Straipsnio autorė:
Jolanta Borko, advokatų kontoros WIDEN vyresnioji teisininkė
Kai asmuo nukenčia nuo smurtinio nusikaltimo, žalos atlyginimas paprastai yra priteisiamas iš kaltininko. Tačiau praktikoje kartais nutinka taip, kad nors teismas priteisia žalą iš nusikaltimą padariusio asmens, jis priteistos žalos geranoriškai neatlygina arba atlygina nevisiškai, o pačios žalos ar jos neatlygintos dalies išieškoti nepavyksta. Šiais atvejais tam tikrą turtinę ir neturtinę žalą gali kompensuoti valstybė. Tokie prašymai valstybei teikiami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (iki 2026 m. pradžios prašymai buvo teikiami Teisingumo ministerijai).
Kas gali pretenduoti į kompensaciją
Į kompensaciją gali pretenduoti nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir / ar neturtinę žalą. Taip pat gali būti kompensuojamos teismo priteistos bylinėjimosi ar proceso išlaidos ir vykdymo išlaidos.
Tačiau yra kelios esminės sąlygos, kurios turi būti tenkinamos siekiant gauti pagalbą iš valstybės.
Pirmiausia, nukentėta turi būti nuo smurtinio nusikaltimo. Smurtiniu nusikaltimu laikomas toks nusikaltimas, kuriuo tyčia atimama žmogaus gyvybė, sutrikdoma sveikata, sukeliamas fizinis skausmas, taip pat nusikaltimai žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui.
Be to, smurtinis nusikaltimas turi būti padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais.
Taip pat teismo priteista žala turi būti neatlyginta. Žala laikoma neatlyginta tada, kai ją padaręs ar už ją atsakingas asmuo jos savanoriškai neatlygino, o antstolis neturėjo realių galimybių išieškoti priteistos sumos, bei kai nukentėjusio asmens jau gautas dalies žalos atlyginimas iš nusikaltimą padariusio asmens, valstybės, savivaldybės, užsienio institucijų ar kitų asmenų, neviršija Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio.
Galiausiai, prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista žala, įsiteisėjimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti taikomos išimtys.
Kompensacija avansu ir jos dydžiai
Svarbu žinoti, kad valstybė nebūtinai kompensuoja visą teismo priteistą sumą. Kompensacija mokama tik iki įstatyme nustatyto maksimalaus dydžio. Jeigu dalis žalos jau buvo atlyginta ar kompensuota iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, valstybės mokama kompensacija atitinkamai mažinama. Vis dėlto tokia kompensacija gali būti reikšminga pagalba žmogui, kuris realiai negauna teismo priteistos žalos.
Įstatymas taip pat numato galimybę tam tikrais atvejais gauti kompensaciją avansu, dar nepasibaigus baudžiamajam procesui. Tai gali būti aktualu tada, kai žmogui skubiai reikia finansinės pagalbos, pavyzdžiui, gydymui, laidotuvėms ar būtiniausioms pragyvenimo išlaidoms.
Vis dėlto valstybės išmokėta kompensacija nereiškia, kad nusikaltimą padaręs asmuo bus atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Jeigu valstybė išmoka kompensaciją nukentėjusiajam, ji vėliau gali reikalauti šios sumos iš už žalą atsakingo asmens.
