažam ir neduos. Sėjamąją nelabai kas išnuomos. Yra sėjimo paslauga, bet man pernai buvo taip –  užsisakiau, kad pasėtų žieminius rapsus. Užsakymas buvo pasėti apie rugpjūčio 20–25 d., tai jie man iki rugsėjo 1 d. nepasėjo. Tada dalį pasisėjau pats, o rugsėjo 7 d. pranešė, kad gali, nes pas stambesnius jau baigė. Pasakiau – ačiū nereikia. Praleido visus terminus ir liko nesėta. Kviečiais užsėjau. Tai gerai, kad dar galėjau juos sėti.

Kombaino nuoma Lietuvoje populiarėja. Žinoma, kai savo turi, gali kulti, kada nori. Kai užsisakai paslaugą, tau gali nukulti vietoje 14 proc. drėgmės 18 ar 20 proc., o tokius jau turi iš karto išvežti, nuskaitys milžiniškas sumas. Paslauga ant popieriaus atrodo visai neblogai, kol nesusiduri su ekstremaliomis sąlygomis. Jei sąlygos idealios – ji gerai. Mano atveju padėjo. Kombainavimo paslaugą atliekantis žmogus pats atvažiuoja ir nukulia. Deriname laiką kiek įmanoma, kad javai būtų kuo sausesni. Įmonės tik kombainą nuomoja, tiek operatorių neturi.

Už kombainą man dabar svarbiau sandėlis, kuriame galėčiau laikyti grūdus ir žiemą parduoti už galbūt geresnę kainą.  Taip išlošti apie 10 000 Eur. Tada žiūrėsiu, kur tuos pinigus reikalingiau nukreipti.

Gal išeitis – ES parama?

Jaunojo ūkininko paramos negalėjau gauti, nes pradėjau deklaruoti pasėlius. Čia yra absurdiškas dalykas – jei užregistravai nors vieną hektarą kažkokių naudmenų, už jį gavai 200 Eur, su jaunojo ūkininko parama gali atsisveikinti. Šita parama yra padaryta didelių ūkininkų vaikams apiforminti ūkininkais ir pasiimti paramą, o ne iš tiesų remti jaunuosius ūkininkus.

Tu ateini, nori išsinuomoti ar nusipirkti žemės, turi sugalvoti kažkokį verslo projektą, kurį velniai žino, ar įgyvendinsi, o ne tai, kad pradėjai dirbti, kažką turi, dirbi kelerius metus, galvoji – reikia man to ar to, parašai projektą ir gauni traktorių, purkštuvą ar kt.

Pagal modernizavimą turi arba daržoves, uogas auginti arba dar kokį specializuotą ūkį sukurti, tada gausi paramą, bet jei javus augini – negausi. Aš karvių tikrai neauginsiu. Anksčiau laikėme. Jei jau laikyti – tai 100 ir daugiau, tik tada verta.

Smulkių ūkių parama man jau netinka, nes ūkis per didelis. Pritariu, kad smulkiems ūkeliams tikrai reikia paramos. Jie 10–20 ha javų augina, praktiškai neturi iš kur finansuotis. Jei už paramą šienapjovę ar traktorių nusipirks – puiku. 

O ką galvojate apie kooperaciją?

Grūdams sandėlis 40–50 tūkst. Eur gali kainuoti. Norint uždirbti tokius pinigus, reikia dirbti 2–3 sezonus. Sako – kooperuokis. Ką čia kooperuotis. Turintys 10–20 ha net laukų netręšia, sėja kaip prieš 30 metų. Pasakyk jam apie kooperaciją. Dėl sandėlio galbūt ir būtų įmanoma kooperacija, bet šiaip sudėtinga. Turi būti panašaus dydžio ūkiai, panašaus mąstymo ūkininkai, kad kooperacija įvyktų. Su stambiais aš nelabai galiu kooperuotis, nes jiems neverta, o su smulkūs nenori. Jei randu panašaus dydžio, pakalbame apie kooperaciją tik nesusitariame iki galo.

