Per trumpiau nei metus, skaičiuojant nuo vakcinacijos nuo COVID – 19 ligos pradžios išgelbėta 470 tūkst. 60 metų ir vyresnių žmonių gyvybių, – pranešama šį penktadienį išplatintame jungtiniame Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro (WHO/Euro) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) pranešime spaudai. Pasak pranešimo, toks vakcinacijos veiksmingumo vertinimas atliktas 33 PSO Europos regiono šalyse. Į šį vertinimą neįtrauktos gyvybės, išgelbėtos skiepijant jaunesnius nei 60 metų žmones bei neįtrauktos gyvybės, išgelbėtos nuo netiesioginio skiepijimo poveikio sumažinusio infekcijos perdavimą. „Mūsų regione COVID – 19 nusinešė milžinišką mirčių skaičių, tačiau dabar galime kategoriškai teigti, kad be COVID – 19 vakcinų, kaip priemonės suvaldyti šią pandemiją, daug daugiau žmonių būtų netekę…
Ekspertai atskleidžia priežastį, kodėl vaikai nemėgsta brokolių: yra būdų, kaip juos suvilioti šia daržove
Brokoliai – tikras super produktas: jie gausūs vitaminų A, C ir E, saugančių odą, taip pat stiprina širdies sveikatą, malšina alerginius sudirgimus bei uždegimus, gerina virškinimą, mažina vėžio tikimybę. Tačiau daugumai vaikų tokia šių daržovių nauda dažniausiai nerūpi. Valgyti brokolių jie neretai nemėgsta, o tam yra mokslinis paaiškinimas. Šiose daržovėse gausu gliukozinolatais vadinamų junginių, daržo gėrybių skoniui suteikiančių kartumo. Visgi norint sumaniai pastarąjį paslėpti ir brokolius paversti vaikų numylėtiniais, anot lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos ekspertų, tą padaryti itin lengva – tereikia žinoti keletą paslapčių. Nemėgstamiausia taps favorite Nors vaikai ir nėra brokolių fanai, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi – suaugusieji juos tiesiog šluote šluoja iš…
Pamiršto sveikatos pasitikrinimo kaina: sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis siekia aukštumas
Kai visas pasaulis kovoja su didžiausia pastarųjų metų pandemija, Lietuva kariauja dar viename mūšyje. Statistikos duomenimis, pastarųjų metų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodikliai Lietuvoje yra beveik tris kartus didesni už Europos Sąjungos vidurkį. Žmonės nesirūpina sveikata „Viena pagrindinių priežasčių, kodėl skirtumas toks šokiruojantis – nepakankamas dėmesys savo sveikatai“, – įsitikinusi Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos skyriaus kardiologė Julija Jurgaitytė. Gydytoja pastebi, jog pacientai pagalbos į medikus linkę kreiptis tik itin suprastėjus savijautai. Kraujagyslių sistemos būklę profilaktiškai tikrinasi tik pusė visų gyventojų, kurie galėtų tai padaryti. Nors COVID-19 savo mirtinuose gniaužtuose laiko visą medicinos sistemą, medikai sakosi dedantys visas pastangas, kad gyventojams būtų užtikrinamos kokybiškos sveikatos paslaugos, siekiant,…
Krūtų implantų sukeliamos ligos: kaip prižiūrėti krūtų implantus ir kada juos keisti?
Kalbėdami apie chirurgo pagalba išryškintą moteriškumą, dažniausiai apsiribojame pasiruošimu operacijai: norimas krūtinės dydis, skirtingi implantai ar operacijos atlikimo technikos. Deja, po operacinis periodas ne mažiaus svarbus, jeigu ne svarbesnis. Ir jis nesibaigia sugijus pjūviams. „Geriausiu atveju, moterys žino, kad krūtinės implantą reikės pašalinti arba keisti po 10 metų. Tačiau tai nėra absoliuti tiesa“, – pastebi plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Saulius Vikšraitis. Pasak „SV Plastinės chirurgijos centro“ eksperto, mitas, kad krūtų implantus reikia keisti kas 10 metų – priimta ir nusistovėjusi rekomendacija, tačiau ji turi išimtis. 4 priežastys keisti krūtų implantus „Kaip bežiūrėtum, implantas yra svetimkūnis, į kurį kiekvienos moters organizmas reaguoja skirtingai. Ir visiškai nesvarbu, kas jų gamintojas…
Plikledžio iššūkiai: kada traumos pakeliui į ir iš darbo pripažįstamos darbinėmis
Kasmet iškritus pirmajam sniegui ir ledui padengus kelius bei šaligatvius išauga nelaimingų atsitikimų skaičius. Tačiau retas žino, jog pakeliui į darbą ir iš darbo patirtos traumos gali būti pripažintos kaip draudiminiai įvykiai, už kuriuos nedarbingumo metu priklauso išmoka, siekianti 100 proc. kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad atšalus orams ir iškritus sniegui, padidėja nelaimingų atsitikimų darbe bei pakeliui į darbą ir iš darbo tikimybė, todėl siekiant sukurti saugią aplinką būtina į tai atsižvelgti. „Į padidėjusias traumų rizikas ypatingai svarbu atkreipti dėmesį ten, kur žmonės dirba lauke. Kritimų dėl slidumo įmanoma išvengti, jei avima patogiais batais gruoblėtu padu, ant batų užsidedant specialias apsaugas, skirtas saugiam…
