Internete gausu patarimų, kaip mažinti nuolat patiriamą stresą. Tačiau, pasak specialistų, nė vienas būdas nebus veiksmingas ilgą laiką, jei streso valdymas netaps įpročiu. Tokiu, kaip nuolatinių, ilgalaikių įgūdžių formavimas. „Žmonės kažkodėl linkę pro pirštus žiūrėti į nuolat patiriamo streso pasekmes, nors nevaldomas jis neigiamai veikia jų viso gyvenimo kokybę – sukelia sveikatos, darbingumo, bendravimo ir kitų problemų. Ne vienas, veikiamas ilgalaikio streso, linkęs griebtis destruktyvių priemonių, tokių kaip cigaretės, alkoholis, raminamieji vaistai, arba tiesiog išsilieti ant artimųjų“, – sako „StressOff“ programos autorius, sertifikuotas streso ir sveikatingumo konsultantas Lukas Mackevičius. Specialisto teigimu, taip stengiantis save apgauti, jog situacija yra kontroliuojama, ir užsisukama uždarame nevaldomo streso rate. „Tada jau nebepadeda nei atostogos,…
Kiek dažyto maisto valgyti saugu?
Ne paslaptis, kad maisto pramonė vilioja pirkėjo akį maisto produktų išvaizdą pagrąžindama patraukliomis spalvomis. Juk vargu ar susigundytume pilkos spalvos guminukais ar jogurtu. Kai kurios šių spalvų – natūralios kilmės, kiti dažikliai – sintetiniai. Apie tai, kokių natūralių ir sintetinių maisto dažiklių suvartojame daugiausiai, koks kiekis yra saugus bei kurių dažiklių geriau vengti, kalbamės su dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologe Žana Antonova. Kokie natūralus maisto dažikliai populiariausi? Kokių per gyvenimą suvalgome daugiausiai? Plačiausiai maisto pramonėje naudojami natūralūs maisto dažikliai – augaliniai pigmentai karotinoidai (E160). Tai geltonos ir oranžinės spalvos junginiai. Pats populiariausias iš jų yra biologiškai aktyvus vitamino A provitaminas b-karotinas (pvz., juo dažomas margarinas). Taip pat labai populiarūs…
Alergenai – ko iš tiesų saugotis?
Pastaraisiais dešimtmečiais gydytojai pastebi augantį alergijos maistui mąstą tarp suaugusiųjų ir vaikų – net trečdalis mažamečių kenčia nuo neigiamos organizmo reakcijos į įvairius maisto produktus. Oficialiosios statistikos duomenimis, maisto alergija Lietuvoje sudaro nuo 0,5 iki 2,5 proc. visų alerginių susirgimų ir turi tendenciją augti. Lietuvoje alerginėmis ligomis, sukeltomis maisto produktų, serga nuo 4 iki 11 proc. visų pacientų. Europos Reglamente yra nurodyta keturiolika medžiagų bei produktų grupių, sukeliančių alergijas arba netoleravimą, bet teoriškai žinoma, kad beveik bet kuris maisto produktas itin jautriems žmonėms gali sukelti alergiją. „Faktiškai keletas maisto produktų yra atsakingi už beveik 90 proc. visų alerginių reakcijų į maistą. Šie maisto produktai žinomi kaip „didysis aštuonetas“, į kurį…
Tyrimas: 39 proc. lietuvių dantis valosi tik kartą per dieną
Neretas lietuvis į savo dantų priežiūrą vis dar numoja ranka. Daugiau nei kas trečias, t. y., 39 proc., šalies gyventojų, dantis valosi tik kartą per dieną. Beveik pusė (49 proc.) lietuvių pas odontologą kreipiasi tik ištikus bėdai, o vizitą pas jį daugelis sieja su baime ir skausmu. Tokias lietuvių dantų priežiūros tendencijas atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Kas penktas apklaustas Lietuvos gyventojas pas odontologą lankosi kartą per metus. Vienas iš dešimties apklaustųjų į odontologo kabinetą užsuka kartą per dvejus metus ir rečiau, 3 proc. gyventojų pas dantų gydytoją nesilanko visai. „Įsisenėjusios dantų problemos gali sukelti ne tik jų skausmą, bet ir kitus rimtus negalavimus – virškinimo,…
Specialistai: norite būti sėkmingi darbuotojai? Rūpinkitės savimi!
Ko reikia, kad žmogus jaustųsi gerai darbe, kuriame praleidžia didelę savo gyvenimo dalį, ir kad jam vykdoma veikla teiktų malonumą? Pirmiausia – tikslo, pabrėžia psichologijos mokslų daktaras, projekto „1GO sėkmės biuras“ ekspertas, Marius Daugelavičius: „Tikslo užsibrėžimas ir suvokimas, kodėl tai darau ir ko tuo siekiu – svarbiausias visur, kur norime mums svarbaus rezultato – pripažinimo, pakilti karjeros laipteliu į viršų, gauti didesnį atlyginimą, dirbti geresnėmis sąlygomis ir kt.“. Mitybos režimas – tik norintiems numesti svorio? Tikslą jaustis geriau ir dirbti efektyviau sau užsibrėžė ir įmonės „ZET technologijos“ darbuotojai, dalyvaujantys dviejų mėnesių projekte ir sekantys specialios programos, sudarytos bendradarbiaujant su dietologijos, psichologijos ir sveikos gyvensenos specialistais, nurodymais. Didžiąją laiko darbe dalį…
Vaikystės atsiminimuose – mokyklos dantų gydytojos ir batuose paliekami pieniniai dantys
Vaikystėje atsiradusi odontologų baimė persekioja ir vyresnius žmones, tačiau troškimas turėti gražią šypseną skatina lietuvaičius įveikti savo nuogąstavimus. Sostinės gyventojų šypsenas gaudęs fotografas paprašė žmonių pasidalinti savo įstabiausiomis akimirkomis odontologo kėdėje ir papasakoti apie tai, ką jiems reiškia šypsotis. Iš išgąsčio įkando į pirštą Raimondas Pocius dar dabar raudonuoja iš gėdos, prisiminęs nutikimą prieš daugelį metų, kai bandydamas išvengti baugiai atrodančio grąžto instinktyviai įkando dantų gydytojai į pirštą: „Odontologo kėdėje jausdavausi labai nejaukiai. Baimę keldavo ne tik dantų gręžimas, poliravimas ar įvairūs įrenginiai, sudėti prie mano burnos, bet ir kabinete tvyrantis vaistų kvapas ir ryškios šviesos. Manau, odontologė tikrai puikiai atsimena mano apsilankymus, nes buvau sunkus pacientas. Vis bandydavau…
Ką reikia žinoti apie raumenų masės didinimą?
