Radiologiniai tyrimai laikomi ankstyvosios diagnostikos aukso standartu – jie leidžia gydytojams įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių ir vidaus organų būklę, laiku nustatyti pakitimus bei paskirti reikalingą gydymą. Diagnostikos ir chirurgijos klinikose ir ligoninėje „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) tyrimai atliekami pasitelkiant modernią įrangą, o glaudus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas padeda užtikrinti sklandų paciento kelią nuo diagnostikos iki tolesnio gydymo. Diagnostikos ir chirurgijos klinikose „Meliva“ atliekami visi pagrindiniai radiologiniai tyrimai: magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kompiuterinė tomografija (KT), vainikinių arterijų kompiuterinė tomografija (angiografija), rentgenografija, mamografija ir ultragarsiniai tyrimai. „Mamografija itin svarbi ankstyvajai krūties vėžio diagnostikai, o kompiuterinė tomografija padeda tiksliai ištirti vidaus organus, kaulus ir kraujagysles. Vainikinių arterijų kompiuterinės tomografijos angiografija leidžia…

Demencija dažnai siejama su senėjimu, todėl neretai manoma, kad jos rizikai didžiausią įtaką turi tik amžius ir paveldimumas. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad tai tik dalis vaizdo. Atminties, dėmesio ir kitų pažintinių funkcijų sveikatai svarbi ir bendra organizmo būklė, kasdieniai įpročiai bei lėtinių ligų kontrolė. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė-Marmokienė sako, kad nors kai kurių rizikos veiksnių pakeisti negalime, daliai jų galime turėti įtakos. „Amžius ir genetika yra svarbūs rizikos veiksniai, tačiau jie nėra vieninteliai. Moksliniai tyrimai rodo, kad sveikas gyvenimo būdas, lėtinių ligų kontrolė ir aktyvus socialinis bei protinis gyvenimas gali reikšmingai sumažinti demencijos riziką arba atitolinti jos pasireiškimą“, – teigia medikė. Smegenų sveikata prasideda nuo…

Vasarai einant į pabaigą ir artėjant vėsesniems rudens orams, dažnas ima daugiau dėmesio skirti savo imunitetui. Neretai sakoma, kad vieni žmonės turi „stiprų“ imunitetą, o kiti – „silpną“, tačiau, pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojo Renato Dainiaus, toks skirstymas medicininiu požiūriu nėra pagrįstas – imunitetas yra kur kas sudėtingesnė sistema. Sveika imuninė sistema nėra ta, kuri reaguoja kuo stipriau. Svarbiausia, kad ji veiktų tinkamai ir subalansuotai: gebėtų atpažinti bei neutralizuoti ligų sukėlėjus, bet kartu nepažeistų sveikų organizmo audinių. Todėl gydytojai dažniau kalba ne apie „stiprų“ ar „silpną“, o apie normaliai arba sutrikusiai veikiančią imuninę sistemą. Ją sudaro oda, gleivinės, natūralūs organizmo skysčiai – seilės, virškinamojo trakto sultys, makšties išskyros,…

Vasarą vis dažniau pasitaikančios karščio bangos tampa rimtu iššūkiu vyresnio amžiaus žmonėms. Jų organizmas sunkiau prisitaiko prie aukštos temperatūros, todėl senjorai dažniau patiria karščio sukeltus negalavimus. Kaip atpažinti pirmuosius simptomus ir apsisaugoti nuo perkaitimo, pasakoja Skaudvilės šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Monika Ivanauskienė. „Su amžiumi organizmo gebėjimas reguliuoti kūno temperatūrą silpnėja. Vyresni žmonės mažiau prakaituoja, jų kraujagyslės plečiasi lėčiau, todėl kūnui sunkiau atiduoti šilumą į aplinką. Be to, sumažėja troškulio jausmas – žmogus gali nejausti poreikio gerti net tada, kai organizmui jau trūksta skysčių“, – teigia šeimos gydytoja. Organizmo prisitaikymą prie aukštos temperatūros apsunkina ir vyresniame amžiuje dažnos lėtinės ligos, tokios kaip širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas ir…

Akių nuovargį dažniausiai siejame su ilgomis valandomis prie kompiuterio ar telefono ekrano. Ir nors ekranai iš tiesų yra viena dažniausių priežasčių, specialistai primena, kad akims kasdien įtakos turi kur kas daugiau veiksnių: sausas oras, netinkamas apšvietimas, kondicionieriai, miego trūkumas, stresas ar net bendra organizmo būklė. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad akių nuovargis ne visada reiškia tik per didelę regos apkrovą. „Ilgai dirbant kompiuteriu ar naudojantis telefonu, akys patiria didesnę apkrovą dėl nuolatinio fokusavimo į artimą atstumą ir sumažėjusio mirksėjimo dažnio. Dėl to gali atsirasti akių sausumas, perštėjimas, svetimkūnio pojūtis, paraudimas ar laikinas regėjimo diskomfortas“, – teigia gydytoja. Akims kenkia ne tik ekranai Pasak M. Varkalienės,…

