Christian Klein, SAP vadovas Pastarojo meto nuosmukis „SaaS“ (programinės įrangos kaip paslaugos) įmonių akcijų rinkoje klaidingai interpretuojamas kaip sektoriaus krizė. Iš tiesų tai rodo ką kita – verslo valdymo sistemos tampa svarbesnės nei bet kada anksčiau. Dirbtinis intelektas yra reikšmingiausias technologinis pokytis nuo interneto atsiradimo laikų, o bene didžiausią transformaciją patiria verslo programinė įranga. Ne todėl, kad DI ją pakeis ar išstums. Priešingai – todėl, kad DI jos reikia. Pastarųjų metų pasiekimai – loginio mąstymo, automatinio programinio kodo generavimo, autonominių agentų srityse – yra realūs. Jie iš esmės pakeis beveik visas pramonės šakas. Tai matome savo akimis. Dirbtinis intelektas jau dabar leidžia pasiekti dviženklį efektyvumo augimą mūsų pačių veikloje. Daugiau…
Veterinarijos gydytoja pataria – kaip išrinkti tinkamą pašarą augintiniui?
Augintinių mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių jų savijautą, energiją ir ilgalaikę sveikatą, tačiau pasirinkti tinkamą pašarą šiandien gali būti sudėtinga. „Rimi“ atstovai teigia, kad parduotuvių lentynose gausu skirtingų produktų, kurie skiriasi ne tik kaina, bet ir sudėtimi, kokybe bei paskirtimi. Veterinarijos gydytoja Simona Žvirblytė atskleidžia į ką atkreipti dėmesį renkantis augintinio pašarą. „Gyvūnų mitybos poreikiai gali būti labai skirtingi – jie priklauso nuo amžiaus, dydžio, aktyvumo ar sveikatos būklės, todėl pirkėjams svarbu turėti galimybę rinktis iš plataus ir įvairaus pašaro asortimento. Tai leidžia lengviau pritaikyti mitybą konkrečiam augintiniui ir rasti kokybiškus produktus, atitinkančius skirtingas finansines galimybes, o šią savaitę dar ir už puikią kainą“, – sako „Rimi Lietuva“ ryšių…
Gynybos obligacijų išplatinta už beveik 15 mln. eurų
Žmonės, verslas ir kitos organizacijos kovo 31 d.-balandžio 13 d. įsigijo gynybos obligacijų už beveik 15 mln. eurų, sudaryti 944 sandorai. Nuo vasario gynybos obligacijos platinamos nenutrūkstamai: nuo šiandien vėl galima įsigyti dviejų naujų gynybos obligacijų emisijų – 1 metų ir 6 mėn. trukmės, už kurias atitinkamai bus mokamos 2 proc. metinės ir 1 proc. pusmetinės palūkanos. Kovo 31 d.-balandžio 13 d.platintos dvi skirtingų trukmių emisijos: · metinės emisijos gynybos obligacijų išplatinta už daugiau nei 8,9 mln. eurų (522 sandoriai): „Swedbank“ sudaryta 415 sutarčių įsigyti šios emisijos gynybos obligacijų už 6,4 mln. eurų, SEB – 107 sutartys už 2,5 mln. eurų. Už šią 1 metų trukmės emisiją bus mokama 2 proc.…
Sukčiai nesnaudžia: keičiantis sukčiavimo metodams, pataria dar daugiau dėmesio skirti duomenų apsaugai
Finansinių sukčių dėmesys Lietuvos gyventojams – vis didesnis. Vien pernai šalyje užfiksuota daugiau nei 15 tūkst. sukčiavimo atvejų – 12,8 proc. daugiau nei 2024 m. Bendra lėšų, į kurias kėsinosi sukčiai, suma išaugo iki beveik 59 mln. eurų, kai metais anksčiau ji siekė 35 mln. eurų, rodo Pinigų plovimo prevencijos centro duomenys. Atitinkamai daugėja ir scenarijų, kaip pinigams išvilioti reikalingi asmens duomenys patenka į nusikaltėlių rankas, rašoma „Creditinfo Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. Tie patys duomenys atskleidžia ir tai, kad nors sukčiai praėjusiais metais taikėsi išvilioti didesnę pinigų sumą, dėl finansų įstaigų taikomų prevencinių priemonių realūs nuostoliai beveik neaugo – nuo 20 mln. eurų 2024 m. iki 20,4 mln. eurų 2025-aisiais. „Šie…
Stilistė ragina drąsiau matuotis – galite atrasti naujų jums tinkančių stiliaus derinių
Dažnas apsipirkimas prasideda nuo aiškaus plano – konkretus drabužis, spalva ar modelis jau būna „nuspręsti“ dar prieš įžengiant į parduotuvę. Vis dėlto stilistai pastebi, kad būtent neplanuoti pasimatavimai dažniausiai atveria naujas galimybes ir padeda atrasti tai, kas iš tiesų tinka. „Žmonės dažnai į drabužių parduotuves ateina jau nusprendę, ko nori, ir net nepažiūri į kitus variantus. Tačiau vien tik žiūrint, kaip atrodo drabužis ant pakabos, sunku suprasti, kaip jis atrodys ant kūno. Tai ypač aktualu renkantis švarką, paltą, džinsus ar suknelę, kurių kritimas ir forma atsiskleidžia tik juos apsivilkus“, – sako Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ veikiančio „Reserved“ parduotuvių tinklo stilistė Evelina Kušlevič. Pasak jos, ypač dažnai žmonės apsiriboja įprastomis…
Finansinio raštingumo dieną – apie atlyginimą, prioritetus ir taupymą: kokias didžiausias klaidas daro dirbti pradėję jaunuoliai?
