Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriui gruodžio 17 d. pasirašius galutinį įsakymą dėl nuosavybės teise valdomų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, užbaigtas daugiau kaip 20 metų trukęs žemės paėmimo Kauno laisvajai ekonominei zonai (LEZ) plėsti procesas.
Į didesnę nei 500 ha Kauno LEZ teritoriją pateko daugiau nei 400 privačių žemės sklypų ar jų dalių.
Per pirmuosius 10 metų (2000–2010 m.) žemės paėmimą visuomenės poreikiams Kauno LEZ teritorijoje vykdė Kauno apskrities viršininkai. Per tą laikotarpį buvo paimta tik kiek daugiau nei 60 ha teritorijos.
Nuo 2010 m liepos 1 d. žemės paėmimą visuomenės poreikiams pradėjusi vykdyti Nacionalinė žemės tarnyba šį procesą gerokai paspartino. Per šį laikotarpį buvo priimti 384 direktoriaus įsakymai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, paimti 278 žemės sklypai.
Vien per 2020 metų antrąjį pusmetį, patvirtinus 6 žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, buvo priimti 148 NŽT direktoriaus įsakymai dėl 89 žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, kurių bendras plotas siekia 61,5 ha.
Šiuo metu Kauno LEZ teritorijoje veikia 35 Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės, kurios sukūrė 5300 darbo vietų ir sugeneravo 0,31 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. 2017 m. pradėjo kurtis automobilių pramonės milžinės „Continental“ gamykla, į kurios statybą investuota 95 mln. eurų. LEZ teritorijoje veikia Lietuvos ūkininkų įsteigto žemės ūkio kooperatyvo pieno perdirbimo įmonė „Pienas LT“, žuvies perdirbimo įmonė UAB „Baltic fish export“, baldų gamykla UAB „Geras baldų fabrikas“ bei daug kitų aukštųjų technologijų įmonių.
2020 m. šioje teritorijoje pradėjo veikti didelio efektyvumo atliekomis kūrenama Kauno kogeneracinė jėgainė, kurios pajėgumai kasmet leidžia racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių atliekų, likusių po rūšiavimo. Jėgainėje galima pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.
LEZ teritorijoje taikomos pelno mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos. Tai skatina investuotojų pritraukimą.
Kauno LEZ nuo pirmojo investuotojo įsikūrimo jau pritraukė 680 mln. Eur tiesioginių investicijų, iš jų – 70 proc. sudaro užsienio investicijos.
Baigus žemės paėmimą visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos indėlis į LEZ vystymąsi tuo nesibaigia. NŽT, kaip visos LEZ teritorijos žemės patikėtinė, toliau inicijuos sklypų formavimo-pertvarkymo projektų rengimą, kurių tikslas – iš nekompaktiškų ir neracionalių ribų sklypų suformuoti investuotojams patrauklius žemės sklypus, pakeisti jų paskirtį, sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis su Kauno LEZ valdymo bendrove.
*****
Kauno LEZ įkurta 1996 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymą. Šiuo įstatymu LEZ teritorijai buvo nustatytas per 1000 ha plotas, esantis investicijoms strategiškai patogioje vietoje: greta Kauno miesto, prie tarptautinio kelio Varšuva–Sankt Peterburgas ir automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda, geležinkelio Rail-Baltica, Kauno aerouosto.
1999 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Kauno LEZ pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Kauno rajono savivaldybės taryba 2000 m. rugpjūčio 31 d. patvirtino Kauno LEZ teritorijos detalųjį planą, kurio viename iš sprendinių numatė ir privačios žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Nuo tada prasidėjo žemės paėmimas visuomenės poreikiams procesas.
Ilgainiui Kauno LEZ teritorijos plotas buvo mažinamas, atsisakant investuotojams ekonomiškai nepatrauklių žemės plotų. Taip 2011 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino dabartinės Kauno LEZ teritorijos ribas ir plotą: Kauno rajone Kauno LEZ teritorijos plotas sudaro 458,6999 ha, Kaišiadorių rajone, greta Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, – 75 ha. Į LEZ teritoriją pateko ir apie 50 ha buvusios sovietų raketinės bazės teritorijos.
Pranešimą paskelbė: Aušrinė Lisauskienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