Raumenų masės auginimas yra sudėtingas ir kiekvienam asmeniui labai individualus procesas. Kiekvienas ilgesnį laiką sportuojantis žmogus gali patvirtinti, kad auginant raumenų masę palaipsniui yra jaučiama, kad didėja jėgos ir gerėja bendra organizmo savijauta. Taip pat verta paminėti, kad šiam procesui yra labai svarbu kantrybė. Turintys liesą raumenų masę, turėtų žinoti, kad treniruočių metu reikės vidutinio dydžio širdies ir kraujagyslių veiklos apkrovos, koncentracijos, sveikos mitybos plano ir tinkamo kiekio poilsio. Kokia yra kultūrizmo nauda sveikatai? Dažnai pamačius kultūristą, į akis krenta ryškios jo rankų venos. Bet reikia mokėti atskirti ekstremalią raumenų hipertrofiją nuo sveiko raumenų didinimo. Gražūs ir saikingi raumenys visada džiugina sportininkus, kai jie žiūri į veidrodį. O gera nuotaika…
Snaudulio bei vangumo priežastys darbe – ir žalingi valgymo įpročiai
Darbe vėl jaučiatės mieguistas, nepavyksta susikaupti? Regis, labai nepervargote, bet kažkodėl svaigsta galva, jaučiate silpnumą? Mitybos specialistai teigia – tai gali lemti ir netinkamai pasirinktas maistas bei žalingi valgymo įpročiai. Kokios dažniausios mitybos klaidos neleidžia mums jaustis energingiems darbe ir pakiša koją dirbantiems protinį darbą ar besimokantiems? Kartais valgau penkis, kartais – vienąkart per dieną Projekto „1GO sėkmės biuras“ ekspertė gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė pabrėžia: nori būti darbingas, protiškai aktyvus – laikykis mitybos režimo. Visų pirma tai reiškia valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, geriausia – keturis–penkis kartus per dieną. Anot specialistės, ne taip svarbu griežtai valgyti tuo pačiu metu, kiek tarp valgymų išlaikyti vienodus intervalus – po 3–4 valandas. Taigi…
Ar pusgaminiai tikrai yra nesveikas maistas?
Visuomenėje vyraujantis mitas, jog pusgaminiai – šaldyti, marinuoti ir kitaip vartojimui paruošti maisto produktai, nėra geras pasirinkimas, po truputį slopsta. Pirkėjus apie pusfabrikačių maisto savybes informuoja ne tik tokios produkcijos gamintojai, tačiau ir Pasaulio sveikatos organizacija bei medicinos specialistai. Tiesa, pastarieji pusgaminius vartoti pataria saikingai ir savo mitybos racioną rekomenduoja papildyti šviežiomis daržovėmis ar kitu garnyru. Visgi kintant gyvenimo būdui, žmonės vis dažniau neturi laiko maisto ruošimui, todėl pastebimas didesnis maisto pusgaminių poreikio augimas. 2011 m. Lietuvoje atliktos „Gyventojų elgesio, įpročių bei nuostatų apklausos” duomenimis, penktadalis respondentų pusgaminius pirko dažnai arba visuomet. Tiesa, pusgaminius, pažymėję „dažnai“ arba „visada“, dažniausiai įsigijo jaunesnio amžiaus vyrai, turintys aukštesnį išsilavinimą bei gaunantys didesnes pajamas.…
Fosforas – kodėl mums jo reikia?
Beveik prieš 350 metų vokiečių mokslininkas Henigas Brandas (Hennig Brand) perdirbęs šlapimą išgavo švytinčią medžiagą, kurią pavadino intriguojančiu pavadinimu – „Šviesos nešėjas“. Taip skamba iš graikų kalbos išvertus terminą fosforus. Daugelis, paklausti apie fosforo mineralo savybes, atsakytų: „jis šviečia tamsoje“ ir būtų teisūs, tačiau šiandien kalbėsime ne apie tai. Fosforas, be šios unikalios savybės, dar labai naudingas mūsų organizmui. Tačiau, kad jo įsisavintume pakankamai ir užtikrintume teigiamą sveikatai poveikį, turime žinoti, kiek ir kokių produktų vartoti. Į šiuos ir kitus klausimus mums atsako „Dietoterapijos centro“ įkūrėja, gydytoja dietologė Laura Romeraitė. Švytintis organizmo draugas „Fosforas ypatingai svarbus mūsų organizmui, jis palaiko šarmų rūgščių balansą, taip pat yra reikalingas kaulų bei dantų…