2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus įsakymu patvirtinti žemės verčių žemėlapiai. Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos sklypų mokestinės vertės perskaičiuojamos kas 5-ius metus. Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuojant mokestines vertes, nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms. Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1399 verčių zonų. Palyginti su 2020 m., nustatyta 51 verčių zona daugiau. 2020 metais tokių zonų buvo 1348, 2019 metais – 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių…
Chaotiška savivaldybių infrastruktūros plėtra bus suvaldyta
Naujasis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, įsigaliosiantis 2021 m. sausio 1 d., panaikina buvusias teisines spragas, dėl kurių savivaldybių infrastruktūros plėtra buvo chaotiška, ir numato aiškią šios plėtros teisinio reguliavimo sistemą. Įstatymui įgyvendinti skirtus Aplinkos ministerijos parengtus dokumentus šiandien patvirtino Vyriausybė. Tai Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas ir Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika. Šie dokumentai įsigalios 2021 m. sausio 1 d. Kaip numato naujasis įstatymas, savivaldybė privalo kompensuoti jos prioritetinės infrastruktūros plėtros iniciatoriui išlaidas už infrastruktūros projektavimą, statybą ir įrengimą, o plėtros iniciatorius savo lėšomis įrengtą infrastruktūrą turi neatlygintinai perduoti savivaldybės infrastruktūros valdytojui ir gauti kompensaciją, o už neprioritetinės infrastruktūros –…
Vilnius subalansuos miesto plėtrą: naujas tarifas leis infrastruktūrą plėtoti išvien su statybomis
Spartus Vilniaus augimas turi savo pasekmių – inžinerinė ir socialinė infrastruktūra dažnai vėluoja pasiekti naujai augančias miesto teritorijas. Nuo kitų metų pradžios ši problema bus sprendžiama daug efektyviau, todėl vilniečiai gali tikėtis nuoseklesnio miesto augimo ir iš paskos sekančios infrastruktūros. Tai lems nuo sausio 1-osios įsigaliosiantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas ir jį įgyvendinti padėsiantys šiandien Vilniaus miesto tarybos patvirtinti nutarimai. „Šis žingsnis yra grandiozinės svarbos siekiant darnaus miesto ir jo geros infrastruktūros, prie kurios visi prisideda teisingai, o ne nustatant infrastruktūros įmokas šiek tiek pagal situaciją arba šiek tiek iš lubų. Kartu miestas įgyja įrankį darnesnio miesto planavimui, pavyzdžiui, mokestis nebus imamas nei nuo požeminio parkingo, kad jo kuo mažiau…
„Galio Group“ Klaipėdoje plėtos parduotuvę prancūzų prekybos tinklui „Decathlon“
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ ir Prancūzijos sporto reikmenų parduotuvių tinklas „Decathlon“ pasirašė patalpų nuomos sutartį – „Decathlon“ parduotuvė Klaipėdoje bus pradėta statyti kitąmet. „Decathlon“ sporto reikmenų parduotuvė Klaipėdoje iškils adresu Baltijos pr. 26A. Kiek daugiau nei 2,8 tūkst. kv. m ploto, A+ energinio efektyvumo klasės parduotuvės statybos prasidės kitąmet, o jų pabaiga numatoma 2022 m. „Galio Group“ investicijos į šio projekto plėtrą sieks apie 3 mln. eurų. „Tai bus atskiras pastatas „Galio Group“ valdomame 2,65 ha ploto sklype, plėtojamas pagal „Decathlon“ tinklo reikalavimus. Projekto vieta užtikrina itin gerą susisiekimą bei prekybos centro matomumą, – sako Aurimas Martinkėnas, „Galio Group“ komercinių projektų direktorius. – Labai vertiname šią sutartį…
Sėkmingai baigtas žemės paėmimas Kauno LEZ plėtrai
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriui gruodžio 17 d. pasirašius galutinį įsakymą dėl nuosavybės teise valdomų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, užbaigtas daugiau kaip 20 metų trukęs žemės paėmimo Kauno laisvajai ekonominei zonai (LEZ) plėsti procesas. Į didesnę nei 500 ha Kauno LEZ teritoriją pateko daugiau nei 400 privačių žemės sklypų ar jų dalių. Per pirmuosius 10 metų (2000–2010 m.) žemės paėmimą visuomenės poreikiams Kauno LEZ teritorijoje vykdė Kauno apskrities viršininkai. Per tą laikotarpį buvo paimta tik kiek daugiau nei 60 ha teritorijos. Nuo 2010 m liepos 1 d. žemės paėmimą visuomenės poreikiams pradėjusi vykdyti Nacionalinė žemės tarnyba šį procesą gerokai paspartino. Per šį laikotarpį buvo priimti 384 direktoriaus įsakymai dėl…
Planavimo reformos pertvarka
