Tarp kažkada planuotų didžiųjų Vilniaus projektų – daugiabučių gyvenamųjų namų programa, aplinkkelis ir ateities susisiekimą turinti užtikrinti lengvojo metro sistema. Prabėgo keletas dešimtmečių, užaugo nauja, modernesnė, karta… Gyvenamųjų namų statyba, atiduota į privataus kapitalo rankas, vyksta kaip iš pypkės. Su susisiekimu situacija kur kas prastesnė. Aplinkkelį kelininkai, gavę dosnų valstybės užsakymą, išjudino tik po 40 metų, o „TomTom“ miestų statistika rodo, kad iki karantino spūstys sostinėje augo po 2 proc. kasmet. Akivaizdu, kad ši tendencija prasitęs jau šį rudenį, prasidėjus naujiems mokslo metams ir dar labiau atlaisvinus karantino ribojimus. Prasčiausia situacija su viešuoju transportu. Rengiant Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą viena parlamentarė vis baimingai kartodavo, kad metro – kosmosas. Laimei, kolegų neįtikino.…
Dalyvaujantiems astronautų atrankoje – VILNIUS TECH AGAI pagalba
Seimui skubos tvarka ratifikavus narystę Europos kosmoso agentūroje (EKA), Lietuvai atsivėrė daug reikšmingų galimybių. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) dekano dr. Justo Nugaro, nors šalis mokės narystės mokestį, didžioji jo dalis sugrįš per projektų finansavimą būtent kosmoso ekosistemos auginimui ir stiprinimui. „Narystė EKA leis lygiavertiškai dalyvauti mokslininkų ir pažangiausių įmonių bendruomenėje, aktyviau įsitraukti į mokslinius tyrimus, mokytis iš partnerių patirčių. Itin aktualus yra planuojamas EKA Verslo inkubatorius, kuris leistų su kosmoso ir aviacijos technologijomis susijusius sukurtus prototipus paversti verslais. Ir žinoma, šiuo metu vienas labiausiai aptariamų narystės ratifikavimo aspektų – galimybė Lietuvos atstovams dalyvauti EKA paskelbtoje astronautų atrankoje“, – sako jis. Pasak J. Nugaro, atsivėrus…
Populiarėjančios bepilotės skraidyklės kelia naujų iššūkių
Dronai jau nėra naujiena, tačiau spartus technologijų vystymasis augina bepiločių orlaivių prieinamumą tiek karo pramonėje ir komerciniame sektoriuje, tiek laisvalaikiui bei pramogoms. Eksponentiškai didėjantis susidomėjimas bepilotėmis skraidyklėmis kelia infrastruktūrinių ir teisinių oro erdvės klausimų. Remiantis ekonominių analizių duomenimis, dronų pardavimai Europoje toliau auga. Prognozuojama, kad iki 2050 m. bepilotės skraidyklės sudarys iki 35 proc. visų orlaivių kariuomenėse, o komerciniame ir viešajame sektoriuose iki 2035 m. bus pasiektas 400 tūkst. aktyvių naudotojų skaičius. Laisvalaikio ir pramogų rinkoje prisotinimas įvyks jau 2025 m. ir pasieks 7 mln. vienetų aktyviai oro erdvėje pilotuojamų dronų. Kylantys iššūkiai Didėjant dronų kiekiui, svarbiausiu iššūkiu priežiūros organizacijoms ir paslaugų teikėjams tapo saugumo užtikrinimas: reikia prižiūrėti skrydžių saugą,…
Rekonstrukcijai ruošiamas kelias Kaunas–Prienai–Alytus
Susisiekimo ministras Marius Skuodis su komanda šiandien nuotoliniame susitikime su Kauno ir Alytaus regionų savivaldybių merais bei Seime įkurtų Kauno regiono bičiulių ir Dzūkijos bičiulių grupių nariais aptarė krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo tarp Kauno ir Prienų rekonstrukcijos alternatyvas ir viso kelio atnaujinimo perspektyvas. „Kelio Kaunas–Prienai rekonstrukcija – vienas iš Vyriausybės programoje numatytų ir visam Pietų Lietuvos regionui itin svarbių kelių infrastruktūros modernizavimo projektų. Pagrindiniai rangos darbai galėtų vykti jau 2023–2024 m., kurie šiuo laikotarpiu sutaps magistralės „Via Baltica“ ir kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija. Taigi svarbu šiems projektams tinkamai pasirengti ir spręsti itin svarbų jiems reikalingo finansavimo klausimą“, – sakė susisiekimo ministras M. Skuodis. Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus…
Gera žinia savivaldybėms: vietoj metalinių gatvių atitvarų įrengiant želdinius saugiam eismui, juos bus galima finansuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos
Susisiekimo ministerija informuoja, kad atsižvelgus į savivaldybių siūlymus ir prašymus, dalį Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų bus galima panaudoti kelio želdiniams kaip eismo saugumo priemonei. Tikimasi, kad jau šiemet tokios išlaidos bus laikomos tinkamomis finansuoti iš KPPP, tačiau kitais metais įstatyme bus patikslinta, kokie želdiniai gali būti priskiriami šiai kategorijai. Iš KPPP lėšų gali būti finansuojami ne tik keliai, bet ir kelio elementai: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio juostoje augantys želdiniai ir kt. Todėl Susisiekimo ministerija kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją, kad ši dar šiemet kelio juostų apželdinimo išlaidas laikytų tinkamomis finansuoti iš savivaldybėms skirtų KPPP lėšų. „Vietoj…
