Daugiau nei pusė šalies gyventojų naujai įvestą nekilnojamojo turto mokestį vertina palankiai, atskleidžia didžiausios Baltijos šalių statybos įmonių grupės „Merko” ir visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa. Nuo šių metų pradžios įsigaliojusias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, pagal kurias 1 mln. litų vertę viršijančiam fizinių asmenų nekilnojamam turtui įvedamas 1 proc. mokestis, teigiamai vertino 53 proc. respondentų. Gyventojų nuomone, prabangaus turto apmokestinimas „atkurs socialinį teisingumą, nes turtingieji mokės didesnius mokesčius”. Taip teigė 38,5 proc. palankiai mokestį vertinančių apklaustųjų. Dar 34 proc. respondentų, pritariančių Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms, mano, kad įvestas naujas mokestis padės surinkti papildomų lėšų į valstybės biudžetą. „Nesiimu vertinti „socialinio teisingumo“ sampratos, juo labiau,…
Kuris kieto kuro katilas geresnis – plieninis ar ketaus?
Susidūrę su nepaprastai dideliu kieto kuro katilų pasirinkimu, ne vienas pasimetame. Kuris iš tos daugybės yra geriausias? Šį kartą akistaton suvedėme plieninį ir ketaus katilus. Taigi, kuris iš jų geresnis? Kaip teigia UAB „Katilų centras“ specialistai, vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti neįmanoma. Tiek plieninis kieto kuro katilas, tiek ir ketaus (liaudyje vadinami špyžiniais) turi privalumų, tačiau turi ir savų trūkumų. Ilgaamžis ketaus katilas Vyrauja nuomonė, kad ketaus katilas labiau tinka įrengiant paprastą katilinę, reikalaujančią minimalių investicijų, ir nėra labai reiklus kurui. Čia yra dalis tiesos. Kadangi ketaus katilas nėra toks jautrus korozijai kaip plieninis, jam nepavojingas kondensatas, kuris susidaro užkūrimo metu grįžtant į katilą šaltam vandeniui. Tačiau čia reikia paminėti,…
„Merko” padidino savo pardavimus
Didžiausios Baltijos šalių statybos įmonių grupės, valdomos „AS Merko Ehitus”,2011 m. pajamos sudarė 219,3 mln. eurų (daugiau nei 750 mln. litų). Tai 27,6 proc. daugiau, nei 2010-aisiais. Grupės ketvirtojo ketvirčio pajamos per metus padidėjo 20,3 mln. eurų ir sudarė 65,9 mln. eurų arba kiek daugiau nei 227 mln. litų. 2011 m. gruodžio 31 d. grupės vykdomų statybos sutarčių portfelio dydis siekė 166 mln. eurų. Į šį skaičių neįtraukti statybos darbai, susiję su pačios grupės vystomais nekilnojamojo turto projektais. Praėjusiais metais „Merko Ehitus” grupė pardavė beveik 160 butų, kurių vertė siekė 18,2 mln. eurų. Šiuo metu grupė stato ir 2012 metais planuoja baigti 375 butus, iš kurių 174 – Taline, 133…
„Merko” statys naują Narvos jėgainės bloką
Didžiausia Baltijos šalių statybos įmonių grupė „Merko” pasirašė beveik 60 milijonų litų vertės sutartį, pagal kurią statys naują Narvos termofikacinės jėgainės bloką Estijoje, bei dar 24 milijonų litų vertės sutartį, pagal kurią vykdys statybos darbus kitoje Estijos – Kiisa – elektrinėje. „Merko” įmonių grupės kompanija „Merko Ehitus Eesti AS” kartu su pasauline energijos gamybos įmone „Alstom Estonia AS” statys 300 MW galios naująjį Narvos elektrinės bloką. Šalia trečio pagal dydį šalies miesto esanti Narvos elektrinė yra didžiausias elektros energinos gamintojas Estijoje, priklausantis „Eesti Energia”. „Merko Ehitus Eesti AS” statys stambaus masto įtvirtinimus ir atliks daugelį kitų generalinės rangos darbų. Sutarties vertė – 17,3 mln. eurų (beveik 60 mln. litų). Didžioji…
Kuo skiriasi perkraustymo ir daiktų pervežimo kaina?
