„Lyg širdis apsivertė krūtinėje“, „praleido dūžį“, „staiga ėmė daužytis“ – tokius pojūčius bent kartą gyvenime yra patyręs ne vienas. Vieni dėl jų sunerimsta iš karto, kiti tokią situaciją sieja su stresu, nuovargiu ar per dideliu kavos kiekiu. Nors dažnai tokie širdies siunčiami signalai nėra pavojingi, specialistai įspėja – kartais jie gali būti pirmasis rimtesnės sveikatos problemos ženklas.
Draudimo bendrovės BTA praktika rodo, kad sveikatos draudimu dėl širdies ir kraujagyslių ligų dažniausiai pasinaudojama jau atsiradus simptomams, o ne prevenciškai. Pasak BTA Asmens draudimų produkto vadovo Gedimino Bulenoko, ypač šiltuoju metų laiku svarbu nenumoti ranka į neįprastus organizmo siunčiamus signalus. Visgi jo teigimu, kreiptis į specialistus žmones dažniausiai paskatina krūtinės skausmas, dusulys, širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis ar neįprastas nuovargis.
„Viena dažniausių klaidų – delsti kreiptis į gydytoją tikintis, kad nemalonūs pojūčiai praeis savaime arba juos sukėlė tik stresas ar nuovargis. Daugelis širdies ir kraujagyslių ligų ilgą laiką vystosi be aiškių simptomų, todėl profilaktiniai tyrimai net ir gerai besijaučiantiems žmonėms gali padėti laiku nustatyti padidėjusį cholesterolį, kraujospūdžio pokyčius ar kitus rizikos veiksnius“, – pabrėžia G. Bulenokas.
BTA duomenimis, nuo 2023 m. sveikatos draudimo lėšomis buvo apmokėti beveik 7 tūkst. su širdies ir kraujagyslių ligomis susiję atvejai – konsultacijos, diagnostiniai ir kiti tyrimai. Bendra išmokėta suma per šį laikotarpį siekė beveik 876 tūkst. eurų.
Širdies permušimai – dažnesni nei manome
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja kardiologė Eglė Brazdžiūnienė sako, kad daugeliu atvejų žmonės jaučia ekstrasistoles – papildomus, per anksti atsirandančius širdies susitraukimus.
„Dažnai atrodo, tarsi širdis trumpam „praleistų dūžį“, nors iš tikrųjų ji jo nepraleidžia. Po ankstyvo susitraukimo seka trumpa pauzė, o kitas dūžis būna stipresnis – todėl ir atsiranda jausmas, kad širdis „apsivertė“ ar „trinktelėjo“ krūtinėje“, – pasakoja E. Brazdžiūnienė.
Pasak gydytojos, greitas, bet ritmingas širdies plakimas neretai yra normali organizmo reakcija į fizinį krūvį, stresą, karščiavimą ar stiprias emocijas. Tačiau jei plakimas prasideda staiga, yra labai dažnas ar nereguliarus, tai jau gali rodyti širdies ritmo sutrikimą, kurį reikėtų ištirti.
Ji pabrėžia, kad dauguma permušimų nėra pavojingi, tačiau vien iš pojūčio nuspręsti, ar jie tikrai nepavojingi, neįmanoma – prireikus tai gali patvirtinti tik gydytojo apžiūra ir elektrokardiograma (EKG).
G. Bulenoko teigimu, būtent tokiose situacijose svarbiausia yra laikas: „Sveikatos draudimas suteikia galimybę greičiau gauti gydytojų specialistų konsultacijas ir atlikti reikalingus tyrimus, nelaukiant ilgose eilėse. Ankstyva diagnostika leidžia laiku pradėti gydymą ir sumažinti rimtų komplikacijų riziką.“
Dažni, tačiau nebūtinai nekalti
Nors ne kiekvienas stipresnis širdies dūžis reiškia pavojų, tačiau, pasak gydytojos kardiologės, yra situacijų, kuomet delsti tikrai nereikėtų.
„Jei širdies permušimus lydi alpimas ar stiprus galvos svaigimas, spaudžiantis krūtinės skausmas, dusulys, šaltas prakaitas ar labai didelis silpnumas, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus arba kviesti greitąją pagalbą. Tokie simptomai gali rodyti ne tik pavojingą širdies ritmo sutrikimą, bet ir kitą skubios pagalbos reikalaujančią širdies ligą“, – akcentuoja E. Brazdžiūnienė.
Anot jos, rimtai reikėtų vertinti ir permušimus, kurie prasideda fizinio krūvio metu, užsitęsia, kartojasi vis dažniau arba pasireiškia jau sergant širdies liga. Papildomą riziką rodo ir šeimos istorijoje buvusios staigios mirtys jauname amžiuje.
„Jei širdies permušimai atsiranda vieni ir greitai praeina, dažniausiai jie nėra pavojingi. Tačiau jei juos lydi kiti nerimą keliantys simptomai arba jie ima kartotis vis dažniau, tai jau stiprus signalas išsitirti“, – pažymi gydytoja kardiologė.
Ne dėl visko kaltas stresas ir kava
Širdis, kaip ir mes patys, į įtemptą gyvenimo tempą kartais sureaguoja jautriau. Po bemiegės nakties, įtemptos darbo dienos ar kelių puodelių kavos ji gali priminti apie save stipresniu dūžiu ar permušimu. Visgi, E. Brazdžiūnienė pabrėžia, kad svarbu žinoti, kada tai tėra laikina organizmo reakcija, o kada – ženklas, kad reikėtų ieškoti gilesnių priežasčių.
„Stresas, miego trūkumas, nuovargis, gausus alkoholio vartojimas ar didesnis kofeino kiekis iš tiesų gali paskatinti širdies permušimus. Tokiais atvejais širdis tampa jautresnė, todėl žmogus dažniau pajunta pavienius papildomus susitraukimus. Visgi šie veiksniai neturėtų tapti universaliu paaiškinimu. Jei permušimai atsirado pirmą kartą, kartojasi vis dažniau, užsitęsia, pasireiškia fizinio krūvio metu arba juos lydi dusulys, krūtinės skausmas, svaigimas ar alpimas, vien stresu ar kava jų aiškinti nereikėtų, – aiškina E. Brazdžiūnienė.
Anot gydytojos kardiologės, praktikoje matomos abi kraštutinės situacijos – vieni pacientai dėl kiekvieno stipresnio širdies dūžio labai išsigąsta, o kiti mėnesiais ar net metais ignoruoja pasikartojančius simptomus.
„Vien iš pojūčio neįmanoma pasakyti, ar permušimai yra visiškai nepavojingi, ar signalizuoja apie širdies ritmo sutrikimą. Todėl svarbu vertinti ne tik patį permušimą, bet ir tai, kaip dažnai jis kartojasi, kiek trunka, kokiomis aplinkybėmis atsiranda ir ar jį lydi kiti simptomai“, – pabrėžia E. Brazdžiūnienė.
