Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Aurelijus Veryga pristatė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-267), kuriomis siūloma apibrėžti sutikimo skiepytis nuo užkrečiamosios, pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas, išreiškimą. Įstatymą siūloma įtvirtinti tokią paciento sutikimo formuluotę: laikoma, kad savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą ar kitą skiepijimo vietą skiepytis nuo užkrečiamosios pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas, atvykęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad jis būtų paskiepytas, jei sveikatos priežiūros įstaiga arba asmenys, atsakingi už kitos sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus atitinkančios skiepijimo vietos įrengimą, yra užtikrinę, kad…
Pavojingos širdies ligos: kaip apsisaugoti, o susidūrus – pasveikti?
Remiantis PSO duomenimis, širdies kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių šiandien. Nors jau daugiau nei metus gyvename koronaviruso pandemijoje, kuri mus privertė sunerimti ir kardinaliai pakeisti savo kasdienybę, visgi ligos, kurios nusineša milijonus gyvybių kiekvienais metais – dažnai lieka nepastebėtos. Gydytoja kardiologė Taida Ivanauskienė sako, jog kraujagyslių ligas dažniausiai sukelia aterosklerozė, kuri daug metų gali progresuoti nepastebimai, todėl daugelis žmonių su šia liga akis į akį susiduria tik jai gerokai paūmėjus. Kas lemia širdies kraujagyslių ligų vystymąsi? Kokie nežymūs simptomai gali išduoti apie progresuojančią ligą ir kokios priemonės gali būti taikomos, norint išvengti blogiausio scenarijaus? „Nuo širdies kraujagyslių ligų Europoje kiekvienais metais miršta apie 4 mln. žmonių. Dažnai šios…
Nors Lietuvoje savižudybių skaičius mažėja kasmet, tačiau nusižudžiusių senjorų dalis – ne
Šalyje net 40 proc. visų nusižudžiusiųjų – vyresni nei 60 metų žmonės, rodo išankstiniai 2020 metų Higienos instituto duomenys. Pasak specialistų, vienišumas ir socialinė izoliacija – vieni iš svarbiausių faktorių, lemiančių tokią statistiką. Lietuvos Raudonasis Kryžius senjorų savižudybių ir vienišumo problemą ragina spręsti drauge – kiekvienas gali prisidėti tapdamas organizacijos savanoriu ar skirdamas paramą, kuri būtų nukreipta tam, kad senjorai neliktų vieni. Pernai šalyje iš viso nusižudė 624 asmenys, iš jų net 40 proc. vyresni nei 60 metų žmonės (254 asmenys), rodo išankstiniai Higienos instituto duomenys. 2019-aisiais Lietuvoje nusižudė 658 asmenys, iš kurių 37 proc. – vyresni nei 60 metų (242 asmenys). Bendrai visuomenėje šio amžiaus žmonės sudaro apie 27…
Geroji karantininių Velykų pusė – mažiau persivalgysime, daugiau judėsime
Jau antrus metus Velykas pasitiksime kiek neįprastai – tik artimiausiame šeimos rate. „Eurovaistinės“ vaistininkai įžvelgia ir gerąją to pusę – taip rečiau persivalgome, daugiau būname gamtoje, skiriame laiko pasivaikščiojimams ar kitai aktyviai veiklai. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad po Velykų įprastai sulaukdavo klientų, kurie ieškodavo preparatų virškinimui gerinti – per šventes keliaujant iš vienų giminaičių pas kitus, dažnai nepavykdavo išvengti persivalgymo, vis dėlto jau praėjusiais metais, kai šventes visi sutiko namuose, tokių klientų buvo gerokai mažiau, panašių tendencijų tikimasi ir šiemet. „Tai yra geroji karantininių švenčių pusė – per Velykas gaminame mažiau, nesistengiame per trumpą laiką išragauti daugybės patiekalų. Taip pat daugiau žmonių įprastą sėdėjimą prie stalo iškeičia į…
Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti ir kiek laikyti, kad nemirgėtų akyse?
