Transportas

Ambicijų stoka lemia augančias sostinės spūstis

Tarp kažkada planuotų didžiųjų Vilniaus projektų – daugiabučių gyvenamųjų namų programa, aplinkkelis ir ateities susisiekimą turinti užtikrinti lengvojo metro sistema.

Prabėgo keletas dešimtmečių, užaugo nauja, modernesnė, karta… Gyvenamųjų namų statyba, atiduota į privataus kapitalo rankas, vyksta kaip iš pypkės.

Su susisiekimu situacija kur kas prastesnė. Aplinkkelį kelininkai, gavę dosnų valstybės užsakymą, išjudino tik po 40 metų, o „TomTom“ miestų statistika rodo, kad iki karantino spūstys sostinėje augo po 2 proc. kasmet. Akivaizdu, kad ši tendencija prasitęs jau šį rudenį, prasidėjus naujiems mokslo metams ir dar labiau atlaisvinus karantino ribojimus.

Prasčiausia situacija su viešuoju transportu. Rengiant Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą viena parlamentarė vis baimingai kartodavo, kad metro – kosmosas. Laimei, kolegų neįtikino. Už metro balsavo 111 Seimo narių, 4 susilaikė, o prieš jį nebuvo nė vieno. Netgi kosmonautė nuslopo prieš ekspertų ir įvairių žinybų argumentus.

Vilniaus savivaldybėje viskas vėl sugrįžo į kosmoso lygmenį. Bent taip šį projektą apibūdina „Susisiekimo paslaugų“ vadovė. Tiesa, ši įmonė nesirūpina ateities transportu, jos rūpestis – tvarkingas autobusų ir troleibusų važinėjimas sostinės gatvėmis. Tam užtenka ir užrašo ant troleibuso šono „Judu paprastai“. Ar „greitųjų“ linijų paišybos ant asfalto ir taip siaurose gatvėse.

„Gal išsivažinės?“ – emigracijos įkarštyje  vylėsi Vilniaus plėtros vadovas M. Pakalnis, vis tolyn stumdamas sostinės transporto naujoves.

„Reikia tikėtis, kad Vilnius netaps milijoniniu miestu“, – spėja Ž. Mauricas, „Luminor“ banko ekonomistas. Pamenate geležinę sovietmečio normą: nėra milijono gyventojų – špyga jums, o ne metro!

Susisiekimo ministras, braidydamas, kaip koks seklys Morka, praeities keliukais ir klystkeliais, staiga pajuto nostalgiją seniai nurašytam tramvajui. Šio Vilniaus gatvėms visiškai netinkamo transporto šiaip taip – saugant miestą – sugebėta išvengti dar gūdžiais sovietiniais laikais. Dabar, žiūrėk, dar ims ir sugrįš. Juk ministro kriterijai puikiai suvokiami kiekvienam socialinių tinklų komentatoriui – pigus ir paprastas. Tokiais vadovautis – ir iki „konkės“ netoli, nors ministras šią vasarą gal ir nešienaus, nes užsiėmęs moderniuoju transportu – dviračiais ir paspirtukais. Ir visu Darnaus judumo planu.

Įdomus dalykas: Susisiekimo ministerija užsiima dviračių trasomis, paspirtukais… O užsiminus apie metro, tuoj puola mojuoti rankomis: tai ne mūsų, tai – savivaldybės!

Na, o savivaldybė… Kosmosas, kaip jau minėjau. Kosmosas – valdininkams. O meras? Kuo ilgiau meras sėdi savo kėdėje, tuo labiau tolsta projekto įgyvendinimas: nuo reikia planuoti iki po 15 metų, vėliau – reikia, bet nežinia  kada… Kiek dar tols?  Iki kokių kosminių erdvių?  

Pasidairiau, kas darosi Europos miestuose – geležinkelių ir metropolitenų atgimimo metas. Briuselis, Turinas, Renas, Gracas, Belgradas… Vieni plėtoja, kiti braižo planus…

Sutikite, jei per 50 metų negali įgyvendinti projekto, tai jau – ne pinigų ar techninių galimybių klausimas. Tik mentaliteto.

Parengė Tadas Jogėla

Pranešimą paskelbė: Juozas Zykus, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro“

Parašykite komentarą