Politika ir teisė

Baltarusijos ir Lietuvos mokslininkai: A. Lukašenkos nuvertimas nebūtinai reiškia demokratijos atėjimą

Suaktyvėjusi Baltarusijos pilietinė visuomenė, Rusijos interesai Baltarusijos politinėje krizėje, Europos Sąjungos institucijų pozicija šių šalių atžvilgiu – šiuos ir kitus klausimus iš akademinės perspektyvos antradienį aptarė Lietuvos ir Baltarusijos mokslininkai virtualioje diskusijoje „Rusijos elgsena Baltarusijos įvykių kontekste bei ES perspektyva“. Renginį organizavo Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis.

Diskusijoje, kurią moderavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas dr. Andžej Pukšto, dalyvavo Polocko valstybinio universiteto Baltarusijoje lektorius dr. Aliaksejus Lastouskis, Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos mokslų studijų programų vadovas prof. dr. Giedrius Česnakas, VDU tyrėja dr. Tatsiana Chulitskaja ir VDU Regionistikos katedros vedėja doc dr. Sima Rakutienė.

Renginio pradžioje prof. dr. Giedrius Česnakas pažymėjo, jog krizė Baltarusijoje yra labai naudinga Rusijai dėl penkių esminių faktorių, tarp kurių – Baltarusijos buvimas Rusijos įtakos sferoje, ekonominė ir karinė priklausomybė nuo Rusijos, A. Lukašenkos susitelkimas į savo galios išsaugojimą ir, galiausiai, Baltarusijos identiteto slopinimas, besitęsiantis nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir akcentuojantis sovietinius arba rusiškus elementus.

„Visi šie elementai suteikia pagrindą Rusijai užimti Baltarusiją. Pastarųjų įvykių dėka, Rusija gali spausti Lukašenką dėl didesnės integracijos, kadangi dabar jis jaučia, kad jo pozicijai iškilo grėsmė, o jo pagrindinis tikslas yra išlaikyti valdžią, kurią jis gins bet kokia kaina. Mano nuomone, jis būtų linkęs integruotis su Rusija. Aišku, Baltarusija išliktų šalimi žemėlapyje, tačiau esminius ekonominius ir politinius sprendimus priimtų Rusija“, – komentavo prof. G. Česnakas.

Profesorius taip pat atkreipė dėmesį, jog ES ir JAV pozicijos yra per silpnos ir nepasiūlo baltarusiams alternatyvos, stipresnės paramos – tik turint alternatyvas ir paramą būtų galima pasiekti pusiausvyrą tarp Rusijos ir ES, leidžiant Baltarusijai siekti nepriklausomos užsienio politikos.

Diskusijoje taip pat pasisakė Polocko valstybinio universiteto Baltarusijoje lektorius dr. Aliaksejus Lastouskis, atkreipęs dėmesį, jog baltarusių visuomenė išgyvena įspūdingą mobilizaciją. Prie to prisidėjo ir pasikeitęs protestų formatas, kai, iš šalies pasitraukus Svetlanai Cichanouskajai, protestuotojai perėjo nuo centralizuoto susibūrimo vienoje vietoje prie sambūrių organizavimo skirtingose vietovėse. Tuo pačiu tai sudarė problemų ir valdžios struktūroms – neliko vieno lyderio, kurį galima būtų suimti.

„Matome esminius lūžius, kurie nėra būdingi įprastai demokratinės opozicijos logikai Baltarusijoje – gatvėse protestavo gerokai daugiau žmonių, nei tradiciniai 15 proc. opozicijos palaikytojų. Tai precedento neturintis įvykis šalies istorijoje. Mes matome, kaip atgimsta politinė erdvė. Baltarusiai dabar aktyviai išpildo savo pilietinį identitetą – aš matau, kad šioje naujoje Baltarusijoje nėra vietos Lukašenkai“, – kalbėjo dr. A. Lastouskis.

 Akademinio formato renginyje buvo aptarta ir Europos Sąjungos perspektyva apie įvykius Baltarusijoje – ją pristatė VDU Regionistikos katedros vedėja doc. dr. Sima Rakutienė, pažymėjusi, jog pastaruosius 15 metų ES ir Baltarusijos santykiai remiasi Europos kaimynystės bei Rytų partnerystės politika.

