• Politika ir teisė

    Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius: reikalingas aiškus veiksmų planas, jei nelegalių užsieniečių srautas išaugtų

    2021 m. birželio 22 d. pranešimas žiniasklaidai            Birželio 21 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) lankėsi Pabradės užsieniečių registracijos centre (toliau – URC). URC apgyvendina sulaikytus, neteisėtai kirtusius valstybės sieną užsieniečius, užtikrina materialines jų priėmimo sąlygas, aiškinasi jų tapatybę ir patekimo į Lietuvą kelius. Komiteto vizitu buvo siekiama įsitikinti, ar į URC pakliuvusiems žmonėms yra užtikrinamos orumo nežeidžiančios laikymo ir gyvenimo sąlygos, taip pat įvertinti pagalbos poreikį administracijai. URC viršininkas Aleksandras Kislovas supažindino komiteto narius su sąlygomis, kuriomis priimami užsieniečiai, nelegaliai kirtę Lietuvos Respublikos sieną. Pasak A. Kislovo, pirmiausia tokiam asmeniui yra pasakoma, kad šioje vietoje norima jam padėti ir, kad jo atvirumas pasitarnaus jam pačiam. Užsieniečiai taip pat…

  • Politika ir teisė

    Prasideda nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941 – 2021“ renginiai

    Birželio 23 d. 12 val. Gargžduose įvyks pirmoji „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti 80–ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines      Šiais metais minime 80-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines. Skirtingai nuo didžiosios Europos dalies, Lietuvoje Holokausto aukos buvo nužudytos netoli jų gyvenamosios vietos. Praktiškai per kelis 1941 m. vasaros ir rudens mėnesius buvo visiškai sunaikintos Lietuvos žydų bendruomenės. Šių skaudžių istorinių įvykių atminimui Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais, inicijuoja nacionalinį projektą „Atminties kelias 1941–2021“. Renginiai vyks nuo birželio iki gruodžio mėnesio. „Atminties kelio 1941–2021“ minėjimai – tai atminimo eisenos, kurios prasideda miestų centrinėse dalyse, kur anksčiau gyveno…

  • Politika ir teisė

    Utenos užtvankos remontas – pirmas toks nepriklausomoje Lietuvoje

    Įsivaizduokite tokią situaciją: pabundate ryte ir pajuntate, kad kažkas miegamajame ne taip. Apsidairote ir oi! – ogi jūs kartu su lova plaukiojate vandeny! Netekęs amo lipate iš lovos, brendate į vandenį ir skubate  į tualetą. O ten – irgi visur vanduo….  Tai epizodas ne iš siaubo filmo ar komedijos. Tai net ne realybė, tik bandymas įsivaizduoti, kas galėtų atsitikti, jei Utenos užtvankos pylimas imtų staiga kiurti ir sugriūtų. Milžiniška vandens banga užlietų pusė Utenos ir vandenyje, kaip mūsų herojus, atsibustų šimtai uteniškių. Niekas nenorėtų, kad taip atsitiktų. Bet taip greičiausiai ir neatsitiks: parengtas Utenos užtvankos hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos/kapitalinio remonto projektas žengia pirmuosius žingsnius. Apie jį ir būtinybę rekonstruoti užtvankos statinius,…

  • Politika ir teisė

    Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padovanotas Nobelio literatūros premijos laureato Boriso Pasternako rankraštis

    Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių fondas pasipildė unikaliu dokumentu. Gautas vieno žinomiausių ir įtakingiausių XX amžiaus rusų poeto, rašytojo, vertėjo, Nobelio premijos laureato (1958 m.) Boriso Pasternako (1890–1960) rankraštis – anglų poeto ir dramaturgo Williamo Shakespeare’o (1564–1616) dramos „Antonijus ir Kleopatra“ („Антоний и Клеопатра“) vertimas į rusų kalbą. Jį Nacionalinei bibliotekai padovanojo broliai Algirdas ir Leonidas Malcai. Kartu perduotas ir B. Pasternako laiškas dovanotojų tėvui  Eliazarui Malcui, rašytas 1943 m. gegužės 26 d. Borisas Pasternakas ir Eliazaras Malcas susipažino Antrojo pasaulinio karo metais, evakuacijoje Čistopolyje (Rusija). Juos suartino filologiniai interesai: Malcas užsiminėjo lietuvių literatūros vertimais į rusų kalbą (nuo XX а. 9 dešimtmečio – Lietuvos rašytojų sąjungos narys). B.…

  • Politika ir teisė

    Prezidentas priėmė Armėnijos ambasadoriaus skiriamuosius raštus

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda priėmė Armėnijos ambasadoriaus Armeno Martirosyano skiriamuosius raštus. Susitikimo metu Prezidentas ir naujasis Armėnijos ambasadorius aptarė dvišalius Lietuvos ir Armėnijos santykius ir jų vystymo perspektyvas, taip pat sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus. Šalies vadovas išreiškė viltį, kad rinkimai padės išspręsti krizę šalies viduje ir tęsti demokratinių reformų darbotvarkės įgyvendinimą. Prezidentas patvirtino, kad Lietuva siekia toliau gilinti dvišalius santykius su Armėnija ir yra pasirengusi dalytis patirtimi teisės viršenybės, demokratinių reformų ir ekonomikos srityse Armėnijai siekiant suartėjimo su Europos Sąjunga. Pasak šalies vadovo, gilesnis Armėnijos ir ES bendradarbiavimas padėtų šaliai įtvirtinti demokratinius pokyčius ir skatintų pažangą įgyvendinant reformas. „ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimas yra tvirtas pagrindas…

