Straipsnio autorės: Regina Kavaliauskaitė, Simona Galiauskė, advokatų kontoros WIDEN vyresniosios teisininkės Opcionai ir 2026 metais išlieka viena patraukliausių darbuotojų motyvavimo priemonių augančiam verslui – jie leidžia darbuotoją skatinti būsima bendrovės verte. Vis dėlto vien pavadinti susitarimą „opcionu“ nepakanka. Mokestines pasekmes lemia realus susitarimo turinys, t. y. kas darbuotojui suteikiama, kada ir kokiu būdu akcijos įgyjamos bei kas jas perleidžia. Tinkamai parengta opcionų programa gali padėti išlaikyti svarbiausius darbuotojus ir suderinti jų bei akcininkų interesus, tačiau netinkamai pasirinkta struktūra gali sukelti priešingą rezultatą – gali kilti neplanuotų mokestinių prievolių, o pati motyvacinė priemonė prarasti reikšmingą dalį savo vertės. Kodėl verslui opcionai vis dar patrauklūs? Opcionas suteikia darbuotojui teisę ateityje įsigyti bendrovės…
Finansinė bendrovės pagalba bendrovės akcijų įgijimui – ką turi žinoti bendrovės ir akcininkai
Straipsnio autorė: Lina Šikšniutė-Vaitiekūnienė, advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, įmonių teisės, susijungimų bei įsigijimų praktikos vadovė Nuo 2026 m. liepos 1 d. Lietuvoje panaikintas nuo 2004 m. galiojęs draudimas bendrovėms teikti finansinę pagalbą – paskolas ar prievolių užtikrinimo priemones – asmenims, perkantiems tos bendrovės akcijas. Bendrovė nuo šiol gali finansuoti akcijų pirkimą. Vis dėlto leidimas nėra besąlyginis – juo pasinaudoti galima tik įvykdžius Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas sąlygas. Draudimas galiojo daugiau nei 20 metų – nuo 2004 m., iš pradžių ABĮ 44 straipsnyje, vėliau — 45² straipsnyje. Jo šaknys siekia 1928 m. Anglijos teisę, kur draudimas atsirado po 1720 m. „South Sea Company“ žlugimo: bendrovė skolino pinigus investuotojams, kad šie…
Lenkijoje skirta 131 mln. eurų bauda už darbuotojų neviliojimo susitarimus
Straipsnio autorius: Liudas Šiukšteris, advokatų kontoros WIDEN vyresnysis teisininkas, advokatas Lenkijoje skirta 131 mln. eurų bauda už darbuotojų neviliojimo susitarimus Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK) skyrė beveik 572 mln. zlotų (apie 131 mln. eurų) baudų už vieną didžiausių Europoje darbo rinkos kartelių. „Biedronka“ prekybos tinklą valdanti „Jeronimo Martins Polska“ ir ją aptarnaujančios transporto įmonės beveik septynerius metus trukdė vairuotojams laisvai keisti darbdavį. Kas ir kaip nusižengė? „Biedronką“ aptarnaujančios transporto paslaugų įmonės susitarė viena iš kitos nevilioti darbuotojų – vairuotojų. Norėdamas pereiti dirbti pas kitą vežėją, vairuotojas pirmiausia turėjo gauti esamo darbdavio sutikimą. Institucija nustatė, jog „Jeronimo Martins Polska“ rolė šiame susitarime nebuvo tik kaip stebėtojo. Bendrovė susitarimą organizavo,…
Dirbtinis intelektas medicinos sektoriuje – ką privalo žinoti gydymo įstaigos?
Straipsnio autorius: Algirdas Misevičius, advokatų kontoros WIDEN vadovaujantis teisininkas, advokatas Dirbtinis intelektas (DI) medicinoje jau nebėra futuristinis scenarijus. Algoritmai analizuoja radiologinius vaizdus, vertina laboratorinių tyrimų duomenis, interpretuoja elektrokardiogramas, apskaičiuoja ligų riziką ir padeda gydytojams priimti diagnostinius ir gydymo sprendimus. Tačiau technologijoms žengiant į medicinos sritį, kyla svarbių teisinių klausimų. Kokių teisinių pasekmių gali kilti, kai dirbtinis intelektas suklys, o pacientas dėl tokios klaidos patirs žalą? Ar kiekviena DI priemonė apskritai gali būti naudojama, ar jos naudojimui medicinoje keliami specialūs reikalavimai? DI akte – teisiniai medikų ir DI sąveikos rėmai ES Dirbtinio intelekto aktas – Reglamentas (ES) 2024/1689 – įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau jo taikymas išskaidytas etapais. Bendra…
Nuo gruodžio 2 d. – svarbūs pokyčiai kurjeriams, pavėžėjams ir tūkstančiams kitų darbuotojų
Straipsnio autorė: Monika Sipavičiūtė, advokatų kontoros WIDEN teisininkė Įsivaizduokite, kurjeris ryte įsijungia programėlę, pasiruošęs dirbti, tačiau ekrane pamato pranešimą, kad paskyra užblokuota. Užsakymų nebėra, pajamų – taip pat. Kodėl? Niekas nepaaiškina, nes darbuotoją ką tik „atleido“ ne vadovas, su kuriuo galima pasikalbėti, o algoritmas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Darbo kodekso pataisas, kurios turi įsigalioti iki 2026 m. gruodžio 2 d. Tokį terminą Lietuvai nustatė Europos Sąjungos direktyva dėl darbo platformoje sąlygų gerinimo. Svarbu ne sutartis, o tai, kas vyksta iš tikrųjų Iki šiol toks veiklos modelis, kai darbas gaunamas, atliekamas ir už jį atsiskaitoma ne įprastai, bet per išmaniąją platformą, buvo laikomas savarankiška verslo veikla, teigiant, kad kurjeriai…
