Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje aptarti vakcinos tiekimo, žaliojo sertifikato įvedimo, santykių su Rusija ir Turkija, transatlantinio ryšio stiprinimo bei ES vidaus rinkos veikimo klausimams.
Pirmojoje sesijos dalyje Europos lyderiai aptarė kovos su COVID-19 pandemija, vakcinų tiekimo ir gamybos užtikrinimo, taip pat pastarojo meto ES ir Rusijos santykių iššūkius ir aktualijas.
ES lyderiai sutarė, kad tikslas paskiepyti 70 proc. suaugusių piliečių išlieka ir yra realus. Jie pakvietė Komisiją užtikrinti tinkamą ir savalaikį vakcinų tiekimą, didinti gamybos pajėgumus ir panaikinti vis dar egzistuojančius trikdžius tiekimo grandinėse.
Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva palaiko žaliojo paso, kuris apimtų imuniteto identifikavimą, įvedimą. „Reikia vieningo sprendimo, kokios vakcinos pripažįstamos sertifikatuose. Šiuo atveju būtina remtis Europos vaistų agentūros patvirtinimu“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad reikia stiprinti vieningą komunikacijos politiką ir pabaigti kurti mechanizmą, kuris įgalintų vakcinų perteklių donuoti ES kaimyninėms šalims.
Prezidentas pabrėžė, kad Rusijos agresyvi laikysena nesikeičia. „Nematome jos pastangų vykdyti Minsko susitarimus, tęsiasi Krymo aneksija. Kibernetiniai ir hibridiniai išpuoliai ES atžvilgiu nesiliauja, brutalūs žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai yra Rusijos kasdienybė. Negalime pamiršti ir Aleksejaus Navalno neteisėto įkalinimo. Forsuojamas sąjunginės valstybės su Baltarusija kūrimas. Visa tai nesudaro prielaidų permąstyti santykius su Rusija. Atvirkščiai, jei situacija nesikeičia, Lietuva pasisako už sankcijų Rusijai griežtinimą“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo, kad ES santykiai su Rusija ir toliau turi remtis sutartų penkių principų išlaikymu ir jų subalansuotu įgyvendinimu. Būtina remti žmogaus teisių gynėjus, nevyriausybines organizacijas. Sankcijos turėtų būti taikomos ne tik jėgos panaudojimo, bet ir korupcijos atvejais. Išskirtinis dėmesys turėtų būti teikiamas ambicingos ilgalaikės Rytų partnerystės politikos kūrimui ir ES asocijuotosioms šalims narėms – Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui.
Šalies vadovas pažymėjo, kad būtina stiprinti ES atsparumą ir atsaką Rusijos keliamai grėsmei skaitmeninėje, kibernetinės plėtros, kovos su dezinformacija srityse.
EVT sesijoje dėmesio skirta ES ir Turkijos santykiams. Prezidentas išsakė nuomonę, kad Turkija yra ES partnerė ir svarbi NATO sąjungininkė, tad turime išlaikyti konstruktyvų dialogą su šia šalimi, tačiau nepamirštant ir Turkijos prisiimtų įsipareigojimų vykdymo būtinybės.
Pranešimą paskelbė: Kristina Karnickaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