Pirmasis darbas dažniausiai atrodo kaip naujo gyvenimo pradžia: pirmas atlyginimas, daugiau laisvės, daugiau galimybių. Tuo pačiu – tai ir momentas, kai pradeda formuotis finansinio elgesio modelis. Tai, kas šiuo laikotarpiu atrodo kaip smulkūs sprendimai, vėliau tampa įpročiais, ilgainiui virstančiais labai konkrečiais finansiniais rezultatais. Balandžio 14-ąją, Finansinio raštingumo dieną, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto docentė ir įmonės vadovė dr. Nomeda Dobrovolskienė dalinasi patarimais, kaip teorines žinias apie pirmąjį uždarbį ir taupymą paversti praktika, bei kokių klaidų vengti. Pirmoji taisyklė – atskirti prioritetus Pasak mokslininkės, prieš pradedant dirbti svarbu suprasti paprastą dalyką: pinigai nėra tik uždarbis – tai yra jų valdymas. Pirmiausia reikia žinoti, kiek realiai gausite pajamų.…
Lietuva – 7-a pasaulyje pagal dirbtinio intelekto naudojimą: ekspertas įvardijo, ko reikia tolesnei pažangai
2025 m. atlikto „Cybernews“ tyrimo duomenimis, Lietuva tarp visų pasaulio šalių užima 7 vietą pagal dirbtinio intelekto (DI) įsisavinimą ir aktyvų naudojimą. Tai rodo, kad lietuviai ypač greitai perpranta technologines naujoves ir jas sėkmingai pritaiko praktikoje. Tačiau ekspertų teigimu, šiandien itin svarbu neužmigti ant laurų ir neapsiriboti paviršutinišku DI naudojimu. Nors Lietuva jau dabar išsiskiria aukštu technologijų įsisavinimo tempu, bendrovės „Vilniaus vandenys“ IT vadovo Viktoro Pūro teigimu, tikrąją technologinę lyderystę šiandien lemia gebėjimas kurti dirbtinio intelekto įrankius bei juos taikyti sprendžiant realias problemas. Jam antrina ir technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Eglė Tamelytė. Jos teigimu, Lietuvoje vartotojai itin vertina DI funkcijas, integruotas į išmaniuosius įrenginius – aktyviai jomis domisi ir…
„Telia“ investuoja 2 mln. eurų į debesijos sprendimus
IT ir telekomunikacijų bendrovė „Telia“ tęsia investicijas į debesų kompiuterijos ir duomenų centrų infrastruktūrą. 2026 m. šių sričių atnaujinimui ir plėtrai planuojama skirti apie 2 mln. eurų. Aurimo Žlibino, „Telia“ verslo klientų vadovo, teigimu, šios investicijos padės sustiprinti klientams teikiamų IT sprendimų patikimumą. Strategines investicijas į debesijos sprendimus bendrovė vykdo nuo 2018 m. Kasmet joms skiria panašaus dydžio lėšas, o bendra investicijų suma per šį laikotarpį siekia apie 16 mln. eurų. Papildomai kasmet į klientinius IT projektus bendrovė investuoja apie 2 mln. eurų – jie taip pat veikia „Telia“ duomenų centruose Lietuvoje. Pasak Aurimo Žlibino, sprendimai, susiję su infrastruktūros patikimumu, pradėti diegti dar prieš pandemiją, reaguojant į augantį klientų poreikį…
Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija: siekiama surinkti rekordinį kiekį – 350 000 vienetų maisto
Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks jubiliejinė, 40-oji „Maisto banko“ akcija. Šiemet organizacija kelia ambicingą tikslą – surinkti net 350 000 vienetų ilgo galiojimo maisto produktų. Tokio kiekio per pastaruosius penkerius metus surinkti nepavyko, todėl ši akcija tampa ne tik simboline, bet ir itin svarbia atsakant į augantį pagalbos poreikį.Rekordinis tikslas – atsakas į augantį pagalbos poreikį „Matome aiškią tendenciją – maisto poreikis Lietuvoje didėja, ypač regionuose ir kaimiškose vietovėse. Ten gyvenantys žmonės neretai neturi galimybių dažnai pasiekti „Maisto banko“ atiduotuvių ar kitų paramą teikiančių organizacijų, todėl jiems itin svarbūs ilgiau galiojantys produktai, kuriuos galima sukaupti ir naudoti ilgesnį laiką. Būtent dėl to šiemet keliame aukštesnį tikslą nei…
Kaune – strateginės reikšmės Lietuvai objektas: KTU kyla Kibernetinio saugumo kompetencijų centras
Kibernetinio saugumo grėsmės šiandien auga precedento neturinčiu tempu – organizacijos patiria beveik 70 proc. daugiau atakų nei prieš kelerius metus, o Europoje jų skaičius per metus išaugo apie 20 proc. Šios tendencijos vis stipriau paliečia ir paprastus gyventojus, todėl kibernetinis saugumas tampa itin opia visuomenės problema. Reaguodamas į šią kritinę situaciją, Kauno technologijos universitetas (KTU) vysto Kibernetinio saugumo kompetencijų centrą (KSKC), kurio tikslas – sukurti aplinką, kurioje moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir partnerystės virstų realiais sprendimais valstybės, verslo ir visuomenės kibernetiniam atsparumui stiprinti. „Mūsų uždavinys yra ne tik analizuoti grėsmes, bet ir praktiškai kurti, testuoti bei diegti sprendimus, kurie padėtų prognozuoti, užkardyti ir valdyti šiandienos bei ateities kibernetinius iššūkius“, –…
