• Sveikata

    Lietuviai maitinasi per riebiai, tačiau alternatyvų bijo

    Septintame amžiuje gyvenęs garsus kinų medicinos pradininkas, Sui ir Tang dinastijų valdovų asmeninis gydytojas Sun Simiao, turbūt, pirmasis pastebėjo tiesioginį mitybos ir sveikatos ryšį. Medicinos karaliumi pramintas atsiskyrėlis savo traktate apie mediciną smulkiai aprašė teigiamą ir neigiamą maisto poveikį žmogaus organizmui, jo svarbą ligos eigai bei gydymui. Kad maistas gali būti kaip vaistas, pritaria ir mitybos specialistas Gediminas Čižauskas. „Dar kinų medicinos pradininkas Sun Simiao rašė, kad praktikuojantys mediciną pirmiausia turi atpažinti ligos priežastį ir sukėlėjus, tada bandyti pakeisti paciento mitybą ir tik tuomet, kai maisto terapija nepadeda, skirti vaistų. Mokslininkų duomenimis, mityba net 30 proc. lemia žmogaus sveikatos būklę, tačiau pagal Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimą, tik penktadalis lietuvių…

  • Sveikata

    Europiečių racione daugėja vaisių ir daržovių

    Europos Sąjungos (ES) šalyse šiais metais prognozuojama nuraškyti beveik 12 milijonų tonų obuolių ir daugiau nei 2 milijonus tonų kriaušių. Rugpjūčio 6-ąją dieną tokias prognozes išplatino pasaulinė „Prognosfruit 2015“ konferencija, vienijanti daugiau nei 300 obuolių ir kriaušių augintojų iš viso pasaulio. Šiais metais ES šalyse žadamas 5 proc. mažesnis obuolių derlius nei praeitais, tačiau tai vis vien yra net 7 proc. daugiau nei pastarųjų trejų metų vidurkis. Be to, atsižvelgiant į palankias klimato sąlygas vaisiams nokti, prognozuojama itin gera vaisių kokybė. Vaisių ir daržovių komiteto pirmininko Hanso van Eso teigimu, 2014 metų obuolių derlius buvo net 15 proc. didesnis nei 2013 m., o kriaušių tais pačiais metais išaugo 5 proc.…

  • Sveikata

    Siūloma ženklinti GMO turinčius maisto produktus

    Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) turėtų būti nurodyti ant Lietuvoje parduodamų maisto prekių etikečių. Tokiam Teisingumo ministerijos siūlymui šiandien buvo pritarta Vyriausybės posėdyje. Vyriausybė svarstė Seimo nario Kęstučio Daukšio parengtą Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisą, kuria siūloma įteisinti, kad maisto produktai, kuriuose yra genetiškai modifikuotų organizmų, būtų ženklinami įspėjamuoju užrašu apie genetiškai modifikuotų organizmų neaiškų ir neištirtą poveikį žmogaus sveikatai. „Vartotojai turi teisę būti informuoti apie maisto produktuose esančius genetiškai modifikuotus organizmus. Tuomet vartotojas pats apsispręs, pirkti tokį produktą ar geriau jo atsisakyti“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Šis įstatymo projektas toliau bus svarstomas Seime.

  • Sveikata

    Dantų balinimas: pasitikrinkite savo žinias

    Dantų balinimas – viena iš geidžiamiausių grožio procedūrų. Kita vertus, visuomenėje vis dar sklando daug nepagrįstų mitų apie dantų balinimą. Neteisinga informacija žmonių neatgraso nuo noro turėti spindinčią šypseną, tačiau paskatina vengti profesionalaus dantų balinimo ir pasikliauti neefektyviomis, o kartais – net ir pavojingomis „liaudiškomis“ priemonėmis. Lietuvos burnos higienistų sąjungos vadovė Danguolė Mieldažienė ir prekės ženklo „Signal“ vadovė Marit Soha aptarė populiarius įsitikinimus apie dantų balinimą – būtinai perskaitykite juos, jei vis dar tikite, kad gražia šypsena džiaugsitės pasinaudoję valgomąja soda ar vandenilio peroksidu. 1. „Dantis puikiai balina dantų pastos ir kitos balinamosios priemonės, skirtos naudoti namų sąlygomis“. Tai yra tiesa. Šiandien rinkoje yra labai efektyvių ir 100 proc. saugių…

  • Sveikata

    Lietuvos gyventojai renkasi gyventi sveikiau: vartoja daugiau šviežios triušienos ir paukštienos

    Dėmesys sveikatai Lietuvos gyventojus šiemet skatina į mitybos racioną įtraukti vis daugiau įvairių mėsos rūšių. Mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, lyginant šių ir praėjusių metų pirmąjį pusmetį, šalyje ypač išaugo šviežios triušienos, antienos ir žąsienos paklausa. Sveikos mitybos šalininkų vertinamos triušienos pardavimai per šį laikotarpį didėjo 57,1 proc., o antienos ir žąsienos – 34,6 proc., vištienos – 7,2 proc. Vertinant mėsos pardavimus pagal jos savybes, baltos mėsos pardavimai išaugo 6,2 proc., o raudonos mėsos paklausa išliko tokia pati kaip ir pernai. Pagal parduotus mėsos kiekius, šių metų pirmąjį pusmetį prekybos tinklo parduotuvėse daugiausia nupirkta šviežios vištienos – iš viso beveik 5 tūkst. tonų. „Šiuos pokyčius pirmiausia siejame su šalies gyventojų…

