Sveikata

Parazitologai primena: askaridės mūsų dar nepaliko

Visame pasaulyje askaridėmis yra užsikrėtę apie 1 milijardą žmonių. Šis parazitas labiausiai paplitęs tropinio ir subtropinio klimato kraštuose, kadangi jo kiaušinėlių  vystymuisi reikalingas šiltas ir drėgnas dirvožemis.

Tačiau ir Lietuvoje kasmet stebima apie 200 susirgimo askaridoze atvejų. Tai yra tik turimi statistiniai duomenys, nes visiškai neaišku, kiek iš tikrųjų esama užsikrėtusių žmonių, kadangi profilaktiniai patikrinimai seniai nevykdomi, nestebima ikimokyklinių ir pradinių klasių moksleivių sveikatos būklė parazitozių atžvilgiu.

Askaridė – 15–40 cm ilgio apvalioji kirmėlė, rausvos spalvos, kūnas panašus į cilindrą, tik į galus nusmailėjantis, gyvena žmogaus žarnyne apie 1–2 metus, per parą išskirdama apie 200–250 tūkstančių kiaušinėlių. Aišku, į savo gyvenimo galą kiaušinėlių jau nebeišskiria, tačiau toliau maitinasi ir išskiria savo medžiagų apykaitos produktus tiesiai į plonąją žarną. O iš plonosios žarnos mūsų organizmas siurbia maisto medžiagas kartu su askaridės „ekskrementais“…

Žmogus šiuo apvaliuoju parazitu užsikrečia per nešvarias žemėtas rankas, valgydamas neplautas ar blogai nuplautas daržoves, vaisius, žalumynus, kurie yra užteršti subrendusiais (su invazine lervute viduje) askaridžių kiaušinėliais.

Askaridė įvardinta parazitu ne veltui. Kiaušinėliui pakliuvus į žmogaus organizmą, iš jo išsirita lervutė, kuri 10–15 dienų su kraujo srove migruoja po mažąjį kraujo apytakos ratą, užsukdama į bronchus, bronchioles, trachėją, pakliūna į gerklę, su seilėmis nuryjama ir po 2–3 savaičių po užsikrėtimo jos jau bazuojasi žarnyne virsdamos į suaugėlius. Taigi, vidutiniškai maždaug po 70–75 dienų po kiaušinėlių pakliuvimo į žmogaus organizmą, žarnose išsivysto suaugę kirminai.

Askaridės lervutei migruojant po žmogaus organizmą, jis yra įjautrinamas lervutės išskiriamais medžiagų apykaitos produktais bei jų skilimo likučiais. Atsiranda kosulys, dilgėlinis bėrimas, odos niežėjimas, gali būti subfebrili temperatūra. Migruojant dideliam kiekiui lervučių gali atsirasti bronchopneumonija, bronchitas. Tačiau daugumoje atvejų ši lervučių migracinė fazė būna besimptomė.

Askaridės lervutės migracijos fazės metu žmogaus išmatose kiaušinėlių nerasime, nebent žarnyne jau anksčiau apsigyvenę vienas ar keli parazitai, kurie išskiria apvaisintus ar neapvaisintus kiaušinėlius (askaridės yra dviejų lyčių). Savaime suprantama, kad žarnyne gyvenant tik patinėliui – išmatose kiaušinėlių nerasime.

Askaridei parazituojant žarnyne, ji savo aštriais kūno galais įsiremia į žarnyno sienelių gleivinę, taip ją žalodama, be to, askaridės išskiria savo medžiagų apykaitos produktus, kurie toksiškai veikia ne tik žmogaus virškinimo organus, tačiau ir centrinę nervų sistemą. Askaridės maitinasi žmogaus plonojo žarnyno turiniu, ypatingai daug suvartoja vitaminų. Kada askaridė apsigyvena žarnyne, gali atsirasti nuovargio jausmas, sumažėjęs apetitas, galvos svaigimas, neramus miegas. Galimas pykinimas, rėmuo, pilvo skausmai ir pūtimas.

