Pastarosiomis dienomis Lietuvą sukrėtęs net dešimtmetį gyvavusios nelegalios prekybos vištiena skandalas abejingų nepaliko. Aiškintis situacijos sujudo ne tik atsakingos valstybinės institucijos, bet ir prekybininkai bei suinteresuotų asociacijų atstovai, kurie yra atsakingi už produkto kokybę. Nors Lietuvos gamintojai, laikydamiesi Europos Sąjungos (ES) reglamentų reikalavimų, privalo užtikrinti maisto saugą, anot Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos (LRVVKA) prezidento Dariaus Dabrovolsko, pasidomėti svarbiausiais kokybės kriterijais turėtų ir kiekvienas pirkėjas. „Apie kai kurios mėsos nebetinkamumą vartoti dažnai liudija papilkėjusi, pablukusi spalva. Tiesa, kiek kitaip yra su vištiena – pasibaigus jos galiojimo laikui, spalva nepasikeičia, todėl reikia atkreipti dėmesį, ar mėsa neperdžiūvusi ar nėra apsitraukusi glitėsiais, nejuntamas blogas kvapas, – teigia D. Dabrovolskas. –…

Didėjant aplinkos užterštumui gali atrodyti, kad namai yra ta vieta, kurioje saugu ir sveika. Tačiau ekspertai mano kitaip. „Viskas, kas yra patalpose vienokiu ar kitokiu būdu yra teršalai, kurie, tinkamai nevėdinant kambarių, kaupiasi ir kenkia sveikatai. Teršalai esantys patalpose dažnai yra pavojingesni už esančius lauke“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros docentė, dr. Violeta Misevičiūtė. Kodėl būtina vėdinti patalpas? VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė pažymi, kad oro poreikis žmogui per parą sudaro 88 procentus. Tai nepalyginamai daugiau už kitus gyvybiškai svarbius ir funkcionuoti reikalingus produktus: maistą (3 proc.) ir vandenį (9 proc.). Apie 90 proc. savo laiko žmonės praleidžia patalpose, ypač šaltuoju metų laiku. Oro užterštumo…

Oficialiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 90 proc. visų planetos gyventojų yra patyrę nugaros, juosmens, kaklo skausmus, o iš jų bent 60 proc. šiuos nemalonius pojūčius jautė ne kartą arba nuolat. Gydytojai reumatologai įspėja, kad labai dažnai skausmo priežastimi tampa profesija. Jeigu 8–12 valandų žmonės dirba vien stovėdami arba atvirkščiai – sėdėdami, didelė tikimybė, kad tai pakenks laikysenai bei turės neigiamą poveikį nugaros, kelių ar pečių sąnariams. Priklausomai nuo darbo pobūdžio, rekomenduojami įvairūs fiziniai pratimai ir poilsio būdai. „Labiausiai sąnariams kenkia nuolatinės fizinės apkrovos reikalaujantis darbas. Fabriko darbuotojai, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia stovėdami, itin dažnai skundžiasi stambiųjų sąnarių skausmu, kenčia ir nuolatos judinami riešai bei alkūnės. Profesionalūs sportininkai taip…

Žmonėms, apsisprendusiems dėl organų donorystės po mirties, klausimų apie donoro kortelę įprastai nekyla – jie arba pageidauja ją turėti, arba informuoja, kad duomenys turi būti Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre, o kortelė jiems nereikalinga. Pageidaujantys ją turėti, nešiojasi ją piniginėje ir nebijo, kad ją kas nors pamatys. Donoro kortelė abejonių dėl savo saugumo sukelia tiems, kurie nėra apsisprendę dėl organų donorystės po mirties, kurie turi mažiau informacijos apie donorystę ir vadovaujasi sukurtais mitais. „Ar donoro kortelė gali atstoti asmens dokumentą? Ar donoro kortelė suteikia kokių nuolaidų parduotuvėje? Kai nešiosiuosi donoro kortelę, ar niekas manęs nepagrobs dėl donorystės? Ar mane gydys ligoninėje?“ – tokių klausimų susitikimų su…

Jau dvylikti metai Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Pagal ją kiekviena privalomuoju sveikatos draudimu apdrausta moteris nuo 25 iki 60 metų kartą per trejus metus gali nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Preliminariais Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pagal šią programą pernai pasitikrino apie 129 tūkst. moterų, t. y. apie 9 proc. daugiau nei 2014 m. (118 tūkst. moterų). Tuo tarpu prieš vienuolika metų šia programa pasinaudojo tik apie 45 tūkstančiai moterų. „Džiaugiamės, kad kasmet šioje programoje dalyvauja vis daugiau moterų. Tai galimybė užkirsti kelią šiai klastingai ligai. Svarbu ir tai, kad gydytojai kasmet vis dažniau diagnozuoja ikivėžinių gimdos kaklelio ligų, neišplitusio ankstyvosios stadijos vėžio. Tai tik patvirtina,…