Kai atsiranda didelis plotas, tada jau tu gali ir žemės nusipirkti. Pas mus buvo atvejis. Šalia pardavinėjo 25 ha žemės. Kaina buvo normali mūsų rajonui – 5–5,5 tūkst. Eur, visas gabalas kainavo 140000 Eur, nes čia nederlingos žemės. Aš neturiu tokių pinigų, o nusipirko asmuo, kuris iš kažkur prigeneravęs pinigų, moliūgais prideklaravęs pūdymus, kur niekas netikrina. Jis didelis – turi pinigų. Tu mažas – nieko negali. Suvalgo tuos mažus.

Kiek ūkininkavimo sėkmę lemia gamta, kiek ūkininkas?

Gamta kartais padaro savo darbą. Jei tu padarai viską, tai nebus labai blogai. Gal bus vidutiniškai, gal gerai ar labai gerai. Žmogus tikrai gali daug, bet ne viską.

Pernai, užpernai buvo sausringi pavasariai, šiemet gegužė labai lietinga. Šlapia, šalta, niekas neauga. Nusikėlė visi terminai, dviem savaitėmis viskas vėluoja. Bulvės pavėluotai pasodintos. Gamta padarė savo. Javai tai gal nenukentėjo. Jiems patiko, nes reikia drėgmės būtent gegužę. Pernai, kai buvo sausros, sunkiai augo. Atsigavo gegužę, kai gavo lietaus. Buvo sausa pasėjus vasarojų. Pas mus eina smėlio audros. Būtų padėję, jei turėčiau modernią sėjamąją, kur yra tiesioginė sėja. Daržoves mes palaistom, javų, kur yra dideli plotai, tu nepalaistysi, o jei ir palaistysi, tai kokia bus savikaina.

 Šiemet buvo galima grįžti prie plūgo. Mūsų Lietuva yra tokioje teritorijoje, kurioje, jei ne melioracija, būtų pelkynas. Plūgas buvo naudojamas tam, kad nudrenuotų paviršinę drėgmę.

Neariminė technologija, nors ir imlesnė augalų apsaugos produktams, pritiko, kai buvo sausi pavasariai. Ji yra iš mažo kritulių kiekio šalių – Bulgarijos, Rumunijos, kuriose jau susiformavusios tokios tendencijos, kad išlyja 300–400 mm per metus. Pas juos yra problema su drėgme. Jei dirbi tradiciškai, sukedeni paviršių, pasėji, o ten net nėra drėgmės sudygti. O šį pavasarį buvo kitaip – šalta, šlapia ir dar žemė nešyla. Jei miežį pasėji į tokią dirvą – nieko gero. Jiems reikia čia ir dabar augti.

Aš sakiau, kad plūgo nebenaudosiu visiškai, nes naudoju noraginį skutiką. Tiesa, daržovėms naudoju. Joms reikia labai švaraus paviršiaus. Ypač morkoms, svogūnams, burokėliams reikia, kad paviršiuje nebūtų šiukšlių. Jei bus, tokį bardaką pasėsi, kad užsiimsi už galvos. Ir antro šanso jau neturi.

Plūgo negali atsisakyti ir tie, kas augina karves, jiems reikia aparti iškratytą mėšlą. Tik su plūgu gali įterpti. Plūgas vis dar svarbus ekologams. Jie neturi kitų būdų, kaip sukovoti su daugiametėmis žolėmis.

Ką galvojate apie tikslųjį ūkininkavimą?

Aš už navigaciją, automatinį vairavimą, reikia turėti tą techniką. Aš tikrai už purkštuvus su navigacija, kai nepersidengia purškimai, tik mažame ūkyje atsiperkamumas labai ilgas.

Mano ūkio dirvožemiai rūgštūs, buvo iki 4 pH, smėliai, todėl jau kelerius metus kalkinu. Be kalkių būtume pražuvę. Vežėmės iš Lenkijos, nes Lietuvoje brangiau kainuoja. Viename lauko gale smėlis, kitame – molis, todėl dirvožemio tyrimai svarbūs. Užskaitau tuos, kur su keturračiais ir ima iš daug taškų, padaro tikslius žemėlapius.

Pranešimą paskelbė: Erika Mankutė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Rekomenduojame
 
TOMS Geo Lace Women's Alpargata Black 40
 
GEOX Kilwi Girl J02D5B0MABC Pink C8172 32
 
Camper Peu Cami 17665-014 Black 42
 
Crocs™ Crocband™ Black 44,5
 
BIOMECANICS 212164 Blanco/Multi 27

Parašykite komentarą