Verslas

Pasipriešinimas pokyčiams

Kokia verslo organizacija bebūtų, maža ar didelė, ji priklauso nuo visos globalios aplinkos. Todėl ją pasiekia žinutės iš išorės, kurios praneša apie pokyčių reikalingumą. Organizacijų lyderiai turi patys patikėti pokyčių būtinumu ir sugebėti įkvėpti kitus jais sekti. Vadovai turi paruošti darbuotojus pasitikti pokyčius ir į juos tinkamai reaguoti. Vadovas, kuris turi patirties ir koučingo įgūdžių, gali nesunkiai padėti darbuotojams tai padaryti. Taigi vadovas, vadybininkas ar bet kuris kitas lyderis, kuris bando inicijuoti pokyčius, pirmiausia susiduria su panika, pasipriešinimu ir kartais net agresija. Pasikeitimas kaip grėsmė Pasikeitimai sukelia nežinomybę. Pasitelkiant koučingo išmintį ir įžvalgas, didesnis pasitikėjimas bei informuotumas automatiškai eliminuoja nerimą (tipiškai pasireiškiantį per pasipriešinimą). Tačiau iš kitos pusės žvelgiant į šią situaciją, kuo daugiau informacijos pateikiame, tuo daugiau pasipriešinimo sulaukiame. Vadovas, kuris turi koučingo įgūdžių, šiose situacijose padės savo darbuotojams suprasti, kad į pokyčius žmonės pirmiausia reaguoja ne intelektualiai, o emocionaliai. Sąmoningai arba ne, nenoras priimti pokyčius sukelia nesaugumo jausmą. Mes nieko nelaukdami keliame sau klausimą, „Kaip šie pokyčiai paveiks mano pasaulį?” Tikslaus atsakymo mes nežinome, tik jaučiame, kad kai kurie dalykai jau nebus tokie patys. Priežasčių dėl ko darbuotojai priešinasi pokyčiams gali būti daug – galbūt jie nepasitiki tais, kurie skatina šiuos pasikeitimus, o gal pokyčius jie priima kaip grėsmę jų darbui bei stabilumui. Pasipriešinimo priežastys kiekvienu atveju yra skirtingos, tačiau pastangos paaiškinti situaciją pateikiant daugiau informacijos pamažu slopina nerimą, kurį sukelia pasikeitimai. Tinkama kalba Dauguma vadovų į pasipriešinimą pokyčiams atsako tipiškai: „Tai labai gera idėja”. Vadovai bando pademonstruoti geriausius dalykus ir taip darbuotojus įtikinti jog pokyčius daryti būtina. Tačiau tai tas pats kaip kad turistai bando susikalbėti užsienio kalba. Ką turistai daro, kai vietiniai gyventojai jų nesupranta? Jie bando kalbėti garsiau, manydami, kad buvo neišgirsti. Tačiau garsesnis kalbėjimas neturi nieko bendro su supratimu. Tam, kad turistas būtų suprastas, jis turi kalbėti tos vietos gyventojų kalba. Taigi koučinge lyderiavimas yra ne apie kalbėjimą garsiau, o apie tai, kad reikia surasti tinkamą kalbą, kuri leistų perteikti pokyčių realybę ir padėtų pereiti į aukštesnį komunikavimo ir supratimo lygį. Vadovo iššūkis yra padėti darbuotojams apie pokyčius galvoti ne kaip apie barjerą. Jeigu pasipriešinimas yra kaip išraiškos forma, vadovai turi būti pasiruošę išsiaiškinti, ką tuo norima pasakyti. Nauja perspektyva Pasipriešinimas pokyčiams iš tiesų yra ne pokyčių vengimas, bet savaiminė pokyčių proceso dalis. Vadovui tiesiog reikia atrasti efektyvesnį elgesį pasipriešinimo atmosferoje. Koučingo stiliuje dirbantis vadovas geba įsijausti ir supratimas savo darbuotojus ir į viską pažvelgti iš jų pusės. Įsijautimas lyderiavime prasideda ne nuo taisymo, o nuo susijungimo ir susiderinimo su kitais, remiantis nuoširdumu. Įsijautimas ir supratimas yra visiškai priklausomi nuo sugebėjimo klausytis. Tai yra galimybė net tik apjungti kas yra pasakyta, bet ir emocinės dalies girdėjimas, kuri turi didžiausią įtaką. Taigi mokėjimas įsijausti į kito situaciją ir suprasti nėra tik magija, tai gali išmokti bet kuris lyderis, kuris stengiasi ir yra atkaklus. Taigi pasipriešinimas yra natūrali pokyčių proceso dalis, o įsijautimas ir kitų supratimas, atsakant į kylantį pasipriešinimą, yra uždavinys reikalaujantis visų pastangų. Koučingo įgūdžiai gali padėti vadovui aiškiau pamatyti perspektyvas ir atrasti alternatyvas sprendžiant pasipriešinimo problemas, kurios kyla dėl inicijuojamų pokyčių.

Parašykite komentarą