Europos Sąjungos advokatūrų ir teisinių bendrijų tarybos (CCBE) Žmogaus teisių apdovanojimus „CCBE Human Rights Award“ šiemet pelnė Lietuvos ir Belgijos advokatūrų siūlyti nominantai – Baltarusijos advokatai: Lilija Vlasova, Maksimas Znakas, Dmitrijus Laevskis ir Leanidas Sudalenko, kurie savo šalyje gynė žmogaus teises ir teisinės valstybės vertybes. „CCBE šiemet įvertino ir pagerbė Baltarusijos advokatų nepaprastą atsidavimą ir pasiaukojimą, ginant pamatines žmogaus teises. Iškilius nominantus, kurie šiemet įvertinti šiuo reikšmingu apdovanojimu, siūlė Lietuvos advokatūra kartu su Belgijos advokatūra. Pagarbos nusipelniusių advokatų persekiojimas prasidėjo po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Už advokatų drąsą ir pasiaukojimą, ištikimybę teisinės ir demokratinės valstybės vertybėms turime būti dėkingi visi, nes tai skatina visą Europos teisininkų…
Seimo komisija toliau domėsis, ar pakankamai kontroliuojamas asmenų sekimas?
2021 m. gruodžio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Gruodžio 8 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (FNTT) direktorius Antonis Mikulskis, dalyvaujant Generalinės prokurorės pavaduotojui Gintui Ivanauskui, Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją supažindino su Kriminalinės žvalgybos įstatymo 15 straipsnio taikymo ypatumais FNTT. A. Mikulskis pažymėjo, kad nors sekimą FNTT vykdo tik išimtinais atvejais, šis instrumentas duoda gerus rezultatus ir leidžia efektyviau atskleisti nusikalstamas veikas, kuriomis daroma didelė žala Lietuvos finansams. Kalbėdamas apie Kriminalinės žvalgybos vidaus kontrolę, A. Mikulskis paaiškino, kad kiekvienas sprendimas taikyti kriminalinę žvalgybą yra derinamas su FNTT vadovu, ir tik vadovas sprendžia, ar tikslinga vykdyti kriminalinę žvalgybą vienu ar kitu atveju, o jeigu nusprendžiama…
Teisingumo ministerijos surengtoje diskusijoje – apie korupcijos privačiame sektoriuje iššūkius
Šiandien, minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, Teisingumo ministerija į virtualią diskusiją sukvietė viešojo bei privataus sektorių korupcijos prevencijos srityje dirbančius ekspertus. Diskusijoje „Korupcija privačiame sektoriuje: kaip siekti didesnio skaidrumo“ dalintasi skaidrumo užtikrinimo, kovos su korupcija įžvalgomis, gvildentos esminės problemos bei iššūkiai, pristatyta geroji praktika, taip pat atskleistos esminės klaidos ir unikalios priemonės antikorupcinei aplinkai kurti. Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, norint padidinti atsparumą korupcijai privačiame sektoriuje, tikslinga kurti sistemą, skatinančią aktyviau diegti priemones, susijusias su įmonių atsparumo korupcijai stiprinimu, formuoti skaidrumo standartus ir nulinės tolerancijos korupcijai kultūrą. Ministrės teigimu, siekis sukurti efektyvų teisinį korupcijos privačiame sektoriuje reguliavimo mechanizmą įtvirtintas ir LR Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2020–2022 m.…
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešimas: Seimas priėmė Žvalgybos kontrolierių įstatymą
2021 m. gruodžio 9 d. (daugiau naujienų) Seimas šiandien priėmė Žvalgybos kontrolierių įstatymą, kurio pagrindu bus steigiama Lietuvos teisinėje sistemoje nauja – žvalgybos kontrolierių institucija. Šiuo įstatymu sukuriamas nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinis reguliavimas, padėsiantis užtikrinti žvalgybos tarnybų veiklos nepriklausomumą, teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Seimo Pirmininko teikimu, Seimas penkerių metų kadencijai skirs du žvalgybos kontrolierius, iš kurių vienas bus skiriamas Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu. Žvalgybos kontrolieriai vykdys nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą. Pareigūnai galės atlikti tyrimą savo iniciatyva ar gavę pareiškėjų – fizinių ir juridinių asmenų – skundą dėl žvalgybos tarnybų ar pareigūnų veiksmų,…