Teritorijų planavimas – tai procesas, kuriuo kompleksiškai planuojama teritorija. Jis daro įtaką didelei visuomenės daliai, ekonominiam ir socialiniam teritorijos vystymuisi, aplinkai, žmonių sveikatai, todėl, planuojant teritorijas, svarbu suderinti visų šalių interesus. Nuo 1996 m. iki 2014 m. galiojo iš esmės nepakeista planavimo tvarka. Detaliųjų planų rengimas, derinimas bei kiti teritorijų planavimo sistemos klausimai buvo pernelyg biurokratizuoti, ištempti laike, turintys daug „pilkų zonų“. Šios priežastys lėmė eilės įstatymų pakeitimą. 2014 m. įgyvendinta teritorijų planavimo reforma, kurios tikslas – paspartinti, supaprastinti, padaryti efektyvesnius teritorijų planavimo procesus, palengvinti sąlygas nekilnojamojo turto projektų vystymui, pagerinti investicinę aplinką. Nepaisant išsakyto, 2020 m. Aplinkos ministerija parengė naują įstatymo keitimo siūlymą, kuris šiuo metu baigiamas svarstyti Aplinkos komitete ir…
Dviejų parduodamų objektų Žvėryne plėtrai – konkretūs Vilniaus savivaldybės lūkesčiai
Buvusi Vilniaus infekcinė ligoninė ir buvęs studentų bendrabutis – dviejų objektų, kuriuos parduoda Turto bankas, istoriniame Vilniaus Žvėryno rajone būsimiems savininkams Vilniaus miesto savivaldybė jau suformulavo reikalavimus dėl šios miesto dalies vystymo ir būtinų išsaugoti elementų. „Žinome, kad Turto bankas parduoda turtą jautrioje Vilniaus vietoje, suprantame, kad vystytojams gali rūpėti joje daug statyti, tad norime pasiųsti aiškią žinią ir galimiems pirkėjams, ir miestiečiams, kad šioje vietoje bus saugomi želdynai, ir net jei plėtra pagal teisės aktus galima, tačiau tik labai atsakinga ir ribota, išlaikanti urbanistinį ir gamtinį Žvėryno veidą“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Žvėryno pakrašty, Birutės g. 1, esantis daugiau nei prieš 100 metų statytas buvusios Vilniaus infekcinės ligoninės…
„Realco“: Vilniuje bus statomi pirmieji sveikieji biurai
Naują verslo centrą „Hero“ statysianti „Realco“ pradėjo jo viešinimo procedūrą – pristatė projektinius pasiūlymus. Kitais metais Vilniuje, centriniame verslo rajone, bus pradėti statyti pirmieji Lietuvoje sveikieji biurai. Lvovo g. 21B, dabartinio „Ibrahim“ centro teritorijoje, iškils 15 aukštų verslo centras beveik 30 000 kv. metrų papildysiantis A klasės biurų pasiūlą sostinėje bei žymėsiantis naują verslo centrų plėtros etapą Lietuvoje. Verslo centras pirmasis šalyje sieks gauti tarptautinį pastatų standarto WELL sertifikatą. Taip pat Breeam Excellent tvarių pastatų sertifikatą. 15 aukštų verslo centras pasiūlys 30 000 kv. metrų biurų nuomai „Sekdami tarptautines tendencijas bei vertindami dabartinę situaciją suprantame, kad biuruose dirbantiems žmonėms nebeužtenka patogios darbo vietos, o verslui – sertifikato apie pastato energetinį…
Svarbus precedentas: Vilniaus savivaldybė teisme apgynė sprendimą, saugantį urbanistinę darną
Vilniaus miesto savivaldybei teismo keliu pavyko apsaugoti Kalnėnų gyventojus nuo penkiaaukščio daugiabučio atsiradimo teritorijoje, kur dominuoja vienbutė arba dvibutė statyba. Vilniaus vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi panaikino žemesnių instancijų sprendimus, leidusius nekilnojamojo turto vystytojams remtis jiems parankiu dar 2007 m. patvirtintu Vilniaus miesto Bendruoju planu. „Vilniui tai yra reikšmingas teismo sprendimas, patvirtinantis, kad teisinga mūsų nuostata ginti bendruomenės interesą siekiant išvengti agresyvios nekilnojamojo turto plėtros ir su tuo susijusių pasekmių, – sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis. – Tokia nuostata įtvirtinta ir formuluojant dešimt esminių mums šiuo metu miesto architektūros ir urbanistikos taisyklių – pastatų ir viešųjų erdvių sąrangos principai privalo atitikti teritorijoje susiklosčiusią ar tikslingai formuojamą užstatymo tipologiją ir…
Naujosios Vyriausybės programa. Ką pasižymime ✔dėl žiedinės ekonomikos, klimato kaitos ir Renovacijos bangos
Seimui patvirtinus naujosios Vyriausybės programą, Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojai vertina savo galimybes prisidėti prie ambicingų Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. „Programoje matome visas svarbiausias „žaliosios“ politikos tendencijas, kurios pastaraisiais metais Europos Sąjungoje atsirado ar jau net įsitvirtino. Tai džiugina, juo labiau, kad Europos polistireninio putplasčio gamintojais irgi turi savo ambicingą darbotvarkę, kuri susišaukia su dalimi Vyriausybės programos „žaliųjų“ tikslų,“ – sako Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas Saulius Skrodenis. Žiedinė ekonomika. ✔ Skyriuje “Lietuvos žaliasis kursas” kaip sėkmės rodiklis įvardijamas tikslas, kad 2024 m. Lietuvos antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indeksas sieks Europos Sąjungos vidurkį, o tolimesnėje perspektyvoje, 2030 metais, sąvartynuose bus šalinama ne daugiau kaip 5 proc. atliekų (šiuo metu -24,73 proc.).…