UAB „USP Baltics“ užsakytas ir tyrimų bendrovės „BERENT Research Baltic“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad pusė apklaustųjų per pastaruosius 3 mėn. juto peršalimo simptomus, o net 75 proc. jų vis tiek ėjo į darbą. Didžioji dalis apklaustųjų dirba sirgdami, nes mano, kad jų darbo niekas neatliks geriau, 30 proc. nesureikšmina ligos simptomų, o 19 proc. respondentų bijo netekti dalies pajamų. Tyrimo duomenimis, net 8 proc. vadovų pažymėjo, kad dėl įmonės produktyvumo neatvykimas į darbą netoleruojamas net turint nedarbingumo pažymą. „Pastebėjome, kad vis greitėjantis gyvenimo tempas, laiko stoka ir didesnio produktyvumo siekimas didina stresą ir mažina atsparumą ligoms. Žmonės nebepaiso organizmo siunčiamų signalų, taip rizikuodami ne tik savo, bet ir…

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net apie 80 proc. suaugusių žmonių bent kartą yra išbandę kokią nors dietą. Dietologų teigimu, daugiau nei du trečdaliai lieka nepatenkinti rezultatais ir gana greitai grįžta prie ankstesnių mitybos įpročių. Nepasitenkinimą rezultatais dažnai lemia tai, kad žmonės dietos planą susiranda internete, laikosi jo nesikonsultuodami su specialistais ir, žinoma, neišvengia įvairių klaidų. Mitybos specialistė Evelina Pleterienė teigia, kad viena dažniausiai pasitaikančių klaidų – spontaniškas noras sulieknėti ir realių galimybių neįvertinimas. „Posakis „nuo pirmadienio pradėsiu sveikai maitintis“ žmonėms labai dažnai reiškia, jog iki tos dienos galima neribotai valgyti greitą maistą, kaloringus užkandžius ar kitus mėgstamus skanėstus, tarsi palepinant save paskutinį kartą, – sako E. Pleterienė. – Deja,…

Daugelyje šalių vienas pagrindinių patiekalų per šventes – kepta mėsa, įvairi tiek rūšimi, tiek forma. Britai per Kalėdas suvalgo vidutiniškai 10 milijonų kalakutų, norvegai švenčių neįsivaizduoja be ėrienos ar kiaulienos šonkaulių, islandai garsėja elnienos mėsos kepimu. Kitoje planetos pusėje gyvenantys australai, Naujus metus švenčiantys vasaros viduryje, mėgaujasi barbekiu patiekalais. Ne išimtis ir Lietuvos gyventojai, kurie per šventes ne tik tradiciškai kepa vištas ir gamina šaltieną, bet racioną paįvairina ir gurmaniškais egzotiškais kepsniais. Pasak istorikės Tamra‘os Andrews, metų sandūros švenčių meniu tradiciškai lemia seniausius laikus siekiantis mitologinis kontekstas. Kalbėdama apie papročių kilmę, istorikė aiškina, kad germanų kraštuose žąsis žmonėms reiškė besikeičiančius metų laikus ir iš pradžių buvo aukojama dievams, kaip padėka…

Nors lietuviai didžiąją atlyginimo dalį išleidžia maistui, nemažas jo kiekis lieka nepanaudotas ir patenka į šiukšliadėžę. Kokios to priežastys ir ką turėtume apsvarstyti prieš įžengdami į parduotuvę bei planuodami maistui skirtas lėšas? Pateikiame keletą patarimų, padėsiančių sutaupyti ar bent jau sąmoningiau vertinti asmeninius apsipirkimo ir maitinimosi įpročius. Europos Komisijos duomenimis, daugmaž trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto yra išmetama: vien Europoje per metus iššvaistoma 89 mln. tonų maisto, nepaisant to, kad 79 mln. ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos. Lietuvoje kasmet atsikratoma 581 tūkst. tonų maisto atliekų, tad vienam šalies gyventojui per metus tenka 171 kg išmetamo maisto. Romana Leleivienė, maisto tiekimo įmonės „Pontem“ maitinimo paslaugų departamento vadovė, patarė – svarbiausia dar prieš…

Net iki 80 proc. rezultatų sportuojant gali priklausyti nuo mitybos įpročių – teigia profesionalūs treneriai. Dažnai iš pirmo žvilgsnio galinčios atrodyti nereikšmingos mitybos klaidos lemia, kad net ir intensyviai sportuojantiems nepavyksta atsikratyti papildomų kilogramų arba priaugti raumenų. Dietologės Eglės Šinkevičiūtės teigimu, kad sporto salėje praleistos valandos atneštų norimų rezultatų, reikia skirti nemažai dėmesio taisyklingai ir subalansuotai mitybai. „Tiek prieš treniruotę, tiek ir po jos būtina atidžiai rinktis, ką ir kaip valgote, – sako Kilo.lt dietologė E. Šinkevičiūtė. – Likus iki treniruotės kelioms valandoms, ar bent pusvalandžiui, jei planuojate mankštintis ryte, reikėtų rinktis daug energijos teikiančio maisto. Tai galėtų būti riešutų užkandis, vaisiai, nedidelis kiekis košės. Po treniruotės praėjus 30 minučių…