Ilgą laiką aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. ADHD) buvo siejamas su berniukais, kuriems sunku nusėdėti vietoje, tačiau tarp suaugusiųjų ADHD turinčių moterų ir vyrų skaičius yra labai panašus. Tai leidžia manyti, kad daugelio moterų vaikystėje patirti sunkumai liko nepastebėti, todėl pagalbos jos sulaukė tik suaugusios. Plačiau apie moterų ADHD ir jam būdingus simptomus pasakoja psichikos sveikatos klinikų „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) vadovė, gydytoja psichiatrė dr. Devika Gudienė. „Vadinamasis „moterų ADHD“ nėra nauja ar atskira medicininė diagnozė. Tai tas pats aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, kuris gali pasireikšti tiek moterims, tiek vyrams, tačiau jų patirtys ir simptomų išraiška neretai skiriasi. Anksčiau klinikinėje praktikoje diagnozuotų berniukų ir mergaičių santykis siekė net 9:1, tačiau…

Tėvams dažnai neramu, kai vaikas suvalgo mažiau nei tikėtasi, atsisako tam tikrų produktų ar renkasi tik kelis mėgstamus patiekalus. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vertinant vaiko mitybą svarbu žiūrėti ne tik į lėkštėje likusį maistą. Kartais mažesnis apetitas yra natūralus raidos etapas, o kartais jis gali signalizuoti apie emocinius, virškinimo ar kitus sveikatos pokyčius. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad pagrindinis klausimas turėtų būti ne tai, kiek vaikas suvalgė per vieną valgymą, o kaip jis jaučiasi, auga ir vystosi ilgesnį laiką. „Vaikų apetitas natūraliai kinta. Augimo laikotarpiais jis gali būti didesnis, o tam tikrais raidos etapais, ypač po pirmųjų gyvenimo metų, dažnai sumažėja. Kai kurie vaikai…

Kraujuojančios dantenos, blogas burnos kvapas ar dantų akmenys dažnam atrodo kaip nedidelės, daugiausia estetinės problemos. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad burnos sveikata yra kur kas glaudžiau susijusi su bendra organizmo būkle, nei daugelis įsivaizduoja. Moksliniai tyrimai rodo, kad lėtinis dantenų uždegimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, kai kurių kvėpavimo takų ligų bei nėštumo komplikacijų rizika. Todėl rūpintis burnos sveikata svarbu ne tik dėl gražios šypsenos, bet ir dėl bendros savijautos. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ burnos higienistė Evgeniya Zyuba atkreipia dėmesį, kad burnos ertmėje vykstantys uždegiminiai procesai neturėtų būti ignoruojami. „Burnos sveikata yra neatsiejama nuo bendros organizmo sveikatos. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti dantenų ligoms, o ypač periodontitui…

Nuolatinis nuovargis dažnai atrodo kaip paprasta poilsio stygiaus pasekmė, todėl neretai pirmiausia ieškoma greito sprendimo – pradedami vartoti vitaminai ar maisto papildai. Vis dėlto energijos stoka gali būti susijusi su daugybe skirtingų priežasčių – nuo miego kokybės ar emocinės įtampos iki tam tikrų sveikatos sutrikimų. Norint veiksmingai spręsti problemą, svarbu pirmiausia suprasti tikrąją nuovargio priežastį. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas Šivickas pastebi, kad nuovargis yra labai dažnas, tačiau nespecifinis simptomas. Jį gali lemti paprasčiausias miego trūkumas ar ilgalaikė emocinė įtampa, tačiau kartais jis gali būti ir mažakraujystės, skydliaukės veiklos sutrikimo, infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimų ar kitos ligos požymis. „Gydytojui svarbu išsiaiškinti simptomų atsiradimo priežastį, kad būtų galima gydyti…

Atostogos – laikas, kai kūnas ir protas gali pailsėti, atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių ir atgauti jėgas, tačiau grįžę iš jų ne visi jaučiasi kupini energijos ir pasirengę kibti į darbus. Dalį žmonių po atostogų vargina nuovargis, mieguistumas ir prasta nuotaika. Kada tokia savijauta yra normali organizmo reakcija, o kada jau gali signalizuoti apie sveikatos problemas, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Diana Akulova. Organizmui reikia laiko persiorientuoti Atostogų metu dažnai pasikeičia miego režimas, dienotvarkė, mitybos įpročiai ir fizinio aktyvumo lygis. Keliaujant į tolimesnes šalis organizmą papildomai veikia laiko juostų kaita, todėl pirmosiomis dienomis po sugrįžimo energijos gali būti net mažiau nei prieš atostogas. „Grįžimas į darbą ir kasdienes pareigas…