Nukentėjote nuo smurtinio nusikaltimo? Valstybė gali kompensuoti žalą
Straipsnio autorė: Jolanta Borko, advokatų kontoros WIDEN vyresnioji teisininkė Kai asmuo nukenčia nuo smurtinio nusikaltimo, žalos atlyginimas paprastai yra priteisiamas iš kaltininko. Tačiau praktikoje kartais nutinka taip, kad nors teismas priteisia žalą iš nusikaltimą padariusio asmens, jis priteistos žalos geranoriškai neatlygina arba atlygina nevisiškai, o pačios žalos ar jos neatlygintos dalies išieškoti nepavyksta. Šiais atvejais tam tikrą turtinę ir neturtinę žalą gali kompensuoti valstybė. Tokie prašymai valstybei teikiami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (iki 2026 m. pradžios prašymai buvo teikiami Teisingumo ministerijai). Kas gali pretenduoti į kompensaciją Į kompensaciją gali pretenduoti nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir / ar neturtinę žalą. Taip pat gali būti kompensuojamos…
Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas (PPWR) – nauji reikalavimai gamintojams, prekybininkams, tiekėjams ir ne tik
Straipsnio autorė: Vilma Sabaliauskienė, advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, aplinkos apsaugos ir tvarumo teisės praktikos vadovė Nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. pradėtas taikyti Reglamentas (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (PPWR), kuris pakeičia iki šiol galiojusią pakuočių ir pakuočių atliekų Direktyvą 94/62/EB. Nors reglamentas priimtas 2024 m. gruodžio mėn., o įsigaliojo 2025 m. vasario 11 d., tačiau, atrodo, jog dalis verslų tik dabar susivokė dėl PPWR pasekmių jų veiklai. Dalis galbūt tikėjosi, kad PPWR bus nukeltas ar atšauktas apskritai. Deja, kol kas jis vykdomas. Europos Komisija ėmėsi ryžtingai spręsti ES Žaliojo kurso uždavinius pakuočių sektoriuje, nes 40 % plastiko ir 50 % popieriaus, sunaudojamo ES, tenka pakuotėms, pakuotės…
Kiek kainuoja darbo ginčas?
Įsivaizduokite: darbuotojas kreipiasi į teismą, šis pripažįsta, kad darbdavys su juo tinkamai neatsiskaitė, ir priteisia neišmokėtą atlyginimą. Byla lyg ir laimėta. Tačiau tuo pačiu sprendimu teismas įpareigoja tą patį darbuotoją atlyginti darbdaviui bylinėjimosi išlaidas – kelis kartus didesnę sumą, nei buvo priteista jam pačiam. Rezultatas paradoksalus: formaliai teisus žmogus iš teismo išeina ne su pinigais, o su skola. Ar taip apskritai gali būti? Teoriškai – galėjo. Bendra taisyklė – „pralaimėjęs moka“ Civiliniame procese galioja principas, kad bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, advokato honorarą ir kt. – atlygina pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, išlaidos paskirstomos proporcingai: ieškovui atlyginama tiek, kiek jo reikalavimų patenkinta, o atsakovui – kiek atmesta. Ši…
Teisė į pagrindinę mokėjimo sąskaitą ir trečiųjų šalių sankcijų sąrašai – ESTT išaiškinimas
Kai asmuo atsiduria JAV OFAC sąraše, bankai dažnai iškart atsisako jam atidaryti sąskaitą ar net nutraukia jau esamus santykius. Vis dėlto 2026 m. birželio 11 d. sprendimu byloje C-81/24 (Jenec) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) parodė, kad būtent toks bankų elgesys kertasi su ES teise. Vien įtraukimas į trečiosios šalies – t. y. ne ES ir ne JT – sankcijų sąrašą nėra pakankamas pagrindas atsisakyti vartotojui atidaryti būtiniausias savybes turinčią (pagrindinę) mokėjimo sąskaitą. Bylos esmė 2022 m. Slovėnijos bankas atsisakė vartotojui atidaryti būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą vien dėl to, kad šis buvo įtrauktas į JAV Iždo departamento OFAC sąrašą – anot banko, taip buvo vykdomos nacionalinės pinigų plovimo ir…
Koncentracijos leidimai: ką svarbu žinoti ir kaip išvengti klaidų?
Straipsnio autorė: Lina Darulienė, advokatų kontoros WIDEN asocijuota partnerė, advokatė Koncentracija bendrąja prasme reiškia tam tikrų elementų sutelkimą vienoje vietoje, tačiau konkurencijos teisėje koncentracijos sąvoka yra vartojama kita prasme – koncentracija reiškia verslo kontrolės įgijimą. Šių sąvokų skirtingas supratimas ir vartojimas neretai kelia painiavą ir klaidas įsigyjant verslą, kurios gali brangiai kainuoti. Plačiai žinomas sutarčių laisvės principas nėra absoliutus – tam tikrais atvejais verslo įsigijimui yra reikalingas valstybės išduodamas koncentracijos leidimas. Valstybės atliekama verslo įsigijimo priežiūra yra vadinama koncentracijų kontrole, kurios tikslas neleisti įvykti tokiems sandoriams, dėl kurių įmonės taptų dominuojančiomis. Lietuvoje koncentracijų kontrolės funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. Verslo kontrolė gali būti įgyjama įvairiais teisiniais sandoriais, pvz., įsigyjant…