Vakar į blogas.perkraustymai.lt gavome elektroninį laišką – „noriu persikraustyti iš Lietuvos į Angliją. Kiek man tai kainuos“. Atsakymas į tokį klausimą gali būti – nuo 200 Lt iki 20 000 Lt. Lietuva didelė, Anglija dar didesnė. Pervežti galima ir 2 lagaminus ir 5 kambarių namo turtą. Nuo to priklauso perkraustymo kaina. Prieš kraustantis pasitikslinkite, kiek Jums reikės daiktų naujame būste, ar verta šiuos daiktus vežtis – galbūt pigiau nusipirksite vietoje? Jei Jūsų daiktai telpa į keletą dėžučių ar lagaminų – pigiau samdyti transporto paslaugas teikiančią įmonę. Transporto įmonė daiktus sukraus į sunkvežimį, kuriame bus daug kitų krovinių (daliniai kroviniai). Dažniausiai daliniai kroviniai iškraunami terminale, po to arba pristatomi klientui, arba…
Investicijos į nekilnojamojo turto projektą prie Kauno botanikos sodo sieks 9 mln. litų
Kaune, Botanikos sodo teritorijoje, baigtas pirmasis kotedžų komplekso „Botanica“ etapas. Iš jo metu pastatytų 14 kotedžų projektą vykdanti bendrovė „Devega“ jau pardavė 9 ir pradėjo antrojo projekto etapo darbus. Iš viso į „Botanica“ kotedžus įmonė investuos 9 mln. litų. „Kauno nekilnojamojo turto rinkoje praėjusių metų antroje pusėje įsivyravusį štilį nutraukė „Snoro“ bankrotas. Iš banko paimtus pinigus žmonės skubėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą. Keli tokie pirkėjai du mūsų kotedžus įsigijo be jokių derybų“, – sako vienas iš bendrovės „Devega“ savininkų Linas Kairaitis. Pasak jo, kaip patvirtino „Snoro“ atvejis, pirkti būstus Kaune daugiausia ryžtasi savų pinigų turintys pirkėjai ir jie žymiai reiklesni būsto kokybei. „Jiems svarbu, kad būstas būtų patogioje, lengvai pasiekiamoje…
Tyrimas: daugiabučių gyventojai neplanuoja būsto renovacijos
Senos statybos daugiabučių namų gyventojai neturi planų renovuoti savo būstą, rodo „Macroscope tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių senų daugiabučių gyventojų teigia net nesvarstę galimybės modernizuoti savo namą. Tuo tarpu beveik penktadalis respondentų tvirtina tokia galimybe domėjęsi, tačiau dėl jos nesutarę su kaimynais. Šildymo sistemų gamintojo „Viessmann“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 80 proc. senų daugiabučių gyventojų mano, kad jų būstas dėl nekokybiškų šilumos tinklų ir prastos izoliacijos eikvoja daugiau nei penktadalį šilumos. „Viessmann“ atstovybės Lietuvoje vadovo Žygimanto Malecko teigimu, tinkamiausią šios problemos sprendimo būdą – kompleksinę renovaciją – stabdo ne tik plona gyventojų piniginė, bet ir žinių apie būsto modernizaciją trūkumas. „Net du trečdaliai gyvenančių senuose…
Tyrimas: alternatyvioji energetika populiarės ir daugiabučiuose
Kompanijos „Macroscope tyrimai“ apklausos duomenimis, Lietuvos visuomenė tiki, kad alternatyvioji energetika artimiausiu metu populiarės. Daugiau nei du trečdaliai visų tyrimo dalyvių jos plėtrą sieja su diegimu daugiabučiuose, o daugiau nei 93 proc. mano, kad alternatyvūs šildymo būdai plis tarp individualių namų gyventojų. Šildymo sistemų gamintojo „Viessmann“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, beveik 80 proc. respondentų saulės ir geoterminę energiją laiko ekonomiškai efektyvia individualių namų šildymui, taip pat kas antras tyrimo dalyvis tiki efektyviu šių sistemų taikymu daugiabučiuose. Beveik du trečdaliai apklaustųjų mano, kad alternatyvios šildymo sistemos individualiuose namuose populiarės kaip atsakas į Lietuvos ūkio energetinę priklausomybę nuo monopolijų. Daugiabučiuose tokius pokyčius įžvelgia daugiau nei trečdalis respondentų, nepriklausomai nuo jų būsto tipo.…
Pinigų karta l Nekilnojamasis turtas užsienyje
Nekilnojamasis turtas yra toks dalykas, kad visuomet įdomu pasižiūrėti, kaip ši rinka funkcionuoja svetur. Panašumų ir skirtumų su Lietuvos NT rinka „Pinigų kartos” kūrybinė grupė – Rasa Tapinienė ir Skirmantas Jankauskas – ieškojo Katalonijoje. Čia būsto pardavimo rinka įšalusi. Jauni katalonai gyvena pas mamas, tačiau nuomos rinka tiesiog žydi. Bene pagrindinis skirtumas nuo Lietuvos – nuomos rinka pakankamai griežtai reguliuojama teisiškai, ir, matydami bebučių klientų antplūdį, nuomotojai linkę rinktis tik super ilgalaikius klientus. Trys mėnesiai ar net metai čia visiškai nežaidžia.
Pinigų karta | Nekilnojamojo turto rinka
Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai su nostalgija prisimena senus laikus. Na, kurgi neprisiminsi, kai pagal statistiką šiemet Vilniuje bus baigta statyti 10 kartų mažiau butų nei rinkos klestėjimo laikais. Statybų sektoriaus atstovai atsargiai įžvelgia tam tikrus pragiedrulius rinkoje, tačiau žurnalo „EQ The Economist” ekspertų teigimu – spartaus rinkos atsigavimo tikėtis tikrai neverta.