Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, energijos stoka ar smegenų rūku. Nors šie simptomai dažnai siejami su intensyviu gyvenimo ritmu ir stresu, pasak Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytojos Raimondos Lukminės, svarbų vaidmenį gali turėti ir organizme vykstantys biocheminiai procesai, ypač oksidacinis stresas bei vieno svarbiausių antioksidantų, glutationo, kiekis. „Glutationas yra vienas pagrindinių organizmo antioksidantų, kurį mūsų kūnas geba pasigaminti pats. Jis saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, padeda palaikyti energijos gamybą, stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja detoksikacijos procesuose, todėl jo reikšmė kasdienei savijautai yra labai didelė“, – pasakoja šeimos gydytoja. Atsargas sekina stresas ir įvairios ligos Glutationas sudarytas iš trijų aminorūgščių – gliutamino, glicino…

Kepenys – gyvybiškai svarbus organas, atliekantis daugybę funkcijų: nuo medžiagų apykaitos ir detoksikacijos iki tulžies gamybos bei maistinių medžiagų kaupimo. Deja, šis organas apie suprastėjusią būklę ilgai „tyli“, todėl apie kepenų sveikatą dažnai susimąstome tik atsiradus rimtiems negalavimams. Reguliarūs laboratoriniai tyrimai yra pagrindinė priemonė, padedanti laiku pastebėti pakitimus ir užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms. Kepenys yra vienas įspūdingiausių žmogaus organų, pasižymintis sudėtingomis funkcijomis ir išskirtiniu gebėjimu atsinaujinti: net likus apie 25 proc. audinio, jos gali atkurti savo dydį ir funkciją. Anot sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, dėl šių savybių kepenų ligos dažnai vystosi lėtai ir ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų. Padidėję kepenų fermentų (ALT ir AST) rodikliai…

Nors gali atrodyti prieštaringa, kad fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti bronchinę astmą, iš tiesų reguliarus judėjimas yra vienas veiksmingiausių būdų mažinti jos paūmėjimų dažnį. Kartu jis gali palengvinti ir tokius simptomus kaip dusulys, kosulys ir švokštimas. Apie tai, kas lemia astmos paūmėjimus ir kaip dar pacientai gali pagerinti savo savijautą, pasakoja Radviliškio šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Dovilė Banaitytė. „Bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė bronchų liga, pasireiškianti pasikartojančiais priepuoliais, kurių metu pacientą vargina dusulys, kosulys, švokštimas ar spaudimo pojūtis krūtinėje. Simptomai dažniausiai sustiprėja naktį arba paryčiui, o ligos sunkumas gali labai skirtis – nuo lengvos iki sunkios formos, todėl ir gyvenimo kokybę ji veikia skirtingai“, – aiškina…

Sąnarių skausmas ar sustingimas gali būti rimtų, tačiau sunkiai atpažįstamų ligų signalas. Vienas pagrindinių įrankių, padedančių gydytojams išsiaiškinti šių simptomų kilmę – HLA-B27 tyrimas. Nors šis rodiklis savaime nėra galutinė diagnozė, jis suteikia svarbios informacijos apie specifinių reumatinių bei akių susirgimų riziką ir padeda planuoti tolesnius tyrimus. „Šiuo tyrimu nustatoma, ar kraujo mėginyje yra žmogaus leukocitų antigenas B27 (HLA-B27). Tai baltųjų kraujo kūnelių paviršiuje esantis baltymas, padedantis imuninei sistemai atpažinti savas organizmo ląsteles. Kiekvienas asmuo paveldi unikalų HLA antigenų derinį, kuris randamas visų branduolį turinčių ląstelių paviršiuje. HLA-B27 antigeną turi apie 5–10 proc. žmonių. Nors jis pats nesukelia ligos, jo buvimas didina riziką susirgti tam tikromis autoimuninėmis būklėmis, ypač ankiloziniu…

Pirmas šiltesnis rytas, sportiniai batai ir pažadas sau – šįkart tikrai pradėsiu bėgioti. Po žiemos pertraukos daugelis į trasas grįžta su dideliu užsidegimu, tačiau jau po kelių treniruočių jį dažnai pakeičia nemalonūs pojūčiai kūne bei traumos. Draudimo bendrovės BTA duomenys rodo, kad pavasarį bėgimo traumos retai būna atsitiktinės, mat dažniausiai jos – per didelio krūvio pasekmė. „Pavasarį pastebime išaugusį su aktyvumu susijusių traumų skaičių. Dažniausiai jos nutinka ne dėl nelaimingų atsitikimų, o dėl per didelio krūvio ir neįvertintų galimybių. Tipiškas scenarijus – po žiemos pertraukos žmogus nori greitai sugrįžti į buvusią formą ir iš karto renkasi ilgesnius atstumus ar intensyvesnes treniruotes. Tokiais atvejais organizmas tiesiog nespėja prisitaikyti“, – sako BTA…

