Straipsnio autorė: Jolanta Borko, advokatų kontoros WIDEN vyresnioji teisininkė Kai asmuo nukenčia nuo smurtinio nusikaltimo, žalos atlyginimas paprastai yra priteisiamas iš kaltininko. Tačiau praktikoje kartais nutinka taip, kad nors teismas priteisia žalą iš nusikaltimą padariusio asmens, jis priteistos žalos geranoriškai neatlygina arba atlygina nevisiškai, o pačios žalos ar jos neatlygintos dalies išieškoti nepavyksta. Šiais atvejais tam tikrą turtinę ir neturtinę žalą gali kompensuoti valstybė. Tokie prašymai valstybei teikiami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (iki 2026 m. pradžios prašymai buvo teikiami Teisingumo ministerijai). Kas gali pretenduoti į kompensaciją Į kompensaciją gali pretenduoti nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir / ar neturtinę žalą. Taip pat gali būti kompensuojamos…
Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas (PPWR) – nauji reikalavimai gamintojams, prekybininkams, tiekėjams ir ne tik
Straipsnio autorė: Vilma Sabaliauskienė, advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, aplinkos apsaugos ir tvarumo teisės praktikos vadovė Nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. pradėtas taikyti Reglamentas (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (PPWR), kuris pakeičia iki šiol galiojusią pakuočių ir pakuočių atliekų Direktyvą 94/62/EB. Nors reglamentas priimtas 2024 m. gruodžio mėn., o įsigaliojo 2025 m. vasario 11 d., tačiau, atrodo, jog dalis verslų tik dabar susivokė dėl PPWR pasekmių jų veiklai. Dalis galbūt tikėjosi, kad PPWR bus nukeltas ar atšauktas apskritai. Deja, kol kas jis vykdomas. Europos Komisija ėmėsi ryžtingai spręsti ES Žaliojo kurso uždavinius pakuočių sektoriuje, nes 40 % plastiko ir 50 % popieriaus, sunaudojamo ES, tenka pakuotėms, pakuotės…
Kiek kainuoja darbo ginčas?
Įsivaizduokite: darbuotojas kreipiasi į teismą, šis pripažįsta, kad darbdavys su juo tinkamai neatsiskaitė, ir priteisia neišmokėtą atlyginimą. Byla lyg ir laimėta. Tačiau tuo pačiu sprendimu teismas įpareigoja tą patį darbuotoją atlyginti darbdaviui bylinėjimosi išlaidas – kelis kartus didesnę sumą, nei buvo priteista jam pačiam. Rezultatas paradoksalus: formaliai teisus žmogus iš teismo išeina ne su pinigais, o su skola. Ar taip apskritai gali būti? Teoriškai – galėjo. Bendra taisyklė – „pralaimėjęs moka“ Civiliniame procese galioja principas, kad bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, advokato honorarą ir kt. – atlygina pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, išlaidos paskirstomos proporcingai: ieškovui atlyginama tiek, kiek jo reikalavimų patenkinta, o atsakovui – kiek atmesta. Ši…
Teisė į pagrindinę mokėjimo sąskaitą ir trečiųjų šalių sankcijų sąrašai – ESTT išaiškinimas
Kai asmuo atsiduria JAV OFAC sąraše, bankai dažnai iškart atsisako jam atidaryti sąskaitą ar net nutraukia jau esamus santykius. Vis dėlto 2026 m. birželio 11 d. sprendimu byloje C-81/24 (Jenec) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) parodė, kad būtent toks bankų elgesys kertasi su ES teise. Vien įtraukimas į trečiosios šalies – t. y. ne ES ir ne JT – sankcijų sąrašą nėra pakankamas pagrindas atsisakyti vartotojui atidaryti būtiniausias savybes turinčią (pagrindinę) mokėjimo sąskaitą. Bylos esmė 2022 m. Slovėnijos bankas atsisakė vartotojui atidaryti būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą vien dėl to, kad šis buvo įtrauktas į JAV Iždo departamento OFAC sąrašą – anot banko, taip buvo vykdomos nacionalinės pinigų plovimo ir…
Koncentracijos leidimai: ką svarbu žinoti ir kaip išvengti klaidų?
