Lietuvai save pozicionuojant kaip kūrybingą dalyvę informacinių technologijų (IT) srityje, kuo jos žmonių patirtys ir jau sukurta IT infrastruktūra gali būti naudinga, pavyzdžiui, Nigerijos IT specialistams? Ir kokias sąsajas galima sustiprinti (ar sukurti) tarp Baltijos ir Afrikos šalių? Pokalbis su Luku Ivanausku, kuris konsultacijų platformoje – nevyriausybinėje organizacijoje „AfriKo“ yra atsakingas už tyrimų gebėjimų bei veiklų plėtrą.
Šią publikaciją parengė Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo platforma. „AfriKo“ yra VB platformos narė.
*Kas yra „Digital Explorers“?
„Digital Explorers“: trejų metų trukmės legalios migracijos pilotinis projektas, kuriuo siekiama kurti partnerystes tarp Lietuvos ir Nigerijos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) rinkų. Pilotinio projekto metu įgyvendinti du veiklos modeliai. Pirmasis modelis apėmė 15 IRT specialistų iš Nigerijos mokymus ir 12 mėn. trukmės įdarbinimą Lietuvos įmonėse, siekiant padėti specialistams tobulinti savo žinias ir įgūdžius, o septynioms Lietuvos IT įmonėms suteikti galimybę pritraukti talentus iš užsienio. Antras modelis buvo orientuotas į jaunas Nigerijos duomenų analitikes: 15 specialisčių atliko stažuotes – gilino savo žinias Turing College, o 11 iš jų taip pat atliko 5-6 mėnesių trukmės profesines praktikas septyniose Lietuvos IT įmonėse. Projektą finansuoja Europos Komisija.
Pasakoja L. Ivanauskas, „AfriKo“:
Lietuva – idėjų laboratorija?
„Mums projektas „Digital Explorers“ yra pavyzdys, kaip Lietuva bei kitos nedidelės šalys gali įnešti šviežio, novatoriško požiūrio į ES ir Afrikos partnerysčių darbotvarkę – temą, kuri, atrodytų, mūsų šalies užsienio politikoje nėra prioritetinė. Esame pavyzdys, kad Lietuva gali būti idėjų laboratorija. „Digital Explorers“ yra pilotinis projektas, o tai reiškia, kad galėjome išbandyti įvairius stažuočių, įdarbinimo modelius ir žiūrėti, kurie veikia, o kurie ne, bei dalintis išmoktomis pamokomis su tarptautine bendruomene, įskaitant tokias organizacijas kaip JT Tarptautinė migracijos organizacija.
Pasauliniu lygiu vystomojo bendradarbiavimo sektoriuje reflektuojama, kad būtina peržengti anksčiau vyravusias tendencijas – „pagalba“ paremtą santykį tarp donoro (turtingos Vakarų šalies) ir paramos gavėjo (Afrikos, Azijos ar Lotynų Amerikos šalių) – ir pereiti prie lygiaverčių partnerysčių kūrimo, o mes nuo pat pradžių šiuo požiūriu grindžiame savo veiklas tiek su partneriais Nigerijoje, tiek Lietuvoje.
Lietuvos VB politikoje turėtume ieškoti šviežio požiūrio, būti novatoriška, paremta lygiaverte partneryste su partneriais ir kartu apčiuopiamais rezultatais prisidėti prie tarptautinės darbotvarkės. Mažesnio masto, bet kūrybingu turiniu, kokybe ir žiniomis apie tai, kas iš tiesų yra naudinga abiem pusėms bei tarptautinei bendruomenei. Būdami maži, turime privalumų: esame lankstesni ir galime bandyti įvairius dalykus. Tuo pačiu neturime VB industrijos, kuri slegia didžiųjų šalių donorių ekosistemas. Neturime didelio bagažo, tad galime pasinaudoti šia proga, tačiau turime atvirai ir kritiškai permąstyti mūsų pačių sukauptą patirtį vystomojo bendradarbiavimo srityje, klausiant, ką galėtume iš tiesų prasmingo nuveikti šioje politikos srityje su savo ribotais resursais.“
NB: Nigerija yra didžiausia technologijų rinka Afrikos žemyne, joje yra 23 proc. visų Afrikos interneto vartotojų
Partnerysčių įvairovė
„Dabartinėje ES siūlomoje ES ir Afrikos partnerysčių strategijoje įrašyti penki prioritetai, mūsų projektas „Digital Explorers“ atliepė tris jų. Pirmiausia tai – skaitmeninė partnerystė; orientuodamiesi į skaitmeninių technologijų kūrėjus, o ne vartotojus, mes prie jos prisidedame stiprindami aukštos kvalifikacijos specialistų įgūdžius (angl. advanced digital skills), kuriems ES lygmeniu skiriama nepakankamai dėmesio.