  • Politika ir teisė

    Prezidentas pasveikino perrinktąjį Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių António Guterresą, jį perrinkus 2022–2026 m. kadencijai. Sveikinime teigiama, kad António Guterreso lyderystė ir vizija padeda užtikrinti taiką ir saugumą, ir tvarų vystymąsi visose Jungtinių Tautų valstybėse narėse. Anot Prezidento, Lietuva aktyviai propaguoja visuotines žmogaus teises ir teikia didelę reikšmę Jungtinių Tautų vaidmeniui šioje srityje. Būdama kandidatė į JT Žmogaus teisių tarybą 2022–2024 m., Lietuva ypatingą dėmesį skiria žmogaus teisių gynėjų apsaugai, vaiko teisėms, neįgaliųjų teisėms ir žmogaus teisėms konfliktų zonose. „Šių dienų iššūkiai – nuo geopolitinės įtampos, žmogaus teisių pažeidimų visame pasaulyje ir artimiausioje kaimynystėje, iki kibernetinio saugumo, klimato kaitos ir tebesitęsiančios pandemijos – reikalauja koordinuoto daugiašalio atsako. Norint…

  • Politika ir teisė

    Prezidentas palaiko tiesioginių mero rinkimų įtvirtinimą

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitikęs su Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovybe daugiausia dėmesio skyrė tiesioginių merų rinkimų ir tam reikalingų Konstitucijos pataisų klausimams. Susitikime dalyvavę savivaldybių merai iš daugumos Seime atstovaujamų politinių partijų pasisako už Konstitucijos pataisas, kurios leistų išsaugoti dabartinį merų statusą. Šalies vadovas pritaria tokiai savivaldybių asociacijos pozicijai. Anot Prezidento, 2015 m. įteisinti tiesioginiai merų rinkimai pasiteisino ir šiuo metu veikiantis modelis atitinka visuomenės lūkesčius. Tačiau šalies vadovas supranta politines realijas ir matydamas skirtingas pozicijas Seime, kviečia visas suinteresuotąsias grupes kiek įmanoma greičiau rasti kompromisą, kuris būtų priimtinas daugumai Seimo narių, kurių balsų reikia Konstitucijos pataisoms įteisinti. Šią savaitę tiesioginių merų rinkimų ir tam reikalingų Konstitucijos pataisų klausimus…

  • Politika ir teisė

    Ministrės Monikos Navickienės vizitas Marijampolės savivaldybėje

    10 val. Ministrė Monika Navickienė susitinka su Marijampolės savivaldybės vadovais ir įvairių savivaldybės socialinių įstaigų vadovais. (J. Basanavičiaus a. 1) 11.30 val. Ministrė Monika Navickienė susitinka su Marijampolės socialinės pagalbos centro atstovais. (Bažnyčios g. 19) 12.40 val. Ministrė Monika Navickienė susitinka su bendruomeninių vaikų globos namų „Sonatos namai“ atstovais. (P. Kriaučiūno g. 13a) 14.30 val. Ministrė Monika Navickienė susitinka su socialinius darbuotojus ruošiančios Marijampolės kolegijos dėstytojais ir studentais. (Armino g. 92) 16 val. Ministrė Monika Navickienė susitinka su socialinės srities NVO atstovais. (Vytenio g. 47) 17.30 val. Ministrė Monika Navickienė susitinka su socialiniais partneriais. (P. Armino g. 92) Pranešimą paskelbė: Komunikacijos skyrius -, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

  • Politika ir teisė

    2023-ieji paskelbti Klaipėdos krašto metais

    2021 m. birželio 17 d. pranešimas žiniasklaidai  Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023-iaisiais bus minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir 1923 metų sukilimo 100-osios metinės, nusprendė 2023-iuosius paskelbti Klaipėdos krašto metais. „Šis istorinis įvykis turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai“, – pabrėžiama priimtame Seimo nutarime. Priimtu dokumentu Seimas Vyriausybei pasiūlė iki 2021 m. spalio 1 d. parengti Klaipėdos krašto metų programą ir numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti. Už šį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-4442(2) vieningai balsavo 103 Seimo nariai. Pranešimą paskelbė: Rimas Rudaitis, Lietuvos Respublikos Seimas

  • Politika ir teisė

    Liberalų sąjūdžio frakcija ragina kolegas nedalyvauti Kremliaus trolių scenarijuose dėl Ž. Pavilionio  

    2021 m. birželio 17 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo vadovybei gavus opozicinių frakcijų kreipimąsi dėl konservatoriaus Žygimanto Pavilionio atstatydinimo iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad frakcija planuoja nedalyvauti jokiose procedūrose, kurios išpildytų nedraugiškų valstybių parašytus scenarijus. „Nenorime, kad Kremliaus troliai šokdintų Lietuvos parlamentą ir atsidurti propagandinių televizijų ekranuose, todėl jokiuose tolimesniuose šios istorijos procesuose dalyvauti neketiname“, – sakė E. Gentvilas. Nors į provokatorių iš Rusijos pinkles patekęs Ž. Pavilionis teigė, kad nepadarė žalos Lietuvos interesams, tačiau opozicinių frakcijų seniūnai Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteikė 55 Seimo narių parašus dėl nepasitikėjimo URK pirmininku. „Pastaraisiais metais su Kremliaus trolių provokacijomis susidūrė ne viena Europos Sąjungos…

Privatumo politika