  • Sveikata

    Daugiau nei pusė parduodamų dešrelių netinkamos kepti ant laužo

    Iš kelių šimtų Lietuvoje prekybos vietose parduodamų mėsos dešrelių rūšių vos kelios dešimtys yra tinkamos kepti ant laužo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė įspėja, kad susigundžiusiems ant laužo pasičirškinti dešrelių reikėtų atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis ir jokiu būdu nepirkti produkto, jeigu jame yra nitritinės druskos E 250. Specialistė pabrėžia, kad ant visų laužui tinkamų dešrelių turėtų būti parašyta, kad šios yra kepamosios. „Moksliniais tyrimais įrodyta, kad aukštesnėje nei 110 laipsnių temperatūroje kepant mėsos gaminius, kurių sudėtyje yra natrio nitrito, jo likučiai reaguoja su produkto baltymus sudarančiomis amino rūgštimis ir sudaro toksiškus, kancerogeninius junginius – nitrozaminus, – teigia V. Septilkienė. – Šie junginiai skatina…

  • Sveikata

    5 patarimai senjorams: kaip ilgiau išsaugoti sveikatą ir būti fiziškai aktyviems

    Europos Komisijos duomenimis, net 46 proc. lietuvių nesportuoja ir nesimankština – mažiausiai fiziškai aktyvia veikla užsiima moterys 45-74 m. amžiaus grupėje. Pasak gydytojų, šalyje didėjantis fizinis pasyvumas lemia ne tik širdies ir kraujagyslių ligas ar nutukimą, bet ir sąnarių problemas. Gydytoja-reumatologė Jūratė Eidžiūnienė įsitikinusi, kad reguliariai mankštintis turėtų ne tik jauni ar vidutinio amžiaus žmonės, bet ir senjorai, kurių daugelis susiduria su sąnarių skausmais. „Lietuvos senjorai, palyginus su kitomis Europos valstybėmis, juda per mažai, rečiau mankštinasi, todėl ir dažniau kenčia nuo osteoartrito. Tokių yra net 30 proc. vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių, o maždaug kas antras 80-metis susiduria su įvairiomis sąnarių problemomis, – teigia gydytoja reumatologė Jūratė Eidžiūnienė. –…

  • Sveikata

    Lietuvių odontologai prisijungė prie tarptautinio tinklo

    Didžiausias Lietuvos odontologijos paslaugų tinklas „Dantų priežiūros centras“ (DPC) susijungė su pasaulio sveikatingumo ir implantologijos lyderės „Malo Clinic Health and Welness” tinklu. Nuo šiol Lietuvos įmonė vadinsis MALO CLINIC|DPC. Susijungimas atvers plačias galimybes diegti mūsų šalyje naujausias dantų gydymo bei implantavimo technologijas. „Malo Clinic Health and Welness”, vieną stambiausių sveikos gyvensenos ir implantologijos tinklų pasaulyje, jau seniai ketino žengti į Baltijos šalis – Lietuva tapo pirmąją oficialia jų atstove regione. Šiuo metu tinklui priklauso 41 dantų priežiūros ir implantologijos filialas 14 pasaulio valstybių, tarp jų JAV, Australija, Izraelis. Dantų priežiūros centras MALO CLINIC|DPC, prisijungdamas prie tarptautinio tinklo, taip pat ketina intensyviau vystyti savo veiklą ir odontologijos paslaugas atnešti arčiau savo…

  • Sveikata

    Nesiseka atsikratyti blogo burnos kvapo? Tai gali signalizuoti apie rimtas ligas

    Blogas burnos kvapas – įkyri problema, ne vieną žmogų priverčianti vengti artimo kontakto su kitais ir net įvaranti nemažą bendravimo baimę. Viena iš blogo burnos kvapo priežasčių – prasti burnos higienos įpročiai. Toli gražu ne kiekvienas supranta, kad dantis reikia valytis bent du kartus per dieną, be to, būtina naudoti pagalbines priemones – dantų siūlą ir skalavimo skystį, liežuvio valiklį. Vis dėlto, jei tinkami burnos higienos įpročiai blogo kvapo pašalinti nepadeda, vertėtų susirūpinti labiau – tai gali signalizuoti apie rimtas vidaus organų ligas. O kartais – netgi reikšti, kad jus kamuoja retas psichologinis sutrikimas – halitofobija. Reguliarios burnos priežiūros svarba Pasak prekės ženklo „Signal“ vadovės Marit Soha, geriausia blogo burnos…

  • Sveikata

    „Biuro“ ligos: kaip jos pasireiškia ir kaip jų išvengti?

    Aštuonios, dešimt, dvylika ir daugiau valandų biuro kėdėje. Anksčiau ar vėliau tai negali neatsiliepti sveikatai. Statistika rodo, kad šiuolaikinis žmogus per parą vidutiniškai prasėdi 9,5 valandos. Skaičiuojama, kad maždaug 35 proc. biurų darbuotojų skundžiasi vienokiu ar kitokiu negalavimu, atsiradusiu dėl sėdimo darbo. Tad seną posakį „visos ligos nuo nervų“ po truputį galime performuluoti į „visos ligos nuo sėdėjimo“. Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ Sveikatos draudimo vadovė Lietuvoje Polina Šmakova pastebi, kad per pastaruosius metus itin padaugėjo atvejų, kuomet žmonės kreipiasi dėl sveikatos negalavimų, kuriuos sukelia būtent darbas biure. Bendrovės ekspertai įspėja apie didžiausius biuro pavojus ir dalinasi patarimais, kaip jų išvengti ar bent jau sušvelninti jų neigiamus padarinius sveikatai. Kai…

Privatumo politika