Smarkiai išaugus kuro kainoms, Lietuvos kelionių organizatoriai vienas po kito pranešė apie įvedamus degalų mokesčius jau įsigytoms kelionėms. Pasak teisininkės Viktorijos Stančikės, turistinių kelionių sutartyse paprastai yra numatyta galimybė didinti kainą dėl išaugusių išlaidų kurui. Vis dėlto neretai jose trūksta vienos būtinos sąlygos, nuo kurios priklauso tokio kainos keitimo teisėtumas. Nėra kainos perskaičiavimo tvarkos – nėra ir teisės didinti kainą Teisę po sutarties sudarymo didinti turistinės kelionės kainą įtvirtina ir jos įgyvendinimo sąlygas nustato Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 dėl paketinių kelionių 10 straipsnis, kuris į nacionalinę teisę yra perkeltas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.752¹ straipsnyje. Juose numatyta, kad kelionės kainą po sutarties sudarymo galima kelti tik egzistuojant…
Augantis sukčiavimas prieš verslą – pavedimas pagal sąskaitą faktūrą gali kainuoti milijonus
Nuo sukčių nukenčia ne tik pažeidžiamos gyventojų grupės – vis dažniau jų taikiniu tampa ir verslas. Lietuvos institucijų duomenys rodo, kad vien 2025 m. įmonių patirti nuostoliai dėl sukčiavimo siekė milijonus eurų. Didžiausia problema ta, kad šiuolaikinis sukčiavimas atrodo kaip įprasta verslo operacija – sąskaita iš tiekėjo, skubus vadovo prašymas ar įprastas el. laiškas. Kaip pastebi ekspertai, įmonės dažniausiai nukenčia ne dėl technologijų trūkumo, o dėl pernelyg didelio pasitikėjimo ir nepakankamų vidinių kontrolės mechanizmų. Vyraujančios sukčiavimo schemos Kaip pasakoja advokatų kontoros WIDEN partnerė Julija Šlekonytė, didžioji dalis sukčiavimo atvejų nėra technologinės atakos – tai psichologinės manipuliacijos, nukreiptos į darbuotojų pasitikėjimą. Viena dažniausių sukčių naudojamų schemų – suklastotos sąskaitos faktūros. Sukčiai…
Naujas ES draudimas: neparduotų gaminių naikinimas taps neteisėtas
Europos Sąjungos Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimai (toliau – Reglamentas) priimti 2024 metais ir žymi didelį pokytį gaminių reguliavime. 2026-ieji tampa lūžio metais, kai įsigalioja konkretūs draudimai, taip pat pradedami formuoti realūs, praktikoje taikomi reikalavimai skirtingoms produktų grupėms. Nuo šiol verslas turės ne tik gaminti ir parduoti produktus, bet ir užtikrinti jų atitikties reikalavimus viso gyvavimo ciklo metu. Draudimas naikinti neparduotus gaminius – jau nuo 2026 m. liepos 19 d. Vienas reikšmingiausių pokyčių – nuo 2026 m. liepos 19 d. įsigaliojantis draudimas naikinti neparduotus vartojimo produktus. Į šį terminą patenka neparduoti drabužiai, avalynė, drabužių aksesuarai. Bendrai teisės akte įtvirtintų reikalavimų tikslas yra pagerinti gaminių poveikį aplinkai. Tačiau nustatytas draudimas neturėtų…
Darbo ginčų tendencijos: dėl ko darbuotojai ir darbdaviai 2025 metais ginčijosi daugiausiai?
Pirmieji metų mėnesiai tradiciškai skiriami praėjusių metų rezultatų apžvalgai. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyrius paskelbė duomenis apie išnagrinėtus darbo ginčus 2025-aisiais metais. Praėjusiais metais Darbo ginčų komisijos gavo apie 6 proc. mažiau prašymų nei ankstesniais metais. Ar tai reiškia, kad komisijų krūvis sumažėjo? Ne. Statistika rodo kitą ryškėjančią tendenciją – nors pačių individualių ginčų kiekis mažėjo, tačiau kiekvienoje byloje keliamų reikalavimų skaičius didėjo (vidutiniškai 6 procentais). Darbuotojai reikalauja vis daugiau Augančių reikalavimų skaičius rodo, kad bylos tampa sudėtingesnės. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau darbuotojas, negavęs darbo užmokesčio, apsiribodavo reikalavimu priteisti darbo užmokestį, dabar jį papildo reikalavimais priteisti kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, pavyzdžiui, delspinigius, netesybas,…
Darbuotojo atleidimas – kaip skaudžiai nenudegti?
