Įvairenybės

Kelyje į tvarumą: kiekvieno pasirinkimas yra lemiamas

Poreikis tvariems produktams auga kaip ant mielių – vos per penkerius metus tvarių prekių paieškos internete populiarumas visame pasaulyje išaugo 71 proc., rodo Pasaulio laukinės gamtos fondo (WWF) užsakymu 2020 m. rengta analizė 54 šalyse. Prie aplinkos išsaugojimo prisidėti galima ne tik mažinant vartojimą ir skatinant pakartotinį daiktų naudojimąsi, bet ir renkantis tvaresnius produktus, tikina tvarumo konsultantai.

„Tvaresnių produktų gamybą ir vartojimą skatina ne tik Europos Komisijos žaliasis kursas ar žiedinė ekonomika, bet ir augantis vartotojų sąmoningumas. Būtent vartotojai tampa pagrindine varomąja galia, dėl kurios verslas didina tvaresnių produktų pasiūlą“, – komentuoja „Vesta Consulting“ Tvarios plėtros konsultantė, EPD verifikuotoja dr. Sigita Židonienė.

Pasak jos, verslui diegiant inovacijas siekiama maksimaliai sumažinti naudojamų žaliavų kiekį, efektyviai jas panaudoti, gamybos metu sukurti kuo mažiau atliekų, jas perdirbti ar pakartotinai panaudoti. Visa tai prisideda prie produkto ar pačios organizacijos anglies dvideginio (CO2) išmetimo mažinimo. Plastikinių maišelių ir vienkartinių šiaudelių keitimas į popierinius, pakuočių mažinimas ar visiškas jų atsisakymas, perėjimas prie suyrančių pakuočių – tai tik dalis šiuo metu įgyvendinamų iniciatyvų. Vis dažniau kalbama ir apie elektromobilių baterijų perdirbimą bei antrinį vėjo jėgainių menčių panaudojimą.

 „Visas pasaulis eina žiedinės ekonomikos link, tad šiuo metu kuriamos inovacijos yra vertinamos itin atsargiai, kad pagerinę kurią nors sritį nesukurtume naujos problemos ateityje – pavyzdžiui, elektromobilių baterijos kuriamos atsakingai galvojant ir projektuojant, kaip jos bus tvarkomos pasibaigus naudojimo laikui. Jei kažkam reikalinga itin reta žaliava, kurios ištekliai gali pasibaigti po 10-20 metų, jau dabar yra ieškoma alternatyvų jai pakeisti ar atgauti iš atliekų srauto“, – pastebi pašnekovė.

Deklaracija – ne vien dėl reklamos

Kaip vieną iš būdų prisidėti prie aplinkos tvarumo ekspertai nurodo aplinkai draugiškesnių produktų pasirinkimą. Kad būtų lengviau įvertinti produkto poveikį aplinkai, pasitelkiami aplinkosauginiai ženklai ar  deklaracijos, tokios kaip statybų sektoriuje vis labiau įsitvirtinanti produkto poveikio aplinkai deklaracija (angl. Environmental Product Declaration, EPD). Pastaroji vis dažniau svarstoma gamintojų ir kitos kategorijos gaminių sertifikavimui, pvz. kaip  maisto ir kosmetikos produktai.

„EPD deklaracija neparodo, ar sertifikuotas produktas yra ekologiškas – tai yra būdas pamatuoti ir įvertinti jo daromą poveikį aplinkai per visą gyvavimo ciklą. Deklaracijoje pateikiama informacija, kokį poveikį aplinkai turi produkto žaliavos, jų išgavimas, koks poveikis daromas produkto gamybos metu, kokį poveikį produktas turi naudojimo metu ir taip iki produkto gyvavimo pabaigos. Taip pat nurodoma, kur ir kaip gyvavimo pabaigoje produktas ar jo medžiagos gali būti panaudotos ir kokia būtų to nauda“, – pasakoja dr. S. Židonienė.

Nors maisto ir kosmetikos pramonė yra griežtai kontroliuojama teisiniais aktais bei sertifikatais, savanoriškai pasirenkamas ženklinimas, kaip EPD deklaracija, gali būti naudojamas ir produkto reklamos tikslais.

„EPD deklaracija yra griežtai prižiūrima. Surenkama informacija apie produktą, atliekama jo gyvavimo ciklo analizė, rengiama ataskaita, kuri yra tikrinama trečiosios šalies, ir tik tada EPD operatorius patvirtina ir paskelbia EPD deklaraciją. Produktui suteikiamas ženklas ir unikalus deklaracijos numeris, kurį galima pasitikrinti jį išdavusio operatoriaus sistemoje. Yra tekę matyti EPD ženklinimą, kuris tebuvo gamintojo savideklaracija, neužregistruota jokioje sistemoje. Tokie atvejai vertinami kaip vartotojų maustymas, vadinamas „žaliuoju smegenų plovimu“ (angl. greenwashing)“, – dalijasi „Vesta Consulting“ atstovė.

Tvaresni produktai tampa įprasti

Augantis susidomėjimas tvaresniais produktais kelia klausimą dėl jų įperkamumo – ar už tvarumą mokame daugiau? Praėjusių metų birželį konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) paskelbtoje vartotojų įpročių apžvalgoje pažymima, kad 36 proc. vartotojų sutiktų mokėti daugiau už tvariai pagamintus ar užaugintus maisto produktus, 44 proc. – už aplinkai draugišką pakuotę.

„Ilgą laiką vyravo tendencija, kad aplinkai draugiški produktai yra brangesni, tačiau augant tvarių produktų paklausai bei pasiūlai, didėjant konkurencijai rinkoje, vis daugiau galimybių pasirinki tvarius produktus už prieinamą kainą“, – sako dr. Sigita Židonienė.

Pasak jos, tvarūs produktai tampa įprasti ir jų net nepastebime – pavyzdžiui, sunku būtų rasti biuro popieriaus, kuris neturėtų FSC sertifikato, žyminčio, kad jo gamybai buvo naudojami tik atsakingai tvarkomų šaltinių resursai.

„Tvarumas tampa norma ir norisi tikėti, kad svarstant apie tvaresnių produktų vartojimą greitu laiku nebereikės abejoti, ar tvarumą įperka mažesnes pajamas turintys visuomenės nariai. Kita vertus, kiekvienas pasirinkimas yra svarbus, todėl šiuo atveju reikėtų remtis gerai žinomu posakiu – norint pakeisti pasaulį reikėtų pradėti nuo savęs. Galbūt šiandien esame vieninteliai parduotuvėje, apžiūrinėjantys ir skaitantys prekių etiketes bei ženklinimą, bet rytoj tą darys ir kiti“, – pokalbį baigia dr. S. Židonienė.

Pranešimą paskelbė: Eglė Krušinskaitė, UAB „Idea Prima“

One Comment

  • gerdunka222

    aha! tvarumas yra madoje, bet panašu, kad žmonės tai įsisąmonina ir ne tik perka tvarius daiktus dėl mados, bet dėl žemės. o pakavimo ir spausdinimo įmonės siūlo ekologiškas pakuotes. mačiau yra rinkoje soformuoti maišeliai, tai toms tvarioms prekėms ypatingai reikia į tokius pakuoti. visiškai tobulai papildo prekes.

Parašykite komentarą