Studijos

Prasidėjus švietimo įstaigų tinklo atnaujinimui, politikai vėl nusitaikė į nevalstybines mokyklas

Prasidėjus švietimo įstaigų tinklo atnaujinimui, politikai vėl nusitaikė į nevalstybines mokyklas. Keliami reikalavimai atsisakyti išimties nevalstybinėms mokykloms būtų pražūtingi mažoms nevyriausybinėms (ne pelno siekiančioms) mokykloms, kurios  neišgyventų ir būtų priverstos užsidaryti. Tokie sprendimai ne tik gerokai susiaurintų galimybes Lietuvoje diegti pažangias alternatyvios šiuolaikinės pedagogikos praktikas, bet ir pablogintų švietimo paslaugų prieinamumą, ypač didžiuosiuose miestuose, kur ypač jaučiamas ugdymo įstaigų trūkumas ir klasių perkrova. Švietimo paslaugų prieinamumo klausimą dar labiau užaštrina kasdien didėjantis pabėgusių nuo karo Ukrainos piliečių, kurie apsistoja (nusprendžia gyventi ir dirbti) didžiuosiuose miestuose, skaičius.   

Didžioji dauguma mažų nevalstybinių mokyklų yra viešosios įstaigos, t.y., pelno nesiekiančios. Jos daugiausia veikia didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kaip patvirtina 2021 metais Nacionalinio švietimo NVO tinklo atlikto kokybinio tyrimo rezultatai, dažnai šios mokyklos kuriamos, siekiant tęsti ikimokyklino ugdymo įstaigose naudojamą alternatyvaus ugdymo pedagogiką ir palaipsniui auginant klases/ugdymo pakopas kartu su vaikais.

Aukščiau minėto tyrimo duomenimis, mažų nevyriausybinių mokyklų steigimas kyla ir iš pilietinės visuomenės (bendruomenės) iniciatyvos. “Šias mokyklas kuria patys tėvai, kurie nori konkrečiais veiksmais prisidėti prie savo vaikų ugdymo. Tėvai, suvokdami savo pareigą ir atsakomybę, aktyviai dalyvauja tiek priimant svarbius sprendimus, tiek ir ugdymo procese. Ugdymas čia yra ne perkama ir parduodama paslauga, o bendruomenės pastangos ir atsakomybė: tėvai kuria bendruomenę, kuri prisiima atsakomybę už vaikų ugdymą. Pasak tėvų, vaikui užauginti reikia viso kaimo”, – teigia Nacionalinio švietimo NVO tinklo direktorė Judita Akromienė.

Nevalstybinėse mokyklose ugdoma pagal įvairias alternatyvias šiuolaikinio ugdymo filosofijas ir didaktines praktikas – Valdorfo, Montessori, demokratinio ugdymo, ugdymo lauke ir daug kitų. Kai kuriose iš jų mišrios grupės (ne jungtinės klasės) kuriamos, remiantis ugdymo paradigma, kuria vadovaujasi mokykla. Jos orientuotos į individualius vaiko poreikius, ir dažnai tampa išeitimi tėvams, kurių vaikams reikia daugiau asmeninio dėmesio, rūpestingesnės socialinės ir emocinės aplinkos. Nevyriausybinės mokyklos – tai gerieji įskiepiai švietimo sistemoje, kurie skatina pažangą ir kitose ugdymo įstaigose.

Ugdymo modelių įvairovė leidžia iš švietimo sistemos neiškristi vaikams, kuriems valstybinės mokyklos negali skirti šiems vaikams pritaikyto individualaus dėmesio. Daugelis jų dirba su įvairių poreikių turinčiais vaikais, todėl akcentuoja ir mokinių pažangą, ir gerą emocinę aplinką.

,,Valdorfo pedagogikos tinklas Europoje sutelkė savo pajėgumus tam, kad ukrainiečių vaikai, kurie savo šalyje mokėsi Valdorfo pedagogiką naudojančiose įstaigose, galėtų tęsti mokslus pagal šią pedagogiką kitose šalyse, taip švelninant vaikų patirtas traumas. Lietuvos Valdorfo mokyklos dalyvauja šiame Europos pagalbos tinkle ir vykdo savitarpio pagalbos programas”, – sako Valdorfo mokyklų asociacijos valdybos pirmininkė Aušra Puskunigienė. 

Sąlygos, kuriomis nevalstybinės mokyklos veikia, yra sudėtingesnės nei valstybinių: jos pačios turi užsitikrinti organizacijos tvarumą, įskaitant ir įstaigos administravimą, pastatų išlaikymą ir atnaujinimą, įrangos ir priemonių įsigijimą bei komunalinius mokesčius.

Nevyriausybinės mokyklos yra sudėtinė švietimo sistemos dalis taip pat, kaip ir socialinėje, sveikatos ar kultūros srityje veikiančios organizacijos. Nevyriausybinės švietimo įstaigos gali pasiūlyti daugiau tėvų ugdymą, pritaikytą skirtingiems vaikų poreikiams. O toks poreikis sparčiai auga daugėjant nuo karo bėgančių ukrainiečių vaikų Lietuvoje, kuriems taip pat reikia išskirtinės prieigos ir sąlygų. Kartu su Nacionaline NVO koalicija neseniai atliktos apklausos duomenimis, įvairias švietimo paslaugas ukrainiečių vaikams siūlo apie 100 nevyriausybinių organizacijų.

Pranešimą paskelbė: Judita Akromienė, Nacionalinis švietimo NVO tinklas

Parašykite komentarą