Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nuolat primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti žmonės, už gydymą neturi mokėti iš savo kišenės. Jei gydymo įstaigoje prašoma susimokėti, savo teises žinantys pacientai turėtų klausti „Kodėl turiu mokėti?“ ir pirmiausia teirautis dėl gydymo, už kurį mokėti nereikia. Tai reiškia, kad pacientas neturi mokėti iš savo kišenės, jei gydymo įstaigai už gydymą sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Apmokėjimo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sąlygos (už kokias paslaugas, kokiomis sąlygomis ir kokia kaina yra mokama) yra nustatomos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose. Tie patys reikalavimai galioja visoms sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) sudariusioms sveikatos priežiūros įstaigoms, nepriklausomai nuo…

Paraudusios, pavargusios akys, skausmas, perštėjimas, niežėjimas, svetimkūnio jausmas akyse, rytais traiškanojančios akys, suprastėjęs regėjimas – atpažįstate save? „Sveikiname“, greičiausiai kenčiate nuo naujos civilizacijos ligos – sausų akių sindromo. Pasak oftalmologės dr. Aurijos Kalasauskienės, kol kas Lietuvoje statistinių duomenų, kiek žmonių kenčia nuo šios ligos, nėra, tačiau dėl kasdienių technologijų naudojimo akių skausmu skundžiasi vis daugiau pacientų. Kodėl išsivysto sausų akių liga? „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ne naujos technologijos gadina akis, bet nesąmoningas žmogaus elgesys, kai jomis naudojasi. Pavyzdžiui, žiūrėdami televizorių ar į kompiuterio monitoriaus ekraną, taip pat skaitydami, vairuodami fiksuojame žvilgsnį, todėl pradedame rečiau mirksėti. Normalus sveiko suaugusio žmogaus mirksėjimas yra vidutiniškai apie 10 mirktelėjimų per minutę, o fiksuojant žvilgsnį…

Pastaraisiais metais specialistai vis garsiau kalba apie prastėjančią lietuvių psichinę savijautą. Tai rodo ir gąsdinanti savižudybių, priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų statistika, visuomenę sukrečiančių smurtinių nusikaltimų gausa. Medikai perspėja, kad Lietuvoje daugėja ir susirgimų depresija. Nors ši liga mūsų šalyje dar dažnai nuvertinama, jos pasekmės gali būti labai rimtos, o poveikis žmogaus gyvenimo kokybei – milžiniškas. Neaplenkia nei jaunų, nei vyresnių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė Danguolė Žaliauskienė sako, kad per paskutinius 25 metus stebimi ryškūs lietuvių psichinės sveikatos pokyčiai. Deja, ne į gerąją pusę. „Psichiniai sutrikimai šiandien labiausiai paplitę tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų, daugėja senatvinės demencijos atvejų, kurie anksčiau buvo…

Nuo vaikystės puikiai žinome, kad reguliarus dantų valymas yra pagrindinis būdas išlaikyti sveikus dantis bei dantenas. Deja, greitėjant gyvenimo tempui, daugelis bent kartais sulaužome burnos higienos taisykles. Tad kas yra tinkamas dantų valymas – kiek kartų per dieną, kiek laiko, kokiu šepetėliu turėtume prižiūrėti vieną iš svarbiausių savo grožio turtų – dantis? Ir grožiui, ir sveikatai „Tinkamai valyti dantis turime ne tik dėl gražios šypsenos, bet ir dėl geros sveikatos. Kokybiško dantų šepetėlio pasirinkimas yra pirmas svarbus žingsnis, tačiau vien to neužtenka. Dantis būtina kruopščiai valyti bent du kartus per dieną po 3 minutes“, – teigia prekių ženklo „Signal” vadovė Marit Soha. Pasak jos, teisingai valant dantis visų pirma pašalinamos…

Naujas prekių ženklas Lietuvoje „Signal“ savo asortimentą papildė ypač kruopščiai burnos priežiūrai skirtais dantų šepetėliais „Shiny White” ir „Super Clean”. „Shiny White“ ir „Super Clean“ dantų šepetėlių šereliai yra išdėstyti specifine V forma, todėl prasiskverbia giliau. Šepetėlių dizainas itin ergonomiškas, tad valyti jais dantis bus patogu ir malonu, o minkšta guminė galvutės dalis leis nuvalyti liežuvį ir palaikyti malonų burnos kvapą. „Dantų būklė visų pirma yra žmogaus sveikatos atspindys. Be to, graži šypsena kiekvienam suteikia papildomo žavesio, didina pasitikėjimą savimi bei skatina teigiamą požiūrį į gyvenimą – juk tai įrodyta net moksliniais tyrimais“, – teigia prekių ženklo „Signal“ vadovė Marit Soha. M. Soha pabrėžia, kad tinkamas dantų valymas – vienas…