ES investicijų naudojimo skaidrumui – neabejingų piliečių pagalba
Tarptautinę antikorupcijos dieną Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) primena apie jai suteiktus įgaliojimus prižiūrėti, kaip pareiškėjai ir projektų vykdytojai, įgyvendindami ES finansuojamus projektus, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų bei priimti su projektų administravimu susijusius sprendimus. Siekdama užtikrinti projektų įgyvendinimo skaidrumą, agentūra vadovaujasi antikorupcine programa, kuri nuolat atnaujinama, atsižvelgiant į Nacionalinę kovos su korupcija programą bei kitus teisės aktus. „Mūsų tikslas – užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, skaidrumą, viešumą, darbuotojų atsparumą korupcijai, vykdant nuolatinę ir kryptingą korupcijos prevencijos politiką Europos Sąjungos finansuojamų projektų srityje“, − sako LVPA direktorius Aurimas Želvys. LVPA atliekamų tyrimų duomenimis, apie 99 proc. apklaustų projektų vykdytojų, bendraudami su agentūros specialistais, nesusiduria su jokiomis korupcijos apraiškomis. Anot…
Prezidentas apsilankė STT: naujas įstatymas įpareigoja kurti realią antikorupcinę aplinką
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, Tarptautinės antikorupcijos dienos išvakarėse, apsilankė Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT). Prezidentas susitikime su STT vadovu Žydrūnu Bartkumi aptarė bendrą korupcijos situaciją valstybėje ir pasirengimą įgyvendinti naujai priimtą Korupcijos prevencijos įstatymą. Prezidento inicijuotas įstatymas įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos. Pasak šalies vadovo, turime parengti ar atnaujinti organizacijos antikorupcinio elgesio taisykles, paskirti už antikorupcinę veiklą atsakingą asmenį, padalinį, o įstatymui įsigaliojus užtikrinti prevencijos priemonių taikymą ir viešinti jų įgyvendinimą, pasiektą pažangą. „Naujasis įstatymas įpareigoja viešojo sektoriaus institucijas ir vadovus kurti realią antikorupcinę aplinką savo organizacijose ir suteikia visas šiam tikslui reikalingas priemones ir instrumentus, įgalinančius vadovus tvarkytis su visomis rizikomis. Todėl yra labai svarbu pasiruošti…
Teisės ir technologijų sąveika neišvengiama – nauda abipusė
Lietuvoje pirmą kartą vykstančioje 34-ojoje Teisės ir informatikos sistemų tarptautinėje konferencijoje JURIX 2021 svarstomi teisės ir technologijų sinergijos klausimai. Šiandien, pirmą konferencijos dieną, rengiami seminarai, skirti e-teisminio proceso iššūkiams ir tobulinimui, teisinių gynybos priemonių panaudojimo skaitmeninėje erdvėje, technologijų ir privatumo santykio, teisinės valdysenos, dirbtinio intelekto teisinio reguliavimo ir kt. klausimams. 34-oji Teisės ir informatikos sistemų tarptautinė konferencija JURIX šiemet vyksta Lietuvoje gruodžio 8-10 dienomis. Teisė rengti konferenciją suteikta Mykolo Romerio universitetui (MRU). Prestižinės JURIX konferencijos rengiamos kasmet nuo 1988 metų. Konferencijos pranešimų medžiaga yra publikuojama knygų rinkinyje „Frontiers of Artificial Intelligence and Applications series“, kurį leidžia leidykla IOS Press, su konferencijos leidiniu galima susipažinti čia (atvira prieiga). JURIX konferencija pritraukia…