Auga dviračių paklausa, auga ir nuostoliams padengti skiriamos sumos – viršija 100 tūkst. eurų
Dviračių parduotuvių atstovai pastebi, kad jau antrus metus sparčiai auga dviračių paklausa. Parduotų dviračių skaičius 2020 metais augo beveik dvigubai lyginant su 2019 metais. Visgi draudikai pažymi, kad su dviračių populiarumu auga ir sumos, kurios skirtos atlyginti žalą, susijusią su dviračiais – pavyzdžiui vagystės, asmens civilinė atsakomybė ir kitos. Pernai, lyginant su 2019 metais, nuostolių suma augo beveik 20 tūkst. eurų ir viršijo 107 tūkst. eurų sumą per metus. Augantys dviračių pardavimai Dviračių parduotuvės vadovas teigia, kad 2020 metais, lyginant su 2019, dviračių pardavimai augo daugiau nei 200 proc. „Panaši tendencija persikėlė ir į 2021-uosius, bet pardavimus pristabdo sutrikęs tiekimas iš Azijos. Tačiau tai leido suaktyvėti naudotų dviračių rinkai, taigi…
Darnaus judumo link: Kaunas ruošia nepopuliarius, bet būtinus sprendimus automobilių užgultose teritorijose
Laisvėjant karantinui Kauno gatves užplūsta vis didesni transporto priemonių srautai. Ne tik centrinė miesto dalis, bet ir atokesnių gatvių kelkraščiai tampa kone sausakimši nuo automobilių. Dažnai jie suplūsta ir į daugiabučių kiemus, užimdami gyventojų vietas. Situacijai suvaldyti būtini neatidėliotini sprendimai. Kauno miesto taryba jau artimiausiame posėdyje svarstys įstaigos „Parkavimas Kaune“ inicijuotus pasiūlymus – nuo liepos 1 d. keisti ir ženkliai išplėsti rinkliavos už automobilių stovėjimą zonas. Parkuoja svetimuose kiemuose „Kasmet sulaukiame vis daugiau gyventojų skundų dėl užstatomų kiemų. Miesto centre ir senamiestyje visos gatvės yra apmokestintos, todėl vairuotojai dažnai ieško nemokamo parkavimo, palikdami automobilius gyvenamųjų namų kiemuose. Prieš kelerius metus viename iš kvartalų greta Laisvės alėjos įgyvendintas pilotinis projektas įrodė,…
„YIT Lietuva“ atliks kelio šalia Grigiškių remontą – naudą pajus ir vairuotojai, ir gyventojai
Darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl rajoninio kelio Grigiškės-Dėdeliškės-Rykantai 6,1 km ilgio ruožo kapitalinio remonto. Šalia Vilniaus esantis ruožas bus išasfaltuotas, o tai reikšmingai pagerins eismo sąlygas kelyje ir padės spręsti aplinkiniams gyventojams aktualias dulkių taršos ir triukšmo problemas. Kelio remonto darbus planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos. Pagal darbų projektą kelio ruože numatyta įrengti sankasą, apsauginį šalčiui atsparų kelio sluoksnį, ant kurio bus tiesiamas skaldos pagrindas ir asfalto danga. Vienoje atkarpoje taip pat numatytas kelio platinimas ir sankasos įrengimas ant užvandenytos vietos. Bendra darbų vertė – 2,51 mln. eurų. „Kelių su žvyro danga asfaltavimas ir modernizavimas yra itin svarbus…
Sostinės spūsčių dviračiais ir paspirtukais nepanaikinsime
Šią savaitę Susisiekimo ministerija pristatė susisiekimo strategiją iki 2030 m. Miestams savo planus ministerija įvardija taip: „Pagal Darnaus judumo planą sieksime gerinti patogias jungtis mieste, kad iki 2030 m., lyginant su 2017 metais, miestiečių kelionės pėsčiomis paaugtų 2%, dviračiais paaugtų 7%, viešuoju transportu paaugtų 5%, automobiliais sumažėtų 14%“. Ką reiškia šie skaičiai Lietuvos sostinei? Vilniaus savivaldybės duomenimis, 2016 m. vos 0,6% visų kelionių buvo atliekama dviračiu, todėl, jei siekiama šį skaičių padidinti 7 procentinėmis dalimis, bendra kelionių dviračiais dalis padidės iki 0,66%. Tai visai nereikšmingas, paklaidos dydžio pokytis, kuris jokios įtakos susisiekimo problemoms neturės. Jei kalbama apie bendrą kelionių dalies dviračiais padidinimą iki 7%, keliaujančių dviračiais skaičių reikėtų padidinti net…
Techniškai tvarkingas dviratis ir ryškiaspalvė liemenė – saugesnė kelionė dviračiu
Prasidėjus intensyviam dviračių vairuotojų sezonui, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) išanalizavusi 2018–2020 m. eismo įvykius ir apibendrinusi statistinius duomenis, atnaujino žuvusio dviračio vairuotojo paveikslą: 60–70 m. amžiaus vyras, kuris žuvo važiuodamas užmiesčio keliu rudenį ar vasarą, penktadienį arba pirmadienį, 18.00–21.00 val. Pirmą kartą eismo įvykiuose žuvusio dviračio vairuotojo paveikslas buvo sudarytas išanalizavus 2015–2017 m. duomenis. Per pastaruosius trejus metus paveikslas keitėsi nedaug – žuvusiųjų amžius ir metų laikas liko tokie patys, keitėsi savaitės diena ir paros laikas, kada daugiausia žuvo dviračių vairuotojų. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2020 m. Lietuvos keliuose žuvo 15 dviračių vairuotojų (plg. 2019 m. – 11). Net 81 proc. eismo įvykių, kuriuose…
