Seimas pritarė Mokėjimo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-1927(2), nustatydamas, kad mokėjimo paslaugų teikėjai, teikdami mokėjimo paslaugas, mokėjimo sistemų operatoriai, vykdydami mokėjimo operacijas, ir kiti subjektai, kurie pasitelkiami teikiant mokėjimo paslaugas arba vykdant mokėjimo operacijas, vykdydami sukčiavimo, atliekant mokėjimus, prevenciją, tyrimą ir nustatymą, užtikrina svarbų viešąjį interesą ir dėl to turi teisę tvarkyti mokėjimo paslaugų vartotojų specialių kategorijų asmens duomenis, kurių reikia, kad būtų užtikrintas tinkamas minėtų paslaugų teikimas. Už įstatymą balsavo 75, prieš buvo 10, susilaikė 33 Seimo nariai.
Siekiant pagerinti teisinį reguliavimą ir sudaryti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms galimybę įgyvendinti nustatytus įstatymų reikalavimus apsaugoti klientų lėšas, lydimaisiais teisės aktais: Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo pataisų įstatymas (projektas Nr. XIVP-1928(2) ir Mokėjimo įstaigų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymu (projektas Nr. XIVP-1929(2)) nustatyta kad klientų lėšos gali būti saugomos ir užsienio valstybės kredito įstaigos filiale kitoje valstybėje narėje.
„Tikslas yra sudaryti galimybę mokėjimui ir elektroninių pinigų įstaigoms apsaugoti klientų lėšas dar vienu būdu, tai yra leidžiant jas laikyti ne tik kredito įstaigose Lietuvoje, bet taip pat ir užsienio valstybėse kredito įstaigos filiale kitoje valstybėje ir tuo pačiu įgyvendinti Europos Sąjungos reglamentą“, – rugsėjį pristatydama projektą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pataisos įsigalioja 2022 m. gruodžio 1 d.
Teisės aktų Aiškinamajame rašte rašoma, kad Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Mokėjimo įstaigų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas atitinkamoms įstaigoms apsaugoti jų klientų lėšas, atskiriant jas nuo kitų fizinių ar juridinių asmenų lėšų. Šios lėšos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje), kitos valstybės narės kredito įstaigoje, Lietuvos banke arba kitos valstybės narės centriniame banke. Tačiau Lietuvos banko licenciją turinčios elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos patiria sunkumų atidarydamos klientų lėšų apsaugos sąskaitas Lietuvos Respublikos kredito įstaigose ir įgyvendindamos įstatymo reikalavimus.
Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