Per 2015 –2019 m. Lietuvoje užregistruota 981 susirgimas askaridoze* (žr. 1 paveikslą)

1 paveikslas (prisegta)

Jau keli metai nevykdomi ikimokyklinių ir pradinių klasių mokinių profilaktiniai patikrinimai dėl žarnyno pirmuonių ir helmintų, todėl 1 paveiksle pavaizduotas tik sergamumas, o ne paplitimas. Daug žmonių tiesiog nesikreipia į gydytojus dėl nežymių virškinamojo trakto negalavimų, o pastaruoju metu į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL)  Parazitologinių tyrimų poskyrį dažniausiai yra pristatomi jau pasišalinę parazitai jų identifikacijai. 2020 m. statistiniai duomenys yra nepatikimi dėl buvusio karantino, kurio metu buvo žymiai apribotas žmonių patekimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir pačių žmonių bijojimas kreiptis dėl kitų ligų, kad medicinos įstaigoje neužsikrėsti pandeminiu virusu.

Analizuojant sergamumą askaridoze metų bėgyje, stebima, kad daugiausiai ligonių atsiranda liepos–rugsėjo mėnesiais. Kitais mėnesiais susirgimų atvejai laikosi beveik vienodame lygyje (žr. 2 paveikslą).

2 paveikslas  (prisegta)

Pavasario–vasaros mėnesiais daug dirbama daržuose, gėlynuose, valgomos pačių išaugintos ar perkamos ankstyvosios braškės, galbūt perkami vaisiai, uogos, žalumynai iš gatvėje prekiaujančių asmenų, kurie neturi leidimų verstis tokia veikla, vaikai žaidžia lauke ir smėlio dėžėse. Visa tai daro įtaką askaridžių kiaušinėlių pakliuvimui į žmogaus organizmą. Kadangi askaridėms išsivystyti iki suaugėlio stadijos  vidutiniškai  reikalingos maždaug 75 dienos, vadinasi ligonių, kuriems diagnozuota askaridozė liepos mėnesį, užsikrėtimas įvyko maždaug balandžio II–III dešimtadienį. Gali būti, kad sergamumo pikas rugpjūčio mėnesį yra susijęs ir su būsimų ar esamų moksleivių sveikatos patikrinimu prieš mokyklą.

Išanalizavus, kurios gyventojų amžiaus grupės labiausiai užsikrėtę askaridėmis, išryškėja, kad didžiausią dalį sergančiųjų sudaro 0–3 ir 4–6 metų amžiaus vaikai (žr. 3 pav.).

3 paveikslas  (prisegta)

Kaip ir reikia tikėtis, šių amžiaus grupių vaikams dar nėra galutinai išsivystę higieniniai įgūdžiai (daiktų nuo žemės kišimas į burną, rankų neplovimas prieš valgį ar grįžus po žaidimų kieme ir pan.), kas ir lemia didesnį jų sergamumą askaridoze. Miesto ir kaimo vaikų sergamumo procentinis rodiklis žymiai nesiskiria. Apskritai, vaikų  procentinis sergamumo rodiklis bendrame susirgimų askaridoze skaičiuje sudaro apie 90 proc. Vyrų ir moterų sergamumo askaridoze rodikliai  per minimą laikotarpį taip pat ryškiai nesiskiria: vyrai – 47 proc., moterys – 52 proc.

NVSPL dėl žarnyno parazitozių yra atliekami išsamūs išmatų tyrimai įvairiais, Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos bei Pasaulio ir Europos Ligų kontrolės ir prevencijos centrų patvirtintais metodais. Laboratorijos specialistai rekomenduoja dėl žarnyno helmintozių pasitikrinti visoms amžiaus grupėms, ne tik vaikams. Juk lengviau išsitirti ir, esant reikalui, kreiptis į gydytojus, nei ilgą laiką kentėti virškinamojo trakto negalavimus ar patiems gydytis neaiškios kokybės preparatais, rekomenduotais kaimyno ar melagingose interneto reklamose sklandančiais patarimais apie neva nuo parazitų gelbstinčius medikamentus.

*statistiniai duomenys – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

Informaciją parengė Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyrio parazitologijos specialistė Daiva Veitienė

Pranešimą paskelbė: Simona Kalvelytė, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

Rekomenduojame
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose
 
Keltuvų nuoma
 
LightPlex Bond Retention Shampoo Plauko jungtis atkuriantis šampūnas, 250ml
 
ECCO Exohike Men's Cocoa Brown 45

Parašykite komentarą