Darbuotojų atleidimas darbdavio iniciatyva – vienas jautriausių sprendimų, su kuriais susiduria darbdaviai. Nors Lietuvos Respublikos darbo kodeksas aiškiai apibrėžia darbo sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, praktikoje šis procesas dažnai kelia ne tik teisinių, bet ir reputacinių rizikų. Pastaruoju metu darbo sutartys neretai nutraukiamos darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai įmonėje vyksta pertvarkymai, mažinamas darbuotojų skaičius ar naikinama konkreti pareigybė. Tokiais atvejais svarbu ne tik laikytis įspėjimo terminų ir išmokėti priklausančias išmokas, bet ir realiai pagrįsti, kad darbo vieta iš tiesų tampa nereikalinga. Jei formaliai paskelbiama apie pareigybės naikinimą, tačiau netrukus į tą pačią ar labai panašią poziciją priimamas kitas asmuo, kyla rimta rizika, kad atleidimas bus pripažintas neteisėtu. Nepamirškime, kad…
Ar tikrai verta reikalauti neturtinės žalos atlyginimo po kibernetinės atakos?
Pastaraisiais metais kibernetinės atakos tapo kasdienybe, tačiau aiškėja viena įdomi tendencija. Žmonės, kurių duomenys buvo nutekėję, pradėjo kibernetines atakas naudoti kaip įrankį, bandydami pasipelnyti iš jau ir taip nuo programišių nukentėjusių įmonių. Dalis asmenų siekia gauti neturtinės žalos kompensacijas net tais atvejais, kai akivaizdu, kad realios neturtinės žalos negalėjo būti. Dažnai manoma „pabandysiu, gal pavyks“, pretenzijos surašomos dirbtinio intelekto įrankių pagalba, net nepasikonsultavus dėl tokių pretenzijų ar ieškinių pasekmių pačiam ją reiškiančiam asmeniui. Prie šios problemos prisideda ir aktyvistai, kurie, dirbdami sėkmės mokesčio pagrindu, skatina tokias pretenzijas. Jie beveik nerizikuoja niekuo ir galimai net neinformuoja savo klientų apie tai, kad klientams patiems reikės įrodyti, kad neturtinė žala yra reali, ir,…
Elektroniniai įrodymai ir jų autentiškumas: naujausia teismų praktika
Tiek versle, tiek privačiame gyvenime pasitaiko situacijų, kai kilus ginčui jo sprendimas persikelia į teismą. To priežastys gali būti įvairios: vieni susiduria su neatsiskaitančiais skolininkais, nesąžininga komercine veikla, piktnaudžiaujančiais darbuotojais, kiti yra priversti ginčytis dėl įsigyto nekilnojamojo turto defektų ar nekokybiškai suteiktų paslaugų. Nepaisant to, kas atveda į teismo salę, visi, kurie joje jau yra buvę, puikiai žino – vienas svarbiausių kiekvienos bylos sėkmės faktorių yra įrodymai, kuriais grindžiami pareikšti reikalavimai arba atsikertama nuo jų. Įrodymais byloje gali būti šalių susirašinėjimai, fotofiksacijos ar vaizdo įrašai, sutartys, sąskaitos faktūros, priėmimo-perdavimo aktai, specialistų išvados ir kt. Kitaip tariant, galimų įrodymų spektras yra labai platus. Pasauliui tampant vis labiau globaliu, didžioji dalis komunikacijos…
Asmens duomenų saugumo pažeidimai: ar gresia realios baudos?
Asmens duomenų saugumo pažeidimai (ADSP) – tai vienas iš didžiausių iššūkių šiuolaikiniam verslui. Atsitikus tokiam incidentui, kyla rimtų teisinių, finansinių ir reputacinių rizikų. Dažnai įmonės vadovą, sužinojus apie duomenų nutekėjimą ar kitą pažeidimą, ištinka panika, nes daugelis yra girdėję apie Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) baudas. Kaip įmonės gali pasiruošti tokioms situacijoms, kaip reikia reaguoti, kad išvengtumėte baudų ir nuostolių, ir kokia baudų taikymo praktika? Kas yra asmens duomenų saugumo pažeidimas? ADSP apima bet kokį netyčinį ar neteisėtą asmens duomenų praradimą, sunaikinimą, pakeitimą, atskleidimą ar be leidimo gautą prieigą. Tai gali atsitikti dėl įvairių priežasčių: nuo netinkamų IT saugumo praktikų, žmogiškų klaidų iki kibernetinių atakų. Pavyzdžiui, įsilaužėlis užšifruoja duomenų bazes…
