Pleiskanos – nemalonus galvos odos sutrikimas, kuris gali sukelti niežėjimą, diskomfortą ir net sumažinti pasitikėjimą savimi. Įprastai jos atsiranda dėl odos sausumo, riebalų pertekliaus ar net nedidelių grybelinių infekcijų. Nors pleiskanos nėra pavojingos sveikatai, jų atsikratymas gali pareikalauti kantrybės ir tinkamų priemonių. Daugeliui žmonių kasdienybę gadina ne tik niežėjimas, bet ir matomos baltos dulkės ant drabužių ar plaukų. Laimei, kovoti su pleiskanomis galima efektyviai. Vienas pagrindinių sprendimų – tinkamai parinkti priemonės, kurios padeda išlaikyti galvos odos sveikatą. Šiuo atveju itin naudingi yra šampūnai nuo pleiskanų, kurie mažina lupimąsi, reguliuoja riebalų gamybą ir ramina sudirgusią odą. Kodėl atsiranda pleiskanos? Prieš ieškant veiksmingų sprendimų, svarbu suprasti, kas sukelia pleiskanas. Tai padeda efektyviau…

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių antsvorio ar nutukimo ligos gydymui linkę pasitelkti vaistus. Apie sėkmingą svorio metimą pasakoja įžymybės, socialinių tinklų žvaigždės, o vaistai dažnai pristatomi kaip greitas ir labai veiksmingas sprendimas. Nors daliai žmonių vaistai tapo realia pagalba, gydytojai pabrėžia, kad šis gydymo būdas nėra universalus ir turėtų būti vertinamas kaip kompleksinio požiūrio dalis, o ne greitas ar kosmetinis sprendimas. Ypač daug dėmesio sulaukę vaistai su veikliąja medžiaga semaglutidu priklauso GLP-1 agonistų grupei. Klinikiniai tyrimai, atlikti su II tipo cukriniu diabetu sergančiais pacientais, parodė jų efektyvumą gliukozės kontrolei. Vėliau šios veikliosios medžiagos pagrindu buvo sukurti ir plačiai naudojami šios grupės vaistai svoriui mažinti. Socialiniai tinklai šiandien pilni asmeninių sėkmės…

Penktadienio rytą lietus daugelyje miestų slidžias gatves ir šaligatvius pavertė tikra čiuožykla. Ant per naktį sušalusio, sukietėjusio sniego susidaręs vandens sluoksnis sudaro itin slidžią ir pavojingą dangą. Medikų praktika rodo, kad būtent tokiomis dienomis traumų dėl kritimų rizika smarkiai išauga. Nors „kristi lygioje vietoje“ gali skambėti kaip juokais ištartas posakis, realybėje tokios situacijos baigiasi ne tik skausmu, bet ir lūžiais ar ilgalaikiu gydymu. Plikledis, nelygios šaligatvio plytelės, slidūs daugiabučių laiptai ar skubėjimas lipant į autobusą tampa kasdienėmis, tačiau pavojingomis aplinkybėmis. Pasak draudimo bendrovės BTA draudimo rizikų vertintojo Luko Kaškevičiaus, permainingi orai – viena dažniausių staigių traumų priežasčių. „Tokios oro sąlygos, kai po šalčio staiga prasideda lietus ir temperatūra pakyla vos…

Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) yra opi visuomenės sveikatos problema. Jos gali paveikti įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių asmenis, dažnai pasireiškia be aiškių simptomų ir ilgą laiką lieka nediagnozuotos. Dėl šios priežasties didėja sunkių komplikacijų, nevaisingumo ir infekcijos plitimo rizika. LPI sukelia įvairūs mikroorganizmai – iš viso žinoma daugiau nei 30 skirtingų sukėlėjų, tarp kurių yra bakterijos, pirmuonys, grybeliai ir virusai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dažniausiai pasitaiko aštuoni patogenai: hepatito B virusas, Herpes simplex virusas, žmogaus imunodeficito virusas, žmogaus papilomos virusas, taip pat Trichomonas vaginalis, Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae ir Treponema pallidum. Sergant viena lytiškai plintančia liga, dažnai padidėja rizika užsikrėsti ir kitomis infekcijomis. „Simptomai, galintys įspėti, kad žmogus užsikrėtė…

Daugelis žmonių stebi savo cholesterolio ar gliukozės rodiklius, tačiau rečiau atkreipia dėmesį į homocisteino kiekį kraujyje – svarbų žymenį, kuris gali atskleisti organizmo sveikatos būklę. Homocisteinas yra natūraliai susidaranti aminorūgštis, kuri paprastai virsta cisteinu. Šiam procesui būtini vitaminai B12, B6 ir folinė rūgštis (B9), o jų trūkumas arba sutrikęs pasisavinimas gali lemti homocisteino padidėjimą, turintį didelį neigiamą poveikį sveikatai. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės teigimu, padidėjęs homocisteino kiekis siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu, migrena, geltonosios dėmės degeneracija, kognityviniu nuosmukiu bei nuotaikos pokyčiais. Tai nepriklausomas rizikos veiksnys daugiau nei šimtui ligų, įskaitant Alzheimerio ligą ir demenciją. „Kraujo tyrimas gali nustatyti homocisteino koncentraciją, o padidėjusi koncentracija,…

