Politika ir teisė

Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai ragina imtis veiksmų užtikrinant, kad Europos Sąjungos ir Kinijos susitarimas dėl investicijų nekeltų grėsmės Lietuvos strateginiams sektoriams

2020 m. gruodžio 30 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai surengė neeilinį posėdį, skirtą išsamaus Europos Sąjungos ir Kinijos susitarimui dėl investicijų (angl. Comprehensive Agreement on Investment CAI), kuris apima visus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius ūkio sektorius (energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito), aptarti.

Sudėtingos derybos dėl šio susitarimo, prasidėjusios 2013 m., pastarosiomis savaitėmis pasiekė lūžio tašką, Kinijai pasižadėjus ratifikuoti pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas dėl priverstinio darbo. Kinija taip pat sutiko pagerinti rinkos atvėrimą investicijoms į elektromobilių gamybą, debesijos paslaugas, privačias  ligonines, kompiuterinę rezervavimo sistemą.

Abiejų komitetų narių nuomone, CAI neabejotinai pagerins sąlygas ES bendrovėms, investuosiančioms ar jau turinčioms investicijų Kinijos rinkoje, užtikrinant stabilesnę verslo aplinką ir geresnes konkurencines sąlygas. Vis dėlto komitetų nariai išsakė poziciją, kad susitarimas turi būti vertinamas ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir gerokai platesniame santykių su Kinija, o taip pat ir santykių su JAV bei kitais transatlantiniais partneriais, kontekste.

Atsižvelgiant į posėdžio diskusijas, Užsienio reikalų komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paragino Vyriausybę ir toliau laikytis visų išlygų dėl Lietuvai svarbių sektorių apsaugojimo, įskaitant energetikos sektoriaus apsaugą nuo elektros importo iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios atominės elektrinės. Komitetai paragino stiprinti ES valstybių narių tiesioginių užsienio investicijų patikros mechanizmą ir kelti tiesioginių investicijų į su valstybių saugumu susijusias sritis patikros būtinybę visos ES mastu.

Be to, komiteto nariai aptarė priemones, kurios padėtų užtikrinti Kinijos prisiimtų įsipareigojimų laikymąsi įgyvendinant pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas dėl priverstinio darbo, taip pat vykdant kitus įsipareigojimus žmogaus teisių ir lygių konkurencinių sąlygų verslui užtikrinimo srityse, siekiant išgyvendinti tokius netoleruotinus reiškinius, kaip priverstinis uigūrų darbas Sindziango provincijoje.

Baigus pirmąjį CAI derinimo etapą, tai yra pasiekus politinį susitarimą dėl rinkų atvėrimo susitarimo, bus rengiamas jo tekstas, kurį ES ir Kinija planuoja pasirašyti 2022 m. pradžioje, o derybos dėl investicijų apsaugos susitarimo bus tęsiamos toliau.

Užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno teigimu, susitarimas pilna apimtimi galėtų įsigalioti po 4–5 metų, o iki to laiko, kilus įtarimui dėl Kinijos įsipareigojimų nesilaikymo ar kitų kylančių grėsmių, Lietuva dar turės galimybių išsakyti savo poziciją.

Užsienio reikalų komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto protokolinio sprendimo tekstą galima rasti ČIA.

Seimo kanceliarijos Užsienio reikalų komiteto biuro ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biurų informacija

 

Parengė:

Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Eglė Maželė

Tel. (8 5) 239 6835, el. p. egle.mazele@lrs.lt

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą