Įvairenybės

Seimo narės Monikos Ošmianskienės pranešimas: Ar atvykstantys į Lietuvą negalių turintys ukrainiečiai sulaukia deramos pagalbos?

2022 m. kovo 24 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 Šiandien tarp į Lietuvą atvykusių ukrainiečių jau registruoti 506 asmenys su negalia, tarp kurių – 101 suaugęs ir 405 vaikai, o 2200 asmenų nurodė turintys sveikatos problemų. Tokiais skaičiais pasidalino Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė Seime vykusiame Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje, pabrėždama, kad renkant duomenis iš žmonių neprašoma pateikti medicininių dokumentų, ji fiksuojama pagal registruojamo asmens pateiktą žodinę informaciją.

Pasak Seimo narės, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės Monikos Ošmianskienės, šiandien, kovo 23 d. vykęs komisijos posėdis ir buvo skirtas susipažinti, kaip Lietuvai priimant karo pabėgėlius ukrainiečius, pavyksta spręsti žmonių su negalia poreikius, su kokiais iššūkiais susiduria pagalbą teikiančios valstybinės įstaigos, savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos.

Sveikatos apsaugos ir  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatė sukurtus algoritmus, kaip veikia sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų mechanizmai. Kaip kalbėjo SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Andriušaitienė, tik atvykus į šalį, žmogui jau garantuojama būtinoji pagalba, o kai jis užregistruojamas Migracijos centre, e-sveikatos sistemoje jam suteikiamas taip vadinamas ESI kodas, tuomet jis jau gali kreiptis į šeimos gydytojus, nemokamai gauti medikų išrašytus receptinius vaistus ir gauti ir kitas sveikatos paslaugas, taip pat ir psichologinę reabilitaciją.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė pakomentavo, kaip atvykusiems žmonėms su negalia bus nustatomas nedarbingumo lygis, kad socialinės pagalbos priemonės pradėtų veikti kuo operatyviau. Į klausimą, ar ukrainiečių turimi neįgalumą liudijantys dokumentai (1, 2 ar 3 grupė) negalėtų būti prilyginti lietuviškiems prarasto darbingumo, nors sistemos ir skiriasi, viceministrė patikino, jog tai yra šių dienų darbotvarkės klausimas ir galimai bus priimtas toks sprendimas.

SADM Tikslinės pagalbos grupės vedėja Daiva Zabarauskienė akcentavo, kad esant poreikiui techninės priemonės: vežimėliai ar funkcinės lovos išduodamos iš karto, nelaukiant oficialaus prarasto darbingumo nustatymo. „Techninės pagalbos neįgaliesiems centrai operatyviai suteikia tokią paramą, žmonių neprašoma dokumentų, būklė įvertinama vizualiai“, – komisijos posėdyje teigė specialistė.

Kaip pastebėjo ir ministerijų, ir savivaldybių atstovai bene didžiausias iššūkis surasti žmonėms su negalia pritaikytus būstus. Nuo šiol registruojant savo būstą sistemoje prašoma nurodyti, ar jis yra tinkamas žmonių su negalia poreikiams, bet tokių būstų registruojama itin mažai. Todėl iškilus tokiam poreikiui, kaip sakė SADM Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vadovė Daina Urbonaitienė, kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai.

Komisijos pirmininkė M. Ošmianskienė pasidžiaugė, jog ir savivaldybės, ir ministerijos pakankamai sėkmingai koordinuoja imigracijos procesą, žmonės su negalia sulaukia deramo dėmesio ir pagalbos. Tačiau siekiant dar sklandesnio organizacinio darbo, Seimo Neįgaliųjų teisių komisija pasiūlys parengti informacinį lankstinuką su išsamia informacija ukrainiečių, rusų, anglų kalbomis, kurie būtų dalinami Migracijos centre.

 

Pranešimą paskelbė: Valdas Sinkevičius, LRS kanceliarijos Seimo ryšių su visuomene skyrius

Parašykite komentarą