Studijos

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pranešimas: Susitarimas dėl švietimo turi būti toks, kad pasiektume esminį proveržį

2021 m. liepos 9 d. pranešimas žiniasklaidai

Opozicinė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija penktadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje įvertino ruošiamą Nacionalinį partijų susitarimą dėl švietimo.

Frakcijos narės profesorės Vilijos Targamadzės teigimu, švietimo politika yra vienas esminių gerovės valstybės elementų, tad Nacionalinio susitarimo dėl švietimo idėja yra sveikintina.

Pasak jos, visoms parlamentinėms partijoms būtina susitarti dėl konkrečių tikslų ir jų pasiekimo, antraip susitarimas bus netvarus.

„Ruošiamame susitarime yra daug neatsakytų klausimų ir nekonkretumo. Pavyzdžiui, dėl socialinės atskirties mažinimo ir lygių galimybių švietime, privačių ir valstybinių mokyklų santykio, nevalstybinių mokyklų statuso ir panašiai“, – sako V. Targamadzė. Į socialdemokratų pasiūlymus šiais klausimais nenorima atsižvelgti.

„Švietimas – tai investicija, o ne „išlaidos“, – pabrėžė profesorė. Ji sakė rengiamame susitarime pasigendanti kokybinių rodiklių: „Turėtume matyti visuminę viziją: kur turime būti 2030-aisiais?“

V. Targamadzė taip pat pabrėžė, kad „finansinė investicija savaime kokybės neduoda“. Kalbėdama apie privačias mokyklas, profesorė sakė, kad „formuojasi nauja sistema sistemoje“. Ar privačios mokyklos turi būti pelno siekiančios organizacijos? Profesorės nuomone, jų veiklą šiuo aspektu pagaliau reikia reglamentuoti.

Ji taip pat akcentavo dramatiškus miesto ir kaimo moksleivių rezultatų skirtumus. Profesorė griežtai įvertino ir mokyklų pasirengimą diegti įtraukųjį ugdymą: „Įtraukiajam ugdymui nepasirengta. Mokytojams iššaus visi saugikliai, pamatysite“, – prognozavo V. Targamadzė.

Spaudos konferencijoje kalbėjusios LSDP pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės žodžiais, „Situacija švietimo sistemoje mums kelią nerimą“. Jos manymu, politinės partijos turi aiškiai įsipareigoti, kad iki 2030 m. būtų laipsniškai pasiekti tvarūs švietimo ir mokslo finansavimo siekiai: 6 proc. nuo BVP švietimui, iš jų 2 proc. nuo BVP – ikimokykliniam ir pradiniam ugdymui; 3 proc. nuo BVP (įskaitant privataus sektoriaus investicijas) – moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.

V. Blinkevičiūtė pažymi, kad Lietuva švietimui skiria gerokai mažiau lėšų nei Europos Sąjungos vidurkis, o pagal švietimui skiriamus pinigus mūsų šalis stipriai atsilieka tiek nuo Estijos, tiek nuo Latvijos.

„Švietimo politikoje būtinas esminis proveržis. Kokybiškas valstybinis darželis ar mokykla turi būti vienodai prieinami visiems Lietuvoje gyvenantiems vaikams, nepriklausomai nei nuo gyvenamosios vietos, nei nuo tėvų pajamų. Lietuvoje toli gražu dar taip nėra“, – teigia V. Blinkevičiūtė.

Tuo metu Akmenės vicemeras Tomas Martinaitis akcentuoja praktines problemas švietime: mokytojų, švietimo pagalbos specialistų trūkumą, Tūkstantmečio mokyklų programos neaiškumą, švietimo tinklo pertvarkos ir regioninės politikos sąsajas. „Turėtume kalbėti apie daug didesnį finansavimą, jaunų pedagogų pritraukimą. Susitarimas dėl švietimo be galo svarbus regioninėms savivaldybėms. Galėtume užtikrintai važiuoti į priekį“, – kalbėjo vicemeras.

Sykiu jis pabrėžė, kad reikėtų dar labiau „atrišti rankas“ savivaldybėms. Jo įsitikinimu, būtina plėtoti bendradarbiavimą regioniniu mastu, pavyzdžiui, organizuojant moksleivių pavėžėjimą.

T. Martinaitis taip pat pasidalijo džiaugsmu dėl to, kad, nepaisant didelio spaudimo, savivaldybei pavyko išvengti ikimokyklinio ugdymo įstaigų „optimizavimo“ (skaičiaus mažinimo): „Išgyvenome, išlikome, negalim atsidžiaugti“.

Primename, kad naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva 2019 m. švietimui skyrė 4,6 proc. BVP. Tai kiek mažiau nei ES vidurkis (4,7 proc. BVP), tačiau stipriai atsiliekame tiek nuo Estijos (6 proc. BVP), tiek nuo Latvijos (5,8 proc. BVP). Be to, nevienodai paskirstomos išlaidos. Pagal santykį su BVP Estija gerokai daugiau investuoja į aukštąjį mokslą ir mokymosi pagalbą ir ypač į ikimokyklinį bei pradinį ugdymą. Sekdamos Šiaurės šalių pavyzdžiu, ir Estija, ir Latvija būtent šiai sričiai atseikėja daugiausiai: atitinkamai 2,4 proc. ir 2,3 proc. BVP, o viduriniam lavinimui – atitinkamai 1,5 proc. ir 1,3 proc. BVP.

Lietuva tuo tarpu pagrindines švietimo lėšas paskirsto taip: 1,8 proc. BVP – viduriniam ugdymui ir vos 1 proc. BVP – pradiniam bei ikimokykliniam ugdymui. Europos Sąjungoje mažesnį nuošimtį pastarajai sričiai skiria tik Bulgarija ir Rumunija (po 0,8 proc. BVP).

 

 

 

Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Rekomenduojame
 
TOMS Geo Lace Women's Alpargata Black 40
 
GEOX Kilwi Girl J02D5B0MABC Pink C8172 32
 
Camper Peu Cami 17665-014 Black 42
 
Crocs™ Crocband™ Black 44,5
 
BIOMECANICS 212164 Blanco/Multi 27

Parašykite komentarą