Parfumerijos ir kosmetikos tinklas „Douglas“ savo klientėms pristato profesionalias konsultacijas su odos analizės aparatu „Douglas Skin Analyser“, kuris padeda nustatyti veido odos drėgmės, elastingumo ir pigmentacijos rodiklius. Profesionalūs tyrimo rezultatai leidžia efektyviai įvardinti pagrindines kiekvienos moters veido odos problemas ir sudaryti individualios priežiūros programą. Taip kiekviena moteris gali žinoti, kokia kosmetika jai tikrai tinka, o kurios reikėtų vengti dar prieš ją įsigydama, bei pasirinkti tik odą puoselėjančias ir tausojančias kosmetikos priemones. „Mūsų „Douglas odos akademija“ yra tarsi mobilus odos profesionalų kabinetas, kuriame galima greitai išsiaiškinti, ko trūksta odai, kaip ją puoselėti ir kokias priemones pasirinkti, kad oda būtų skaisti ir švytėtų. Juk dažnai tik po kurio laiko pastebime, kad įsigyta…

Afrodiziakas – tai, kas sukelia aistrą mylėti. Afrodiziakais gali būti kvepalai, jūros gėrybės, daržovės, vaisiai, vynas – visa, kas gali pažadinti aistrą. Vieni seniausių žmonėms žinomų afrodiziakų – prieskoniai. Arbatas ir prieskonių mišinius „7 Ievos namai“ kuriančios bendrovės „Prieskonių ambasada“ vadovė Ieva Jonaitienė išskyrė 7 prieskonius-afrodiziakus, kurie jūsų ruoštai vakarienei suteiks ypatingą kibirkštį. 1. Dašis – vienas pirmųjų Europoje naudotų afrodiziakų. Jis buvo naudojamas ne tik vietoje pipirų, bet ir kaip priemonė seksualiniam potraukiui didinti. Dašis buvo nesvetimas ir Lietuvos dvaruose. Šį ingredientą didikai naudojo meilės reikaluose, lankydamiesi žmonos (ir ne tik) pataluose. Dašio kartumas didindavo jų galimybių amplitudę. Dėl šios priežasties dašio žvėrienos patiekaluose negailėdavo ir vakarienę savo vyrui…

Vis daugiau spalvų įgaunantis kraštovaizdis už lango įspėja – paplūdimio sezonas jau nebe už kalnų, tad norintiems vasarą džiaugtis dailiomis kūno linijomis, vertėtų susirūpinti jau dabar. Patarimų, kaip atsikratyti per žiemą susikaupusių nereikalingų kilogramų, interneto platybėse yra tikrai daug, tačiau tik nedaugelis jų objektyvūs ir pagrįsti moksliškai – nenuostabu, jog vadovaujantis jais sunku pasiekti norimą rezultatą. Ką naujausi moksliniai tyrimai sako apie antsvorio mažinimą, pasakoja Lietuvos Sporto Universiteto (LSU) docentas ir „Natural Pharmaceuticals“ sveikatingumo ekspertas Ramutis Kairaitis. Ar tikrai būtina valgyti 5-6 kartus per dieną? Visuomenėje plačiai paplitusi nuomonė, jog norintys atsikratyti nereikalingų kilogramų turėtų vengti didelių porcijų ir valgyti kas 2-3 val. Mat maistui įsisavinti yra reikalinga energija, todėl…

Picų mėgėjai šiandien mini Tarptautinę picos dieną. Italijoje sukurtas patiekalas greitai išpopuliarėjo visame pasaulyje, ypač JAV. Picas bene labiau nei cepelinus pamėgo ir lietuviai, tačiau, kaip rodo picerijų duomenys, lietuviai joms yra neišrankūs. Beveik kas antras picerijų svečias renkasi vieną iš keturių populiariausių picų rūšių ir jas beveik visada papildomai gardina kečupu ar baltu padažu. Didžiausias picerijų tinklas „Čili pica“ savo meniu siūlo 40 skirtingų picų, tačiau lietuviai dažniausiai renkasi keturių rūšių picas: Siciliečių, Kaprio, Kaimišką ir Čempionų. Picerijų tinklo surinkti duomenys rodo, kad jos sudaro 40 proc. visų picerijų tinkle suvalgytų picų. O mėgstamiausi lietuvių picų ingredientai – vištiena, kumpis, pievagrybiai, šoninė ir saliamis. Būtent su šiais ingredientais picas dažniausiai…

Baltymai, kitaip dar vadinami proteinais, sudaro maždaug 20 proc. kūno svorio, be to, trečdalis dienos kalorijų normos turi būti gaunama iš baltymų Nors proteinų nauda dažniausiai asocijuojasi su sportininkais, ši maiste ir papilduose esanti medžiaga būtina įvairiems organizmo atstatymo procesams. Vis dėlto, pasak mitybos specialistų, per didelis proteinų kiekis gali padaryti žalą kepenims, tad sportuojantiems ar besilaikantiems dietos derėtų nepamiršti, kad radikali mityba, kurioje dominuoja vienos rūšies maisto medžiagos nerekomenduojama. „Proteinai atlieka raumenų auginimo ir jų atstatymo funkciją, – teigia mitybos specialistas Gediminas Čižauskas. – Vis dėlto, baltymais ir jų kiekiu organizme reikėtų domėtis ne tik profesionaliems sportininkams, mat šios medžiagos yra atsakingos ir už nagų, plaukų, odos, kaulų, įvairių…