Jei suvalgysite sugedusių ar netinkamai apdorotų maisto produktų, greičiausiai jau po poros valandų ims skaudėti pilvą ir pykinti. Tačiau šie simptomai ne visada reiškia apsinuodijimą maistu, kartais jie gali įspėti apie virusinės kilmės žarnyno infekciją. Kaip atskirti šias dvi dažnai painiojamas būkles, kada geriausia gydytis namuose, o kada vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, pasakoja Panevėžio šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Dovilė Čiūdarienė. „Žmonės neretai painioja šiuos du susirgimus – konsultacijose dažnai tenka išgirsti frazes, tokias kaip „pasigavau skrandžio gripą“ ar „kažką ne to suvalgiau“. Dėl to svarbu nepulti iškart malšinti simptomų, o pirmiausia suprasti jų kilmę. Tai padeda ne tik greičiau pasveikti, bet ir išvengti pakartotinių užsikrėtimų…

Pajutęs pilvo pūtimą ar viduriavimą, dažnas pirmiausia bando prisiminti, ką neseniai valgė. Tačiau simptomai gali būti susiję ne su paskutiniu, o su dieną prieš valgytu maistu, nes skirtingai nuo alergijos, maisto netoleravimo simptomai dažnai pasireiškia pavėluotai. Daugėjant žmonių, kurių organizmas netoleruoja tam tikrų produktų, Alytaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Gintarė Stankutė primena, kad neverta kentėti nemalonių pojūčių, nes sprendimą dažniausiai pavyksta rasti pasikonsultavus su savo šeimos gydytoju. „Maisto netoleravimo atsiradimą gali lemti įvairios priežastys: fermentų, skaidančių tam tikras medžiagas, stoka organizme, suaktyvėję imuniniai mechanizmai, kuriuos paskatina virškinimo trakto ligos ar sutrikimai, taip pat bendri virškinimo sutrikimai. Be šių veiksnių, vis dažniau pastebimos ir tokios priežastys kaip…

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties ir neįgalumo priežasčių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Šios ligos dažniausiai vystosi palaipsniui ir ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų, todėl neretai diagnozuojamos per vėlai. Dėl šios priežasties itin svarbi ankstyva ligų prevencija ir reguliarus sveikatos būklės vertinimas. Lietuvoje taikoma ankstyvosios širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta 40–60 metų asmenims, leidžia įvertinti pagrindinius rizikos veiksnius – nutukimą, rūkymą, cukrinį diabetą, padidėjusį arterinį kraujospūdį ir cholesterolio koncentraciją kraujyje – bei jų poveikį širdies funkcijai ir kraujagyslių būklei. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ kardiologės Gintarės Valterytės teigimu, itin svarbu šiuos rizikos veiksnius nustatyti kuo anksčiau ir laiku juos koreguoti, siekiant stabilizuoti jau atsiradusius pakitimus ir…

Vizitą pas gydytoją vis dar esame linkę atidėlioti tol, kol neatsiranda itin stiprių ar net kasdienį gyvenimą stabdančių simptomų. Nuolatinis skubėjimas, darbas ir kasdieniai rūpesčiai dažnai sveikatą nustumia į antrą planą. Tačiau gydytoja perspėja, kad toks delsimas neretai gali turėti rimtų pasekmių – ypač tuomet, kai liga vystosi be aiškių požymių. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė-Marmokienė pastebi, kad atidėliojimą apsilankyti pas gydytoją dažniausiai lemia šiuolaikinis gyvenimo tempas ir nuolatinis laiko trūkumas – sveikata dažnai atsiduria prioritetų sąrašo apačioje. „Žmonės linkę manyti, kad net lengvi ar vidutiniai kokių nors sveikatos problemų simptomai nėra pakankama priežastis kreiptis į gydytoją, todėl renkasi pakentėti ar palaukti. Prie to prisideda ir emociniai…

Naktį prabundate išpilta prakaito ir besidaužančia širdimi? Su šiais simptomais menopauzės metu susiduria net 80 proc. moterų. Vienoms šis etapas trunka vos kelerius metus, tačiau kitoms karščio bangos, nemiga ir emociniai svyravimai gali tęstis dešimtmetį ar net ilgiau. Kodėl taip vyksta ir kaip sau padėti, pasakoja Klaipėdos šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) gydytoja akušerė-ginekologė Neringa Kaupaitė. „Lietuvos moterims menopauzė dažniausiai prasideda sulaukus 50–51 metų. Vienas dažniausių šio laikotarpio simptomų – karščio bangos, kurios kyla dėl sumažėjusio kiaušidėse gaminamo estrogeno kiekio. Šis hormonas tiesiogiai veikia smegenų termoreguliacijos centrą ir padeda palaikyti stabilią kūno temperatūrą“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė. Pagrindinė priežastis – hormonų pokyčiai Karščio bangas dažniausiai lydi staigus veido, kaklo…