70 proc. šalies gyventojų mano, kad kompensuojamųjų vaistų recepto pratęsimas vaistinėje, pacientui ilgai vartojant tuos pačius vaistus, būtų naudinga paslauga, parodė reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto farmacijos studijų programos koordinatorė Indrė Trečiokienė įsitikinusi, kad jei žmogus jaučiasi gerai, jo gydymo eiga yra kontroliuojama, tai kompensuojamųjų vaistų receptą jam galėtų pratęsti ir vaistininkas, kad nereikėtų taip dažnai varstyti gydytojų kabineto durų.
„Pirminė sveikatos priežiūros grandis pandemijos metu pasikeitė kardinaliai – dauguma pacientų konsultuojami telefonu, tokiu pat būdu jiems pratęsiami ir vaistų receptai. Pandemija atskleidė, kad norint pratęsti receptą, nebūtina kiekvieną kartą gydytojui apžiūrėti pacientą gyvai. Be to, e. sveikatos sistemoje yra parašyta paciento diagnozė, tai kodėl vaistininkas negalėtų pacientui išduoti jau ilgai vartojamų vaistų?“, – retoriškai klausia I. Trečiokienė.
De facto vaistų receptai pratęsiami
Pasak VU dėstytojos, jeigu lėtinėmis ligomis sergantis pacientas dėl tam tikrų priežasčių negalėjo patekti pas gydytoją ir baigėsi jo vartojami vaistai, ir šiuo metu toks žmogus vaistinėje gali sulaukti pagalbos. Vaistininkas gali jam išduoti receptinius vaistus, kad nenutrūktų paciento gydymo režimas.
„Vaistininkui de facto tokia atsakomybė suteikiama, tačiau teisiškai tai niekaip neįtvirtinta. Net e. sveikatoje neįmanoma pamatyti, kad pacientui vaistininkas išdavė vaistus. Vaistininkas pacientui gali suteikti pagalbą, tačiau to sistemoje nesimato, o kas blogiausia – tokiu būdu išduoti vaistai pacientui nėra kompensuojami ir jam tenka pačiam susimokėti pilną kainą“, – atkreipia dėmesį ji.
Anot I. Trečiokienės, atsiradus galimybei pratęsti kompensuojamuosius vaistus, išnyktų pacientams pavojingų taip vadinamų vaistų nevartojimo dienų grėsmė.
„Jei žmogus serga lėtinėmis ligomis, ypatingai cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis, tai vartojimo tęstinumas itin svarbus. Paciento sprendimas savaitei nutraukti vaistų vartojimą ir laukti vizito pas gydytoją gali baigtis kritine būkle“, – akcentuoja ji.
Pašnekovė priduria, kad universiteto ir vaistininkų bendruomenės požiūriu labai svarbu ir reikšminga, jog ateityje ir vaistinėje išduodami vaistai būtų įvedami į e. sveikatos sistemą, mat dabar joje žymimi tik gydytojų išrašyti elektroniniai vaistų receptai. Pavyzdžiui, jei pacientas po vizito pas odontologą į vaistinę ateina su popieriniu receptu, tai jo ligos istorijoje neatsispindės.
„Universitete kalbame, kad vaistininkas turi būti labiau įtrauktas į sveikatos priežiūros sistemą, jog galėtų teikti pagalbą tiek pacientams, tiek kitiems sveikatos priežiūros specialistams. Bet instrumento, kuriuo jis galėtų surinkti informaciją apie pacientą, pavyzdžiui, kokius vaistus asmuo pirko, kokia savigyda užsiima, ir pateikti gydančiam gydytojui, nėra. Iš mokslinių tyrimų pusės tai taip pat būtų labai vertinga informacija analizuojant, kaip keičiasi vaistų vartojimas, kaip ir dėl kokių priežasčių žmonės juos vartoja“, – pažymi I. Trečiokienė.
Nepakankamai išnaudojama e. sveikata
Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė taip pat teigia, kad Lietuva turėtų suteikti vaistininkams galimybę pratęsti kompensuojamųjų̨ vaistų receptus, kai pacientų ligos eiga yra stabili.
„Tai ne tik padėtų mažinti eiles pas šeimos gydytojus, bet ir suteiktų galimybę medikams daugiau laiko skirti ūmių ar sudėtingesnių ligų̨ gydymui bei prižiūrėti tuos, kurių būklė yra sunkiau prognozuojama. Negana to, vaistinių įtraukimas leistų taupyti sveikatos priežiūrai skirtas valstybės lėšas. Išplėtus vaistininkų funkcijas būtų galima pagerinti ir vaistinių preparatų bei sveikatos paslaugų prieinamumą̨ gyventojams“, – vardija ji.
Remiantis tyrimo duomenimis, nuomonės, kad vaistinėse būtų naudinga gauti kompensuojamųjų vaistų recepto pratęsimo paslaugas dažniau laikosi vyriausio amžiaus (56 m. ir daugiau) respondentai.
„Ši tendencija yra natūrali, mat tarp vartojančių kompensuojamuosius vaistus daugiausiai yra vyresnio amžiaus žmonių, kurie ne vienerius metus gyvena su tais pačiais medikamentais. Pavyzdžiui, žmogui, kamuojamam hipertenzijos, gydymas neretai nesikeičia ištisus metus, todėl pas gydytoją jis ateina tik prasitęsti vaistų recepto. Kodėl gi tokiu atveju nenuėmus krūvio nuo mediko ir neleidus vaistininkui, uždavus papildomus klausimus ir įvertinus paciento būklę, šiam išduoti reikalingus vaistus“, – sako LVA pirmininkė.
Pasak jos, norint įdiegti tokius pakeitimus, būtų galima pasitelkti šalyje seniai veikiančią e. sveikatos sistemą, kurios viso potencialo neišnaudojame. Sistemoje medikas galėtų pažymėti, kad gydymo konkrečiam pacientui siūlo nekeisti, o vaistininkai savo ruožtu pažymėtų, kad receptai pratęsti.
„Tokiu būdu išnaudotume esamą e. sveikatos infrastruktūrą, nereikėtų didžiulių papildomų investicijų ir galėtume didinti paslaugų prieinamumą šalies pacientams, kas yra prioritetas pandemijos metu“, – tvirtina K. Nemaniūtė-Gagė.
Reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje šiemet sausio 18-27 dienomis dalyvavo 1013 gyventojų, kurių amžius 18-75 metai.
Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima“