Svarbiausias Šv. Velykų simbolis – dažytas kiaušinis. Simboliška, kad pirmąją jų dieną buvo nepriimtina išeiti už kiemo vartų, nebent vaikai išsprūsdavo pas krikštatėvius – tradicinis „karantinas“. Kiaušinio mušimas buvo ritualinis – tėvas arba mama pirmieji išsirinkdavo margutį, smailiuoju galu su vaikais tvirtumą išmėgindavo ir su šventinta druska suvalgydavo. „Dažyti lukštai nesimėtydavo, o būdavo kruopščiai sudeginami arba vištoms sulesinami. Apie persivalgymą ir minčių nekildavo. Dabar požiūris į Velykų simbolį kiek pakito, o ir persivalgyti kiaušinių turime daug pagundų“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis. Jis sako su šeima besilaikantis tradicijos Didįjį šeštadienį virtus dar šiltus kiaušinius marginti vašku ir sumerkti juos į šaltą parūgštintą svogūnų lukštų nuovirą norimai spalvai išgauti.…
Duomenų apžvalga: matoma dviejų greičių Lietuva
Toliau matoma dviejų greičių Lietuva: Vilniaus ir Marijampolės apskrityse auga tiek naujų atvejų, tiek mirčių, susijusių su COVID-19, skaičius, o kitose apskrityse naujai nustatomų atvejų skaičius tik pradeda augti. Praeitą savaitę kasdien buvo fiksuojama daugiausiai atvejų per pastarąsias 5–8 savaites. Kovo 29 d. pandemijos pagreitis siekė +27 % ir buvo teigiamas daugumoje Lietuvos savivaldybių. Ligoninių užimtumas Lietuvoje atspindėjo atvejų dinamiką – Vilniaus regione jis augo, o kitose arba mažėjo, arba išliko stabilus. Šiuo metu turimi COVID-19 genomo sekoskaitos rezultatai rodo sparčiai augantį vadinamosios britiškosios (B.1.1.7) atmainos paplitimą. Plačiau su naujausia COVID-19 situacijos apžvalga galite susipažinti čia. Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt. Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija
Apklausa: 7 iš 10 gyventojų pasisako už kompensuojamųjų vaistų recepto pratęsimą vaistinėje
70 proc. šalies gyventojų mano, kad kompensuojamųjų vaistų recepto pratęsimas vaistinėje, pacientui ilgai vartojant tuos pačius vaistus, būtų naudinga paslauga, parodė reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto farmacijos studijų programos koordinatorė Indrė Trečiokienė įsitikinusi, kad jei žmogus jaučiasi gerai, jo gydymo eiga yra kontroliuojama, tai kompensuojamųjų vaistų receptą jam galėtų pratęsti ir vaistininkas, kad nereikėtų taip dažnai varstyti gydytojų kabineto durų. „Pirminė sveikatos priežiūros grandis pandemijos metu pasikeitė kardinaliai – dauguma pacientų konsultuojami telefonu, tokiu pat būdu jiems pratęsiami ir vaistų receptai. Pandemija atskleidė, kad norint pratęsti receptą, nebūtina kiekvieną kartą gydytojui apžiūrėti pacientą gyvai. Be to, e. sveikatos sistemoje yra parašyta paciento diagnozė, tai kodėl…
Lietuvos gyventojai šluoja apsaugos nuo saulės priemones: Maldyvams ar karantino atlaisvinimams?
Vienas didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ suskaičiavo, kad šių metų vasarį šalies gyventojai nuo lentynų šlavė apsaugos nuo saulės priemones. Tinklo atstovų teigimu, šio neįprasto šuolio priežastys yra bent kelios, viena iš jų – pavargę nuo karantino suvaržymų ir ilgos žiemos šalies gyventojai keliavo pasimėgauti saule į šiltus kraštus. Nors įprastai vaistinėse saulės kosmetika nesudaro reikšmingos pardavimų dalies, palyginti šių metų sausio mėnesį su vasariu, pastarieji išaugo 69 proc. „Vasaris mus nustebino savo apsaugos nuo saulės priemonių pardavimų rekordais. Ne be reikalo šio šalčiausio žiemos mėnesio pavadinimas – toks vasariškas. Viena iš tokio augimo priežasčių – padažnėjusios kelionės į šiltus kraštus. Išgyvenę ilgą ir šaltą žiemą, taip pat…
Profesorius Balys Dainys: „O buvo laikai, kai transplantacija prilygo galvos persodinimui“
Per 40 metų organų transplantacijai atidavusį profesorių Balį Dainį (80 m.) galima vadinti vienu iš transplantacijos Lietuvoje krikštatėvių. Dalyvavęs pirmoje inksto transplantacijos operacijoje, atlikęs pirmąjį kepenų persodinimą profesorius savo indėlį vertina kukliai, tačiau neslepia susižavėjimo per tą laiką medicinos ir mokslo pasiekta pažanga. „Tai, ką turime šiandien, yra fantastika!“ – džiaugiasi Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM kalbinamas prof. Balys Dainys. Daugiau nei prieš 50 metų dalyvavote pirmojoje inkstų transplantacijoje – nusikelkime mintimis į tas dienas – kokios vyravo nuotaikos, kokias viltis į tai dėjote? Tai buvo seniai… Profesorius Algimantas Marcinkevičius man pavedė pradėti inkstų transplantacijas. Dabar mes žinome, kad tai yra didžiulis mechanizmas, kuriame dalyvauja imunologai, urologai, viską koordinuojantis Nacionalinis…
Kaip išsirinkti maisto papildus?
Modernus, sąmoningas žmogus sunkiai gali išsiversti tik su prekybos centruose pardavinėjamais produktais. Jam reikalingas labiau „nišinis“, daugiau ekologiškas, daugiau maistinių medžiagų turintis maistas. Valgant vien standartinį maistą iš eilinio prekybos centro, net nekalbant apie pusfabrikačius ir kitą šaldytą maistą, galima nualinti savo organizmą, nes tokiu būdu jis negaus visų būtinų maistinių medžiagų. Todėl dalis žmonių ieško mažiau apdoroto maisto bei vadinamųjų „supermaisto“ produktų, kurie pasižymi išskirtinai solidžia sudėtimi. Bet daugeliui tai reikalauja per daug pinigų. Arba per daug laiko. Todėl renkamasi daug modernesnė ir patogesnė alternatyva maistinių medžiagų trūkumui užpildyti: tai – maisto papildai. Jie yra išgaunami pramoniniu būdu ir pateikiami masiniam vartojimui tablečių, kapsulių ar kitoje patogioje formoje. Tarp…