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras parengė Europos Sąjungos sankcijų temai skirtą informacinę skiltį, aktualią Lietuvos verslui ir finansų rinkos dalyviams
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras parengė Europos Sąjungos (ES) sankcijų temai skirtą dažniausiai užduodamų klausimų skiltį – Sankcijų DUK. Lietuvos verslui ir finansų rinkos dalyviams skirtoje dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje išsamiai pateikiama bendra informacija apie sankcijas, detaliai paaiškinamas sankcijų įgyvendinimo procesas Lietuvos Respublikoje, nurodomos ES sankcijų taikomos įgyvendinimo išimtys ir jų įgyvendinimo Lietuvoje priežiūra. Skiltyje taip pat yra atsakoma į aktualius, praktinius klausimus bei pateikiamos rekomendacijos. Šios skilties tikslas – rinkos dalyviams pateikti susistemintą, pagrindinę informaciją apie ES sankcijas, jų įgyvendinimą ir priežiūrą. Skiltis apie ES sankcijas buvo sudaryta Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro iniciatyva, ji pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis ir nuo šiol yra prieinama visiems, kam ši tema yra aktuali. „Svarbu pabrėžti sankcijų temos aktualumą, ypatingai šiuo laikotarpiu, kai informacija apie sankcijas yra itin reikalinga. Išsikėlėme tikslą surinkti svarbiausią informaciją apie sankcijas tam, jog informacija būtų ne tik lengvai prieinama, bet ir informatyvi bei susisteminta. Tikimės,…
Prezidentas kviečia moksleivius įsitraukti į antikorupcinį švietimą
Valstybės pažinimo centre antradienį apdovanoti Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto nacionalinio moksleivių konkurso „Skaidrumą kuriame kartu“ nugalėtojai. Konkurse dalyvavo vyresniųjų klasių moksleiviai ir mokytojai iš visos Lietuvos, jie sprendė testus „Skaidrumo ženklelio platformoje“, atliko kūrybines užduotis apie skaidrumą ir sąžiningumą savo aplinkoje. Šiuo Prezidento globojamu konkursu siekiama stiprinti antikorupcines mokinių nuostatas, padėti suprasti svarbiausius skaidrumo principus ir skatinti pilietiškumą. „Džiaugiuosi, kad konkursas pritraukė apie 1200 dalyvių iš daugybės mokyklų. Diskusija apie skaidrumą ir antikorupcijos įgyvendinimą yra viena iš meilės savo Tėvynei išraiškų. Skatinu ir toliau pažinti savo valstybę bei įsitraukti į jos skaidrinimo procesą“, – sakė šalies vadovas. Konkurse „Skaidrumo lyderės“ nominaciją pelnė Kauno „Vyturio“…
E. Dobrovolska: Konstitucijos egzamino dalyvių gausa rodo mūsų stiprėjantį pilietiškumą
Prezidentūroje įvyko apdovanojimų ceremonija, kurios metu Konstitucijos egzamino globėjas Prezidentas Gitanas Nausėda ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska apdovanojo geriausiai Konstitucijos egzamine pasirodžiusius dalyvius. „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad savo pavyzdžiu rodote, kaip reikia branginti šalies pagrindinį įstatymą ir puoselėti pilietiškumą. Tikiu, kad Konstitucijos egzaminas gali toliau plėstis, suburti vis daugiau Lietuvos gyventojų ir reikšmingai prisidėti prie piliečių sąmoningumo ugdymo. Lietuva yra mūsų namai, kurios pamatus turime pažinti, kad galėtume juos saugoti ir ginti“, – sakė šalies vadovas. Pasak E. Dobrovolskos, per penkiolika metų nuo šio egzamino organizavimo pradžios jame dalyvavo bene kas septintas Lietuvos pilietis, šis skaičius byloja, kad pilietiškumas mūsų šalyje sėkmingai auga, o Konstitucijos egzaminas įprasmina gražią tradiciją, kai smalsi,…