Antra partnerystės sritis yra migracija. Mūsų projektas yra pilotinis legalios migracijos projektas, jungiame dvi rinkas – Lietuvos ir Nigerijos, – kurios anksčiau beveik neturėjo jokių tarpusavio ryšių. Nors mums iškilo iššūkių dėl migracijos infrastruktūros trūkumo ir teisėtos migracijos schemų aukštos kvalifikacijos specialistams reguliavimo Lietuvoje, vis dėlto projekto metu buvo atidaryti du vizų centrai – Abudžoje ir Nigerijos IT sostinėje Lagose.
Be to, sukaupta patirtis migracijos procesų srityje gali būti naudinga Lietuvai siekiant pritraukti specialistų iš užsienio, ypač – iš Afrikos šalių.
Ir trečia partnerystė – ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas. Visada pabrėžiame, kad projektas skirtas ieškoti vadinamųjų win-win (angl. abu laimi) partnerysčių: padedame Lietuvos kompanijoms geriau susipažinti su Nigerijos rinka, atsiverti tarpkultūrinei patirčiai, rasti naujų IT specialistų (žinome, kad Lietuvoje jų trūksta), o Nigerijoje prisidėjo prie daugiau galimybių suteikimo Nigerijos IT specialistams gilinti savo profesines žinias, jos IT ekosistemos stiprinimo ir naujų darbo vietų kūrimo (pvz., Lietuvos IT įmonė „TeleSoftas“, kuri įdarbino keturis mūsų projekto dalyvius Lietuvoje, projekto eigoje nusprendė atidaryti naują biurą Nigerijos sostinėje Abudžoje ir ten samdo dirbti vietinius nigeriečius specialistus bei siekia aktyviai prisidėti prie vietinės IRT ekosistemos stiprinimo).
Šiuo metu Lietuvos IT kompanijose tebedirba 18 iš 26 pagal mūsų projektą atvykusių nigeriečių specialistų. Iš vienos pusės jų buvimas Lietuvoje gali būti traktuojamas kaip Nigerijos protų nutekėjimas į užsienį, bet vis dėlto, dirbdami čia ir tobulindami savo įgūdžius specialistai iš Nigerijos gauna daugiau galimybių atskleisti ir stiprinti savo įgūdžius bei įgyti tarptautinės darbo patirties, kurią vėliau galėtų panaudoti grįžę į savo šalį. Be to, ši talentų partnerystė suteikia galimybę geriau suprasti Nigerijos IRT ekosistemą. Galbūt tai pritrauktų daugiau investicijų ir į pačią Nigeriją, nes ji tampa geriau pažįstama ir vertinama kaip dinamiška ir novatoriška – kaip, beje, jau nutiko „TeleSofto“ atveju.
Reflektuodami apie projektą jam baigiantis, pasidžiaugėme, jog pagrindinius dalykus ir galimas kliūtis bei sunkumus buvome numatę iš anksto. Pvz., žinojome, kad žmonėms iš Nigerijos atvykti į Lietuvą biurokratiškai yra sudėtinga, nes ten neturime ambasados ir migracijos infrastruktūros – ją reikėjo kurti. Tad proceso metu daug dalykų sukūrėme atsiradus poreikiui, tačiau toks ir yra pilotinio projekto tikslas – bandyti įvairius modelius. Juos pilotuoti.“
Valstybė proga dar nepasinaudojo
„Matome, kad Lietuvos valdžios institucijos iš mūsų įgyvendinto pilotinio projekto „Digital Explorers“ nebūtinai paėmė viską, ką galėjo. Sukūrėme naujus modelius ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui. Pavyzdžiui, dabar ir Vokietijoje, Prancūzijoje pradeda rastis į aukštos kvalifikacijos specialistų skaitmeninius gebėjimus orientuotų projektų, tačiau mes šioje srityje buvome vieni pirmųjų. Projekte sukauptomis žiniomis ir patirtimis valstybinės institucijos galėjo pasinaudoti labiau, jas reflektuojant kaip vieną iš išeities taškų, kokia apskritai galėtų būti mūsų partnerysčių politika. Jaučiame, kad šis projektas liko neišnaudota galimybė Lietuvos valstybei ir visai Lietuvos ekosistemai. O juk temų čia apstu: nuo skaitmenizacijos ir talentų partnerystės iki ekonominės diplomatijos ir institucinio gebėjimų stiprinimo FinTech [finansinių technologijų] srityje.
