Kaip rodo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA statistika, pavasarį vairuotojai ypač dažnai pagalbos kreipiasi užklimpus ar prakiurus padangoms. Pastebima, kad dažniau pagalbos kelyje prireikia automobiliui sugedus, nei patekus į avariją. Kartais automobilių savininkai pagalbos prašo ir dėl neapsižiūrėjimo – pasibaigus degalams arba palikus raktus automobilio viduje bei užtrenkus dureles.
“Atšilus orams padaugėjo įvykių dėl prakiurusių padangų, kadangi po žiemos keliuose atsiveria daug duobių. Dėl įvykių automobiliui patekus į duobę BTA šiemet jau numato atlyginti nuostolius 29 klientams ir išmokėti 47,5 tūkst. Lt. Taip pat galima pastebėt ir suaktyvėjimą prašant ištraukti užklimpusį automobilį ant vejos. Žmonės, neradę vietos kiemuose, automobilius stato ant pievų ar kitose vietose, kurios nėra skirtos parkavimui, todėl atšilus ir suminkštėjus žemei, automobiliai klimpsta”, – teigia BTA vadovaujantysis KASKO ir ECA draudimo specialistas Gediminas Radavičius.
Kaip teigia ekspertas, klientai vis dažniau naudoja techninę pagalbą. „Pernai transportavome ketvirtadaliu daugiau automobilių nei 2011 m. Vairuotojai taip pat po truputi supranta, kad techninė pagalba tai ne tik autovežio paslaugos, bet ir daug kitų paslaugų – taksi, pakaitinis automobilis, viešbutis”, – sako G. Radavičius. Dažniausiai fiksuojami techninės pagalbos kreipiniai: „neužsiveda, ir užgeso“, rečiau besikreipiantiems būna pasibaigęs kuras, „užsitrenkė durelės, o raktai viduje“. Kiti pasitaikantys atvejai: „užšalo degalų bakas“, „dingo šviesos“, „įsipylė dyzelinio variklio į benzininį automobilį“, „dingo stabdžiai“, „nuleido abi padangas“.
Pasak BTA specialistų, galima pastebėti, kad vyrai, kreipdamiesi techninės pagalbos yra gerokai konkretesni, jie žino, kas jau yra sugedę ar bent jau įtaria gedimo tipą, tuo tarpu moterys dažniausiai nutikusių bėdų neįvardija, bet pamini, kodėl įtaria sistemos sutrikimą: „užsidegė lemputė“, „bijau važiuoti“. Moterys kiek daugiau linkusios kviestis pagalbą dėl dalykų, kuriuos galbūt būtų galima sutvarkyti per kelias minutes padedant aplinkiniams. Tuo tarpu vyrai kreipiasi tik tuomet, kai tikrai nebegalima važiuoti ir reikia pagalbos. BTA duomenimis, daugiausiai techninės pagalbos kreipinių fiksuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone. Kita vertus, 40 proc. klientų, kurie kreipėsi į BTA dėl žalų, patirtų dėl duobių keliuose, įvykį patyrė Kaune.
Specialisto teigimu, daugiausiai gesti linkę naujesni vokiški automobiliai. Pagal gedimus matyti, kad jų, ypač dyzelinių, yra trapios elektronikos bei kuro įpurškimo sistemos, turbinos. Dažnai genda ir šių automobilių automatinės dėžės – staiga dingsta bėgiai ir automobilio toliau eksploatuoti nebegalima. Kaip rodo statistika, senesniems automobiliams būdingi paprastesni gedimai, dažniausiai fiksuojamas nuleistas ratas ar tiesiog šie automobiliai neužsikuria dėl šalčio, nes prastai veikia automobilio akumuliatorius.
BTA klientai, pasinaudoję iki gegužės 15 d. vykstančia akcija bei įsigiję Privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, kartu gali įsigyti ir Techninės pagalbos kelyje paslaugą už 30 Lt. Draudimo bendrovė šią paslaugą teikia ir visiems kasko draudimu apsidraudusiems klientams. Tokia paslauga ypač praverčia vairuotojams, kurie nori jaustis užtikrintais kelionės metu: sugedus automobiliui ar įvykus kitam netikėtumui, sulaukiama pagalbos, automobilis nutempiamas iki autoserviso ar kitos vietos.
„Pavasaris vairuotojus nustebina eile nemalonių staigmenų – šiuo metu gausu keliuose ir gatvėse atsivėrusių duobių, klampių vietų atokesnėse vietovėse. Norint apsisaugoti nuo netikėtumų, vairuotojams vertėtų profilaktiškai pasirūpinti savo automobiliu bei ne tik pakeisti padangas, bet ir pasitikrinti ar tvarkingas atsarginis ratas bei įsitikinti, kad automobilio elektros sistema, pakaba, amortizatoriai – puikios būklės, susidėvėjusias detales vertėtų atnaujinti“, – teigia G. Radavičius.
Ne gyvybės draudimo bendrovė BTA Lietuvoje 2012 m. uždirbo daugiau kaip 10 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, o nuostolių draudėjams pernai atlygino už 83 mln. litų. Palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, 2012 m. bendrovės veiklos rezultatas yra net 6,9 mln. litų didesnis nei užpernai. Draudimo bendrovės apyvarta pernai siekė 159,7 mln. litų, t. y. 27,5 mln. litų daugiau nei 2011 metais.