Kalbėdama apie Baltarusijos transformacijos galimybes, doc. dr. S. Rakutienė prisiminė klasikinę politinių pokyčių teoriją. „Ji reikalauja politinės paklausos, po kurios seka socialinė mobilizacija bei politinės galimybės įgyvendinti pokyčius. Kaip minėjo Aliaksejus, mobilizacija vyksta ir yra didžiulė; ją paveikė didelė politinė paklausa. Tačiau lieka klausimas, ar atsiras politinė galimybė ir kokie faktoriai galėtų ją suteikti. Kalbant iš ES perspektyvos, manau, jog Bendrija padarys viską, kad išvengtų kruvino Ukrainos scenarijaus“, – tikino docentė.

Prisijungusi prie diskusijos, VDU tyrėja dr. Tatsiana Chulitskaja akcentavo, jog geopolitiniai klausimai, tokie kaip Rusijos vaidmuo, didesnę reikšmę turi Vakaruose, nei patiems baltarusių protestuotojams – pastarųjų prioritetai yra Lukašenkos atsistatydinimas, smurto nutraukimas ir nauji rinkimai. Kita vertus, tyrėja pastebėjo, jog nors dabar gyventojams geopolitinė dimensija nėra tokia reikšminga, ji gali tapti svarbesnė, jei Rusija imsis aktyvesnės agresijos – o šiandieniniai šalių santykiai nėra labai geri.

„Pagrindinis prorusiškas veikėjas Baltarusijoje yra pats Lukašenka. Išorinio ir vidinio legitimumo krizė jį privertė apeliuoti į Rusiją, dar labiau susitelkti į santykius su ja, nes jie jam yra vienintelė išeitis iš mūsų dabartinės politinės krizės. Tačiau šiandieniniai Putino ir Lukašenkos santykiai yra toli gražu ne patys geriausi, tad nesakyčiau, kad Rusija tiesiog palaikys Lukašenką be jokių sąlygų“, – komentavo T. Chulitskaja.

A. Lastouskis pritarė tyrėjos minčiai, jog Rusija nebūtinai rems Lukašenką – pastaruoju metu jis nėra labai naudingas ir reikalauja daug išteklių iš Rusijos, o su protestais nesusitvarko. Pasak docento, Rusija gali inicijuoti Lukašenkos pakeitimą kitu vadovu – pasitelkiant konstitucines reformas ir surengiant naujus rinkimus.

„Galima matyti, kad Lukašenka yra spaudžiamas tą padaryti ir nenoriai, lėtai jis daro veiksmus, nukreiptus link šios konstitucinės reformos ir naujų rinkimų. Rusijai tai gerai, nes Baltarusija taps parlamentine respublika – tokiu atveju Rusija pasitelks prorusiškas partijas, kad užvaldytų mūsų šalį. Man tai nėra optimistinis scenarijus, tačiau dar svarbiau, kad tuomet turėsime politinį gyvenimą – tai žymiai geriau, nei besitęsiantis Lukašenkos autoritarinis valdymas“, – kalbėjo A. Lastouskis, taip pat pažymėdamas, jog protestų dėka šalyje atsirado gerokai daugiau politiškai aktyvių žmonių, kurie išliks įsitraukę į politinį gyvenimą ir po Lukašenkos pasitraukimo.

Diskusijos pabaigoje reaguodama į pašnekovų išsakytas mintis, doc. dr. Sima Rakutienė taip pat pastebėjo, jog, dėl Rusijos veiksmų, Lukašenkos išėjimas nebūtinai reikštų demokratijos atėjimą.

„Tikėtina, kad bendras vardiklis tarp Rusijos ir ES yra atsisveikinimas su Lukašenka, jei jis tenkintų abi puses. Žinoma, kad Rusija darys viską, kad išlaikytų savo įtaką. ES politika yra iš esmės reaktyvi – jei konkreti šalis išsako stiprius lūkesčius, politinius reikalavimus, ES reaguoja. O iš Baltarusijos pilietinių organizacijų ir opozicijos mes girdime, kad pagrindinis reikalavimas yra nuversti Lukašenką. Tačiau tai nereiškia šalies demokratizacijos. Tai visiškai skirtingi klausimai“, – pabrėžė mokslininkė.

Diskusijos organizatorius prof. Liudas Mažylis yra Delegacijos ryšiams su Baltarusija Europos Parlamente narys. 

Renginio įrašą galite parsisiųsti čia

Renginio „Zoom“ transliacijos įrašas prieinamas ir Liudo Mažylio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.  

Pranešimą paskelbė: Simona Sutkute, Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuras

Rekomenduojame
 
EMU Australia Magical Unicorn Walker Pale Pink 18M+
 
ALTERCORE 552 Black 37
 
Laundry Soap Méga Propre Audinių skalbiklis, 1000ml
 
REIMA Kuhmoinen Pale Rose 86
 
REIMA Tukeva Black 39

Parašykite komentarą