Kokios aplinkybės leido išlikti lietuvių kalbai? Kaip kito mūsų ir kaimynų kalbos? Kodėl lietuvių tauta, buvusi gerokai skaitlingesnė už germanus ir slavus, šiandien tokia maža, bet unikali? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų intriguojančių klausimų paaiškės laidoje „Didžioji Lietuva: lietuvių kalbos istorija“, kuri šį rudenį grįš į televizijos ekranus.
„Pernai gruodį žiūrovams pristatėme pirmąsias keturias ciklo laidas, kuriose aiškinomės, kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai iki raštijos atsiradimo, kokie jų genetiniai ypatumai ir panašumai su kaimynais, – pasakoja Teresa Rožanovska, laidos prodiuserė. – Pirmosios laidos sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, todėl nusprendėme tęsti pradėtą darbą. Iniciatyvą palankiai įvertino ir mokslininkai, lietuvių kalbos specialistai iš Lietuvių kalbos instituto, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos.“
Indijos, Vokietijos, Bulgarijos, Rusijos, Latvijos, Italijos lingvistai įžvelgia baltų palikimą nuo Uralo kalnų iki Oderio, nuo Šiaurės Ukrainos iki Graikijos, taip pat – Turkijoje. Pasitelkus lietuvių, latvių, prūsų kalbas rekonstruojamos bulgarų, rumunų protėvių – dakų ir trakų – kalbos. Tyrimai rodo, kad prabaltų religija yra senovės graikų, italų, slavų ir kitų indoeuropiečių tautų tikėjimo pamatas. Baltų kalbos palikimas pastebimas Europos miestų, vandens telkinių pavadinimuose. Be istorinių klausimų laidose bus nagrinėjamos ir šių dienų lietuvių kalbos problemos, pasakoja scenarijaus autorius Mindaugas Sėjūnas.
Projekto kūrybinė grupė seks baltiškais pėdsakais Rusijoje, Ukrainoje, Rumunijoje, Italijoje ir kitose valstybėse, kalbins žymiausius Lietuvos ir užsienio šalių baltistikos, istorijos, archeologijos ir etnologijos specialistus, analizuos žemėlapius, kronikas ir kitus informacijos šaltinius. Laidose bus gausu suvaidintų istorinių scenų, kurios leis geriau suprasti protėvių santykius, buitį, kovos su išorės ir vidaus priešais ypatumus. Naudojant kompiuterinę grafiką bus rekonstruojamas baltų tautų judėjimas, asimiliacija, karo žygiai ir pan.
„Daugelis mažai žino apie lietuvių kalbos ištakas, istoriją, ryšį su kaimyninėmis kalbomis, – pastebi laidos prodiuserė. – Tikimės pažadinti žiūrovų smalsumą, paskatinti susimąstyti apie gimtąją kalbą bei kultūrą. Manome, kad laidų ciklas prisidės populiarinant lietuvių kalbos mokslą Lietuvoje ir išeivijoje, mažinant tautinę nesantaiką, ugdant tikrąjį pilietiškumą“.
Laidų ciklas „Didžioji Lietuva: lietuvių kalbos istorija“ bus transliuojamas per televizijos kanalą LRT Kultūra. Rudens sezoną bus parodyta dvylika naujų laidų. Jų rengėjai ragina naudoti šias laidas kaip papildomą ugdymo priemonę bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose.
VšĮ „Ketvirta versija“ kuriamą TV laidų ciklą iš dalies remia Lietuvos mokslų akademija projekto „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“ lėšomis. Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas vykdomas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“.