Straipsnio autorė: Lina Darulienė, advokatų kontoros WIDEN asocijuota partnerė, advokatė Koncentracija bendrąja prasme reiškia tam tikrų elementų sutelkimą vienoje vietoje, tačiau konkurencijos teisėje koncentracijos sąvoka yra vartojama kita prasme – koncentracija reiškia verslo kontrolės įgijimą. Šių sąvokų skirtingas supratimas ir vartojimas neretai kelia painiavą ir klaidas įsigyjant verslą, kurios gali brangiai kainuoti. Plačiai žinomas sutarčių laisvės principas nėra absoliutus – tam tikrais atvejais verslo įsigijimui yra reikalingas valstybės išduodamas koncentracijos leidimas. Valstybės atliekama verslo įsigijimo priežiūra yra vadinama koncentracijų kontrole, kurios tikslas neleisti įvykti tokiems sandoriams, dėl kurių įmonės taptų dominuojančiomis. Lietuvoje koncentracijų kontrolės funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. Verslo kontrolė gali būti įgyjama įvairiais teisiniais sandoriais, pvz., įsigyjant…
Sankcionuota bendrovė: pakanka, kad sankcionuotas akcininkas turėtų 50 proc. akcijų
Straipsnio autorė: Jolanta Borko, advokatų kontoros WIDEN vyresnioji teisininkė Tarptautinės sankcijos yra nekarinio poveikio priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, žmogaus teisių apsaugą bei užkirsti kelią netoleruotinam ar neteisėtam elgesiui. Praktikoje jos gali reikšti draudimą sudaryti sandorius, vykdyti mokėjimus, teikti paslaugas, tiekti prekes ar kitaip sudaryti galimybę sankcionuotam asmeniui gauti ekonominę naudą. Sankcionuotu asmeniu paprastai laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra įtrauktas į Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ar kitus Lietuvos Respublikoje taikomus sankcijų sąrašus. Tačiau sankcijų taikymas neapsiriboja tik sąrašuose nurodytais asmenimis. Sankcionuotu verslu gali būti laikoma ir tokia bendrovė, kuri pati nėra tiesiogiai įtraukta į sankcijų sąrašą, tačiau yra valdoma arba kontroliuojama sankcionuoto asmens. Kitaip tariant,…
Po rezonansinių korupcijos bylų – ar antikorupcijos politika vis dar tik formalumas?
Dar visai neseniai antikorupcijos politika daugeliui Lietuvos įmonių atrodė kaip dokumentas, reikalingas tik didelėms tarptautinėms grupėms ar su viešuoju sektoriumi dirbančiam verslui. Tačiau po pastarųjų metų korupcijos skandalų situacija pasikeitė. Pasak Jolantos Borko, advokatų kontoros WIDEN vyresniosios teisininkės, įmonės vis dažniau prašo partnerių pateikti antikorupcijos politiką, elgesio kodeksą ar kitą skaidraus verslo standartus patvirtinantį dokumentą. Jų neturėjimas potencialiems verslo partneriams siunčia aiškų signalą – bendrovė negali parodyti, kaip valdo korupcijos riziką. Antikorupcijos politika – ne tik apie kyšius Viena dažniausių klaidų – antikorupcijos politiką suprasti labai siaurai: kaip dokumentą, kuriame parašyta, kad įmonė „netoleruoja kyšininkavimo“. Korupcijos rizikos versle yra gerokai platesnės. „Ar darbuotojas gali priimti brangią dovaną iš tiekėjo? Ar…
Vyriausybė patvirtino dienpinigių mažinimo tvarkos pakeitimus – kas keisis nuo spalio 1 d.?
Vyriausybė patvirtino dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo pakeitimus, kurie įsigalioja nuo spalio 1 d. Jie turėtų užbaigti laikotarpį, kai teismai skirtingai aiškino, kada ir kiek darbdavys gali sumažinti komandiruojamam darbuotojui priklausančius dienpinigius, sako advokatų kontoros „WIDEN“ partneris, advokatas, ginčų sprendimo praktikos vadovas Mantas Mikalopas. Problema: ta pati norma – iš esmės priešingi teismų aiškinimai Iki spalio 1 d. galiojanti dienpinigių mokėjimo tvarka leidžia mokėti mažesnius dienpinigius, jeigu „mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus“, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant – vietiniame norminiame teisės akte, ir jeigu jie nėra mažesni kaip 50 procentų maksimalaus Vyriausybės nustatyto dydžio. Pasak advokatų kontoros „WIDEN“ advokato M. Mikalopo, būtent sąvoka „objektyvūs kriterijai“ nutarime…
Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. Naujuoju reguliavimu šis tarifas JAV kilmės transporto priemonėms sumažintas iki 0 %. Pokytis įtvirtintas ES reglamente dėl tam tikrų JAV kilmės prekių importo muitų koregavimo ir tarifinių kvotų atidarymo. Šiuo reglamentu įgyvendinami 2025 m. rugpjūčio 21 d. ES ir JAV bendrame pareiškime dėl abipusės, sąžiningos ir subalansuotos prekybos programos prisiimti ES įsipareigojimai. Kas konkrečiai keičiasi…
Skirta viena didžiausių BDAR baudų Lietuvoje – kuo tai primena Registrų centro skandalą
Komentaro autorė: Asta Macijauskienė, advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė 2026 m. birželio 19 d. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) priėmė sprendimą, kuris turėtų tapti perspėjimu visam Lietuvos verslui ir viešajam sektoriui: UAB „InMedica“ (perėmusiai UAB „Kardiolita“ teises ir pareigas) paskirta 450 000 EUR administracinė bauda už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimus. Tai – viena didžiausių baudų, kada nors skirtų Lietuvoje pagal BDAR, ir ji iš esmės kyla iš techniškai paprastos, bet sistemiškai ignoruojamos spragos: nebuvo kelių veiksnių autentifikavimo (MFA). Kas nutiko ir kodėl skirta bauda VDAI sprendimas apima du atskirus asmens duomenų saugumo pažeidimus. Pirmasis įvyko 2024 m. rugsėjį, kai…
