Nors alergijos simptomai daugeliui atrodo lengvai atpažįstami ir nesudėtingai kontroliuojami, dalis žmonių juos vis dar linkę gydyti savarankiškai, nesikreipdami į gydytojus. Tuo metu netinkamai pasirinkti vaistai ar uždelstas gydymas gali ne tik pabloginti savijautą, bet ir lemti rimtesnes sveikatos problemas. Apie dažniausias pacientų daromas klaidas, kada pakanka nereceptinių vaistų, o kada jau vertėtų kreiptis į gydytoją, pasakoja Garliavos šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Odeta Šepetienė.
„Pacientai, kuriems anksčiau nebuvo diagnozuotos alerginės ligos, lengvus simptomus dažniausiai pradeda gydyti savarankiškai, pasitarę su vaistininku. Dažniausiai tai būna alerginio rinito požymiai: čiaudulys, nosies užgulimas, sloga, akių niežėjimas ar ašarojimas. Taip pat žmonės neretai patys gydo odos bėrimus ar niežulį“, – pasakoja šeimos gydytoja.
O. Šepetienė atkreipia dėmesį, kad alergijos simptomai ne visada būna lengvai atpažįstami, todėl žmonės neretai pasirenka netinkamą gydymą arba ne iš karto supranta tikrąją simptomų atsiradimo priežastį.
„Kosulys gali būti susijęs tiek su ūmia virusine infekcija ar užsitęsusiu poinfekciniu kosuliu, tiek būti refliukso ar astmos požymis. Sezoninis alerginis rinitas neretai palaikomas paprastu peršalimu ar sinusitu, o odos bėrimus gali lemti ne tik maistas, kosmetikos priemonės ar vaistai, bet ir virusinės ar bakterinės infekcijos. Jei nereceptiniai vaistai nepadeda, simptomai kartojasi ar tampa varginantys, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir išsiaiškinti tikrąją negalavimų priežastį“, – aiškina šeimos gydytoja.
Ji priduria, kad viena dažniausių daromų klaidų – netinkamas vaistų pasirinkimas. Pavyzdžiui, dalis pacientų slogą pradeda gydyti nosies dekongestantais, nors ilgalaikis jų vartojimas gali sukelti pripratimą ar net medikamentinę slogą. Taip pat pasitaiko, kad žmonės savarankiškai derina kelis panašaus poveikio vaistus arba nutraukia gydymą vos tik pagerėjus savijautai.
„Nenustačius konkrečių alergenų tampa sunkiau jų išvengti ir efektyviai kontroliuoti ligą. Jei simptomai pasireiškia pirmą kartą, yra lengvi, trumpalaikiai ir netrikdo kasdienės veiklos, nereceptinius vaistus gali paskirti farmacijos specialistas. Tačiau atsiradus dusuliui, švokštimui, veido ar gerklės tinimui, stipriems odos bėrimams ar užsitęsus simptomams svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją“, – pabrėžia O. Šepetienė.
Ne visada pakanka vien vaistų
Pasak šeimos gydytojos, alergijos simptomų kontrolėje labai svarbios ir nemedikamentinės priemonės. Gyvūnų pleiskanos alergiškiems žmonėms pravartu vengti kontakto su gyvūnais, nelaikyti jų miegamajame, dažnai vėdinti ir valyti namus. Žiedadulkių alergiją turintiems žmonėms sezono metu geriausia riboti laiką lauke, ypač rytais, nedžiovinti drabužių lauke, naudoti akinius. Leidžiant ilgesnį laiką lauke gali būti naudinga dėvėti medicininę veido kaukę, o sugrįžus į namus iškart nusiprausti ir persirengti.
„Efektyvi priemonė esant alerginiam rinitui – nosies plovimas jūros vandens tirpalu bent du kartus per dieną. Tai padeda pašalinti alergenus nuo gleivinės ir sumažinti simptomus. Jei kartu naudojami vaistai į nosį, ją geriausia praplauti likus 10–15 minučių iki purškalo naudojimo“, – aiškina šeimos gydytoja.
Ji pabrėžia, kad tikslus alergeno nustatymas yra itin svarbus, jei simptomai dažni, stiprūs ar neaiškios kilmės. Tokiais atvejais gydytojas alergologas gali atlikti odos dūrio mėginius, kraujo tyrimus ar kitus alergologinius tyrimus.
Negydoma alergija gali progresuoti
Netinkamai gydoma alergija ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų.
„Negydoma alergija gali lemti lėtinį sinusitą, miego sutrikimus, odos pažeidimus ar bronchinės astmos išsivystymą. Kai kuriems žmonėms alerginės reakcijos gali progresuoti iki gyvybei pavojingos būklės – anafilaksijos, kuri gali sukelti net sąmonės netekimą. Dėl šios priežasties svarbu neignoruoti stipresnių simptomų ir laiku pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju“, – tikina Garliavos šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja O. Šepetienė.
Ji taip pat primena, kad alergijos laikui bėgant gali keistis – vaikystėje kai kurios jų išnyksta, tačiau suaugus gali atsirasti naujų. Vieniems žmonėms simptomai silpnėja, kitiems – progresuoja į sunkesnes formas, pavyzdžiui, astmą. Tam įtakos turi aplinka, imuninės sistemos pokyčiai, gyvenimo būdas bei nuolatinis kontaktas su alergenais, todėl svarbu reguliariai stebėti savo sveikatos būklę ir prireikus kartu su šeimos gydytoju koreguoti gydymą.