Kasmet Lietuvoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) per anksti netenkame beveik 5 tūkst. žmonių. Širvintos, Zarasai ar Molėtai – maždaug tokio dydžio miesto gyventojų skaičius kasmet per anksti išnyksta dėl ŠKL. Nors ši problema tęsiasi dešimtmečius, situacija gerėja per lėtai, iki šiol taikytos priemonės kovoje su ŠKL nėra pakankamos. Sveikatos ir ekonomikos ekspertai sako, kad Lietuvai reikia aiškios ambicijos pakeisti situaciją, tad kviečia telktis ilgalaikiams sprendimams bei tarpsektoriniams įsipareigojimams. Būtinos ilgalaikės priemonės Yra problemų, kurias galima išspręsti per metus ar kelis, tačiau yra tokių, kurioms reikia dešimtmečio. Būtent tokioms priklauso ŠKL. Pasak Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko prof. Daliaus Jatužio, širdies ir kraujagyslių ligos nėra tik sveikatos sistemos klausimas. „Širdies…

Aknė – itin dažnai pasitaikanti odos problema, kuri gali paveikti ne tik išvaizdą, bet ir pasitikėjimą savimi bei emocinę savijautą. Nors dažnai manoma, kad ši būklė būdinga tik paaugliams, vis daugiau suaugusiųjų taip pat susiduria su įvairiomis aknės formomis. Jos atsiradimą gali lemti ne tik hormoniniai pokyčiai, bet ir stresas, mityba, gyvenimo būdas ar net kasdien naudojamos kosmetikos priemonės. Dėl sudėtingų priežasčių ir skirtingos eigos aknės gydymui dažnai nepakanka tik tinkamos odos priežiūros. Norint efektyviai su ja kovoti visų pirma reikia išsamesnio organizmo ištyrimo. Nors aknė dažniausiai prasideda paauglystėje, tai tikrai nėra vien jaunuolių problema. Aknė gali varginti ir suaugusiuosius – tiek vyrus, tiek moteris. Tiesa, pastarosioms vyresniame amžiuje ji…

Nors alergijos dažnai siejamos tik su sezonine sloga ar bėrimais, jų tikrasis poveikis yra kur kas platesnis. Šiandien jos vis dažniau pasireiškia įvairaus amžiaus žmonėms ir gali paveikti ne tik kvėpavimo takus ar odą, bet ir virškinimą ar bendrą savijautą. Dėl tokios simptomų įvairovės alergijas atpažinti ne visada lengva, todėl neretai prireikia detalesnio ištyrimo. Alergijų daugėja neatsitiktinai – tai glaudžiai susiję su šiuolaikiniu gyvenimo būdu. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pastebi, kad įtakos turi tiek aplinkos pokyčiai, tiek mūsų kasdieniai įpročiai. „Mažiau natūralios aplinkos, daugiau taršos, pasikeitusi mityba ir gyvenimas mieste keičia mūsų imuninės sistemos veikimą. Prisideda ir vadinamoji higienos hipotezė – vaikai šiandien rečiau susiduria su…

Vieną dieną – plius penkiolika ir pavasariškos saulės šiluma, o kitą ­­– žvarbus vėjas ir vos keletas laipsnių šilumos. Tokie temperatūrų svyravimai ne tik nemalonūs, tačiau ir gali tapti rimtu išbandymu širdžiai. Nors kalbant apie orų poveikį sveikatai dažniausiai akcentuojami dideli karščiai, specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį į kitą rizikos veiksnį – staigūs temperatūros svyravimai gali kelti didesnį iššūkį širdies ir kraujagyslių sveikatai. „Svarbiausia neuždelsti ir laiku pasikonsultuoti su gydytoju. Širdies ir kraujagyslių sutrikimai išlieka tarp dažniausių priežasčių, dėl kurių gyventojai kreipiasi į gydytojus, todėl ankstyvas reagavimas ir profilaktiniai patikrinimai yra itin reikšmingi“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova. Pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo…

Pavasaris Lietuvoje kasmet pažadina ne tik gamtą, bet ir žmonių norą judėti daugiau – parkuose ir miestų gatvėse gausėja bėgikų, aktyviai buriasi išpopuliarėję bėgimo klubai. Balandžio 7-ąją minėta Pasaulinė sveikatos diena kviečia atkreipti dėmesį į rūpinimosi savo sveikata svarbą. Ekspertai pabrėžia, kad augantis susidomėjimas bėgimu kartu atveria ir galimybę mokytis fiziniu aktyvumu užsiimti sąmoningiau – realistiškai vertinant savo galimybes ir įsiklausant į kūno siunčiamus signalus. Duomenimis paremtas sportas – ne tik profesionalams Profesionaliame sporte duomenų analizė jau seniai yra neatsiejama treniruočių dalis. Tai puikiai iliustruoja vienas ryškiausių šiuolaikinių ilgų distancijų bėgikų – Jacobas Kiplimo. 25-erių olimpinis prizininkas iš Ugandos ne tik iškovojo įspūdingą pergalę 2025 m. Čikagos maratone, bet ir…