Vaistininkė apie stresą: jį patiria ir vaikai, o įtampą jaučiantys serga dukart dažniau
Vienas žymiausių streso tyrinėtojų Hansas Selje nustatė, kad nėra svarbus pats stresą sukeliantis faktorius, o tai, kaip organizmas į jį reaguoja. Nors trumpalaikis stresas turi naudos, visgi dažniausiai užsitęsęs jis neigiamai veikia psichinę ir fizinę žmogaus sveikatą, taip pat silpnina imunitetą, kas itin aktualu COVID-19 pandemijos metu. „Kartą į vaistinę įbėgusi klientė sumišusiu balsu pareiškė, kad jai reikia vitaminų, kuriuos vos išgėrus ji nesirgtų. Klientė pasiguodė, kad geria vitaminus net vasarą, tačiau vis tiek rudenį peršąla. Aptarėme su ja lėtinio streso problemą, kuri ir buvo viena iš nuolatinių jos negalavimų priežasčių. Nėra stebuklingos piliulės nuo visų ligų, pats žmogus turi padėti sau ne vien vaistais, juk kartais besirūpindami kaip kuo geriau atlikti mums pavestus…
Kodėl verta skiepytis nuo gripo: turėtų suklusti ir darbdaviai
Praėjusį rudenį šalį sukaustęs karantinas privertė pristabdyti socialinį žmonių gyvenimą, tad didžioji dalis asmenų šaltąjį sezoną praleido namų aplinkoje bei taip išvengė įvairių ligų. Tačiau virusai niekur nedingo, o būtent gripu kasmet serga kas dešimtas lietuvis. Tad įsibėgėjus šaltajam sezonui, pats laikas pagalvoti apie skiepą nuo šio klastingo viruso, kuris gali sukelti plaučių, smegenų uždegimus, kvėpavimo nepakankamumą, sepsį ar net širdies smūgį. BENU vaistinė nuo šiol skiepija ne tik privačius asmenis, bet ir įmonių darbuotojus jų ofisuose ar gamybos vietose. COVID-19 pandemijos metu labai svarbu sumažinti bendrą kvėpavimo takų ligų naštą, kad būtų apsaugotos pažeidžiamos gyventojų grupės, sveikatos priežiūros sistema ir bendras šalies ekonominis mechanizmas. „BENU Vaistinė Lietuva“ generalinė direktorė…
Glitimo netoleravimas – kada reikėtų susirūpinti?
Glitimo netoleravimas – dažna problema šiandieninėje visuomenėje. Gydytoja dietologė, „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė dr. Edita Gavelienė teigia, kad labai svarbu nuolat klausyti savo organizmo siunčiamų signalų ir grūdinių kultūrų bei iš jų pagamintų produktų atsisakyti tuomet, jei jie daro įtaką mūsų gerai savijautai. Visgi, specialistė įspėja, kad grūdinių kultūrų nevertėtų atsisakyti dėl mados, o jų išbraukimas iš mitybos raciono gali sukelti ir organizmui reikalingų medžiagų trūkumą. Tad kokie požymiai išduoda, jog netoleruojate glitimo ir kokių produktų tokiu atveju reikėtų atsisakyti aiškina gydytoja dietologė. Dažniausia glitimo netoleravimo forma – celiakija Glitimas – baltymas, randamas kai kuriuose grūduose. Jo turi kviečiai, miežiai, rugiai bei iš jų pagaminti produktai. Anot gydytojos dietologės…
Parazitologai primena: askaridės mūsų dar nepaliko
Visame pasaulyje askaridėmis yra užsikrėtę apie 1 milijardą žmonių. Šis parazitas labiausiai paplitęs tropinio ir subtropinio klimato kraštuose, kadangi jo kiaušinėlių vystymuisi reikalingas šiltas ir drėgnas dirvožemis. Tačiau ir Lietuvoje kasmet stebima apie 200 susirgimo askaridoze atvejų. Tai yra tik turimi statistiniai duomenys, nes visiškai neaišku, kiek iš tikrųjų esama užsikrėtusių žmonių, kadangi profilaktiniai patikrinimai seniai nevykdomi, nestebima ikimokyklinių ir pradinių klasių moksleivių sveikatos būklė parazitozių atžvilgiu. Askaridė – 15–40 cm ilgio apvalioji kirmėlė, rausvos spalvos, kūnas panašus į cilindrą, tik į galus nusmailėjantis, gyvena žmogaus žarnyne apie 1–2 metus, per parą išskirdama apie 200–250 tūkstančių kiaušinėlių. Aišku, į savo gyvenimo galą kiaušinėlių jau nebeišskiria, tačiau toliau maitinasi ir išskiria…
Receptiniai vaistai – tiesiai į namus: vaistinės pasiruošusios, laukiama politinio sprendimo
Pandemijos sukeltos ekstremalios situacijos metu receptinius vaistus pacientai galėtų užsisakyti paskambinę į vaistinę telefonu, o gautų juos tiesiai į namus. Tokį siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai išsakė šalies vaistinių atstovai, motyvuodami, jog sergantys, judėjimo negalią turintys, besiizoliuojantys asmenys dažnai neturi kitų būdų gauti jiems reikalingus vaistus ir dėl to sutrinka jų gydymosi režimas. „Pandemijos metu gydytojai teikia nuotolines konsultacijas pacientams, kurių metu išrašo receptinius vaistus, tačiau įsigyti juos pacientai vis dar turi vykti į vaistines. Daliai žmonių to padaryti neįmanoma dėl įvairių priežasčių: ligų, judėjimo apribojimo, artimųjų neturėjimo. Be to, sergantys lėtinėmis ligomis bei rizikos grupių pacientai nuolat raginami vengti prekybos vietų, nors dažnai tokio pasirinkimo jie neturi. Reaguodamos į tai…
