Darbas ir karjera

Su NATO dirbęs afganistanietis F. Khadem saugesnį gyvenimą rado įsidarbinęs „Vilniaus duonoje“

Daugiau kaip šimtmetį vilniečių nosis kutena sostinėje kepamos „Vilniaus duonos“ aromatas. Ar žinote, kad ant stalo ji atkeliauja rūpestingai ruošiama ne tik lietuvių, bet ir kitų tautybių žmonių? Vienas jų – vyr. pakuotoju kepykloje dirbantis afganistanietis Faisal Khadem – sako prieš dešimt metų net neįsivaizdavęs, kad šeimą augins Lietuvoje ir kasdien prisidės prie lietuviškos duonos kepimo.

Faisal Khadem Vilniuje su šeima įsikūrė 2020 metais. Iki tol aštuonerius metus afganistanietis tarpininkavo ir vertėjavo jo šalyje dislokuotiems NATO pareigūnams iš Lietuvos. Jis pasakoja, kad su lietuviais susidraugavo ir sutarė puikiai, 2010 m. kartu su misijos kariais pirmą kartą buvo pakviestas į Lietuvą.

„Dirbdamas su NATO užėmiau gana aukštas pareigas, todėl Afganistane man ir mano šeimai nebuvo saugu. Sužinojęs, kad yra galimybė apsigyventi Lietuvoje, ilgai nesvarsčiau, su žmona ir keturiais vaikais persikėliau į Vilnių“, – prisimena pašnekovas.

F. Khadem pasakoja, kad nuo 2010-ųjų, kai Vilniuje apsilankė pirmąkart, akivaizdžiai pasikeitusi Lietuvos sostinė jį pasitiko draugiškai. Įsidarbinti taip pat pavyko greitai, tačiau Covid-19 planus šiek tiek pakoregavo.
„Pandemija tapo išbandymu įmonei, kurioje tuomet dirbau, jiems teko atsisakyti mano paslaugų, o man – keletą mėnesių intensyviai ieškoti darbo. Draugas, kuris pats dirba „Vilniaus duonoje“, pasiūlė įsidarbinti čia“, – karjeros pradžią vienoje seniausių Lietuvos bendrovių prisimena F. Khadem.

Pamėgo ruginę duoną
Anot pašnekovo, persikėlęs į Vilnių jis nemanė, kad gyvenimą taip glaudžiai susies su lietuviška duona, kurią pats sako labai mėgstantis.
„Kiekvienoje šalyje yra savos duonos tradicijos. Afganistane duona valgoma šviežia ir šilta, duonos kepyklėlių apstu kone kiekvienoje gatvelėje, jų siūlomų gaminių asortimentas – gausus. Dažna šeima duoną kepa pati, vaikystėje mėgavausi savo mamos kepama gardžia duona, dabar kartą per savaitę duona mus palepina žmona. Kasdien kepti nebereikia, nes ant stalo visada turime „Vilniaus duonos“ gaminių“, – kalbėjo vyr. pakuotojas.

F. Khadem pasakoja nuo mažumės įpratęs duoną laikyti vienu svarbiausių savo raciono elementų: valgo ją ir pusryčiams, ir su mėgstama sočia mėsos, bulvių ir kopūstų sriuba. Lietuvoje jiedu su žmona pamėgo ruginę duoną, kurią Afganistane nėra įprasta kepti, tačiau trys dukterys ir sūnus dažniausiai renkasi šviesią, skrudinimui skirtą „Toste“.

F. Khadem sako, kad „Vilniaus duonoje“ labiausiai jį žavi trys dalykai: galimybė kasdien matyti, kaip kepama tradicinė lietuviška duona, žinojimas, kad Vilniaus kepykloje gimę duonos gaminiai iškeliauja į visą pasaulį ir proga tobulėti.
„Anksčiau mano pareigos buvo kur kas aukštesnės, be to, nemokėjau nei lietuviškai, nei rusiškai, todėl baiminausi, kad „Vilniaus duonoje“ man nepatiks, bus sunku pritapti. Tačiau kepykloje yra ir daugiau afganistaniečių, kolegos čia draugiški, padeda mokytis lietuvių kalbos, aš turiu galimybę tobulėti“, – sako vyras. „Vilniaus duonos“ kepykloje jis įsidarbino pakuotoju, o neseniai baigė mokymus ir pakilo iki vyr. pakuotojo pareigų.

Abipusė nauda
„Vilniaus duona“ kepimo tradicijas puoselėja nuo 1882 m. ir lygiai tiek pat metų yra nuolat besikeičiančio daugiakultūrio Vilniaus atspindys. Sostinės virsmas užfiksuotas antrą šimtmetį beveik įpusėjusioje įmonės istorijoje: nuo XIX a. pabaigos, kai kepykla mažesnėmis kainomis tiekė duoną skurdžiausiems Vilniaus ir jo priemiesčio gyventojams, 72 metus nekintančio „Vilniaus“ duonos recepto, iki riekelėmis pjaustomos ir vaikų mėgstamiausios „Toste“ duonos, be kurios neįsivaizduojamas daugelio šeimų pusryčių stalas.

Dalia Zdanovičienė, „Vilniaus duonos“ Vilniaus kepyklos vadovė, sako, kad saugodama tradicijas įmonė sėkmingai prisitaiko prie šiuolaikinių verslo standartų ir praktikų ir geba kurti daugialypę kultūrą įmonės viduje.
„Mūsų kepykloje nuo seno dirba įvairių tautybių žmonės. Pavyzdžiui, pirmuosius darbuotojus iš Afganistano įdarbinome prieš keletą metų, pastebėję keistą reiškinį: žmonių, kurie ieško darbo, yra daug, bet mums darbuotojų nuolat trūksta“, – prisimena vadovė.

Pasak jos, dažniausiai specialistų trūko dėl specifinės kepyklos veiklos, pamainomis organizuojamo darbo. Aktyviau pasiūlius galimybę įsidarbinti įvairių tautybių žmonėms, iškart kilo susidomėjimas.
„Priėmėme pirmuosius darbuotojus iš Afganistano, taip pat turime darbuotojų iš Ukrainos, Azerbaidžano, Turkijos. Darbo kepykloje patirties neturintys žmonės pradeda nuo žemesnių pozicijų, tačiau pastebime, kad jie itin stengiasi, našiai, kokybiškai, atsakingai dirba ir labai nori tobulėti“, – abipuses naudas vardija vadovė.

Šiuo metu Vilniaus kepykloje dirba 8 užsieniečiai, visi jie yra pakilę karjeros laiptais ir užima aukštesnes pozicijas nei tos, nuo kurių pradėjo.
D. Zdanovičienė sako, kad šie darbuotojai įmonę praturtina ir kultūriškai.
„Jie labai noriai dalinasi žiniomis, pasakoja apie savo šalį, kultūrą, šeimą. Gražu matyti, kaip vieni kitus palaiko. Įvairialypė kultūra tikrai turtina įmones“, – sako vadovė.

Rekomenduojame
 
TOMS Geo Lace Women's Alpargata Black 40
 
GEOX Kilwi Girl J02D5B0MABC Pink C8172 32
 
Camper Peu Cami 17665-014 Black 42
 
Crocs™ Crocband™ Black 44,5
 
BIOMECANICS 212164 Blanco/Multi 27

Parašykite komentarą