2021 m. vasario 5 d. pranešimas žiniasklaidai
Aplinkosaugos srityje ne vienus metus dirbęs Seimo narys Justinas Urbanavičius kelia klausimą: kokias galias ir įrankius turėtume suteikti aplinkos apsaugos neetatiniam inspektoriui, kad jis galėtų užkardyti vykdomus aplinkos apsaugos pažeidimus?
Vienas po kito Lietuvoje iškylantis ekologinis skandalas dėl įvairių gamtosauginių pažeidimų skatina svarstyti grąžinti realius įgaliojimus neatlygintinai dirbantiems aplinkos apsaugos neetatiniams inspektoriams.
„Pagrindiniai gamtos sergėtojai išlieka Aplinkos apsaugos departamentas su regionuose išsidėsčiusiomis valdybomis ir inspekcijomis, tačiau šiandien Seimo Aplinkos apsaugos komitete vykusioje tarpinstitucinėje diskusijoje sutarėme, kad šis sektorius bus efektyvinamas. Seime bus siūloma sugrįžti prie geriausių sprendimų paieškos, kaip įgalinti visuomenininkus neetatinius inspektorius veikti. Priėmus šioje diskusijoje suderintus Seimo narių pasiūlymus, tikiu, sustiprinsime neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių gretas, užtikrinsime didesnį visuomenės įsitraukimą į aplinkos apsaugos kontrolę“, – pažymėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.
Parlamentaras pažymi, kad, suteikdami didesnius įgaliojimus, turime tai daryti atsakingai, kad neetatinis aplinkos apsaugos pareigūnas nepervertintų savo galimybių, kaip tai yra nutikę praktikoje.
J. Urbanavičiaus vertinimu, pagrindinį darbą visgi turėtų atlikti patyręs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas: surašyti protokolus, naudojantis Administracinių nusižengimų registru (ANR), įstatymų nustatyta tvarka patekti į ūkinių objektų teritorijas ar kitas patalpas ir atlikti įvairius patikrinimus, planuoti bendrus reidus, priimti sprendimus dėl neteisėtu būdu naudotų įrankių, tiesioginių pažeidimo objektų ar daiktų, reikšmingų pažeidimo tyrimui paėmimo ir kita. Prie sistemos, kurioje yra daug informacijos ir ypač asmens duomenų, gali prisijungti tik tie pareigūnai, kurių veiklai ir funkcijoms užtikrinti tokia galimybė yra būtina. Svarbu įvertinti ir tai, kad naudojimasis šiuo registru ar jo informacija neteisėtai ar savanaudiškai užtraukia atitinkamą atsakomybę ir pareigūnui, o tretieji asmenys negali naudotis šiuo registru.
„Tuo tarpu teritorijos žvalgymui, informacijos rinkimui, fiksavimui apie galimus pažeidimus galėtų ir toliau talkinti neetatiniai aplinkosaugininkai“, – įsitikinęs gamtos apsaugai neabejingas Seimo narys.
Anot J. Urbanavičiaus, vienas iš teisingų žingsnių būtų suteikti daugiau įgaliojimų tiems asmenims, kurie tiesiogiai turi teisę naudoti gamtos išteklius – žūklės, medžioklės plotus. Siūloma šiems asmenims išduoti pažymėjimą ir kartu teisę tikrinti žvejus mėgėjus ar asmenis medžioklės plotuose. Šios priemonės galėtų būti kaip pirmoji pagalba gamtai, pristabdyti asmenų galimai neteisėtą vykdomą veiklą, kol atvyks pareigūnas. Tai tiesiogiai prisidėtų prie aplinkosaugininkų darbo sustiprinimo ir efektyvesnės aplinkos apsaugos kontrolės.
Visuomenės įsitraukimas į aplinkosaugą yra reikšmingas ir neišvengiamas. Tai puikus būdas suteikti šansą atsakingiems, gamtą mylintiems piliečiams, kurie skiria savo laiką, padėti išaiškinti pažeidimus ir nusikaltimus gamtoje.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