Save vadiname reflektyviaisiais praktikais, todėl ne tik įgyvendiname projektus, bet ir dalyvaujame politikos advokacijos veiklose. Norėtume, kad atsirastų daugiau tokių pilotinių projektų VB politikoje su skirtingais regionais.“
Per pastaruosius 20 metų, Nigerijos IRT sektorius išaugo nuo 1 proc. viso šalies BNP iki 10 proc. BNP
Pokalbiai trise
„Mūsų projekto „Baltijos šalių-ES-Afrikos Trialogas“ idėja kilo iš 2018 m. mūsų atliktos pirminės analizės apie Lietuvos ir Estijos užsienio politiką Afrikos regiono atžvilgiu. Mes su Estija daug kuo panašūs: esam ribotų resursų šalys, mūsų VB prioritetas yra Rytų partnerystės šalys Sakartvelas, Moldova ir Ukraina, o Afrika mums nėra prioritetinis regionas. Visgi Estija tiek tuo metu, tiek ir dabar yra pirmeivė iš Baltijos šalių kurdama partnerystes su Afrikos regiono šalimis. Šių metų pradžioje Estija išleido visapusišką strategiją Afrikos regionui, kuri skirta ne tik vystomojo bendradarbiavimo politikai, bet ir ekonominei diplomatijai bei saugumo politikai regione. Iš projekto metu atliktų tyrimo interviu ir diskusijų atrodo, kad Lietuvos ekosistema yra pribrendusi kokybiniam pokyčiui šalies politikoje su Afrikos šalimis, tačiau reikia žodžius paversti konkrečiais darbais. Tuo tarpu Latvijoje jaučiamas vis didėjantis susidomėjimas veikimu Afrikoje, todėl į naujausią Latvijos vystomojo bendradarbiavimo strategiją pirmą kartą įtrauktos ir Afrikos šalys.
„AfriKo“ nuo pat savo įsikūrimo pradžios save įvardija kaip organizaciją, kuriančią ir analizuojančią santykius tarp Baltijos ir Afrikos regionų šalių, todėl į nacionalines diskusijas įtraukti ir Baltijos šalių perspektyvą mums atrodo ypač svarbu, nes tikime, kad veikdami kartu galime pasiekti geresnių rezultatų.
„Trialogo“ projektu siekiame paskatinti informuotas ir įtraukias diskusijas apie konkrečias priemones, kaip prasmingai su ribotais resursais Baltijos šalys galėtų įsitraukti į ES ir Afrikos partnerystę, kuri šiuo metu ES yra prioritetas. Pagrindiniai dalykai šiame projekte yra du: pirmiausia – įvairių Baltijos šalių politikos formuotojų, viešojo sektoriaus, verslo, pilietinės visuomenės, ekspertų patirčių, nuostatų ir interesų ES-Afrikos santykių atžvilgiu analizė. Norint, kad analizė pereitų į veiksmą, tyrimo metu surinkta informacija yra priemonė diskusijų metu su Baltijos šalių skirtingais ekosistemos dalyviais (politikos formuotojais, viešo, privataus sektorių bei pilietinės visuomenės atstovais, ekspertais) išgvildenti apčiuopiamas politikos priemones, kurias Baltijos šalys galėtų diegti tiek kartu, tiek ir atskirai, ir taip įsitraukti į ES ir Afrikos partnerysčių darbotvarkę. Jau įvyko dvi tokios diskusijos – viena Lietuvoje, kita Estijoje, o kitąmet surengsime dar vieną nacionalinę diskusiją Latvijoje bei diskusijas tarp Baltijos šalių politikos formuotojų ir tarp Baltijos, ES ir Afrikos politikos formuotojų.
Šiose diskusijose nenorime primesti konkrečių prioritetų iš šalies, nei geografijos, nei temų, nes pačios ekosistemos turėtų dėl to apsispręsti. Mūsų tikslas yra kelti probleminius klausimus siekiant efektyviau bei sumaniau išnaudoti ribotus mūsų turimus resursus bei užtikrinti, kad būtų kuriamos abipusiai naudingos partnerystės. Tam reikalingas novatoriškas požiūris.
Neįvardijame konkrečių Afrikos šalių kaip prioritetinių Baltijos šalims krypčių, nes, reikia pripažinti, nedaug turime duomenų, kurių pagrindu galėtume nuspręsti, kur eiti. Pasiimti žemėlapį ir jį badyti būtų neadekvatu ir neapgalvota. Todėl mums atrodo, kad eksperimentavimas gali padėti atsakyti į klausimus: ar ir kokių mums reikia prioritetų bei politikos priemonių? Verslas ir pilietinės visuomenės organizacijos neveikia pagal iš lubų nuleistas „prioritetines šalis“ – jie eina ten, kur jiems atrodo prasmingiausia, ir tai normalu. Ieškome bendrų taškų – kas valstybei yra prioritetas? Pripažinus, kad daug ko nežinome, struktūruoto eksperimentavimo (inovatyvūs pilotiniai projektai su aiškiai apibrėžtais lūkesčiais) modelis galėtų padėti Baltijos šalims atrasti save kaip Europos idėjų laboratoriją ES-Afrikos partnerysčių darbotvarkėje.“
Visame Afrikos žemyne yra 54 šalys
Pranešimą paskelbė: Ugnė Kumparskaitė, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma
