Susidūrę su nepaprastai dideliu kieto kuro katilų pasirinkimu, ne vienas pasimetame. Kuris iš tos daugybės yra geriausias? Šį kartą akistaton suvedėme plieninį ir ketaus katilus. Taigi, kuris iš jų geresnis?
Kaip teigia UAB „Katilų centras“ specialistai, vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti neįmanoma. Tiek plieninis kieto kuro katilas, tiek ir ketaus (liaudyje vadinami špyžiniais) turi privalumų, tačiau turi ir savų trūkumų.
Ilgaamžis ketaus katilas
Vyrauja nuomonė, kad ketaus katilas labiau tinka įrengiant paprastą katilinę, reikalaujančią minimalių investicijų, ir nėra labai reiklus kurui. Čia yra dalis tiesos.
Kadangi ketaus katilas nėra toks jautrus korozijai kaip plieninis, jam nepavojingas kondensatas, kuris susidaro užkūrimo metu grįžtant į katilą šaltam vandeniui. Tačiau čia reikia paminėti, jog ketaus katilas yra daug jautresnis temperatūrų pokyčiams – tai yra jame gali atsirasti įtrūkimų. Ketus neelastingas, jis trapus, todėl kintant temperatūrai ir atsiradus metalo įtempimui, jis gali trūkti. Kartais tą pastebėti būna sunku, nes po truputį sunkdamasis vanduo išgaruoja, ir nenuėmus katilo korpuso ir jo izoliacinės medžiagos, to pamatyti nepavyks.
Po kelerių eksploatacijos metų tarp ketaus katilų sekcijų gali atsirasti nesandarių plyšelių. Tiesa, šią problemą galima išspręsti perrenkant sekcijas ir užsandarinant plyšelius. Tokiu būdu galima pakeisti ir trūkusią sekciją.
Kitas ketaus katilų trūkumas tas, kad net ir paties geriausio špyžinio katilo naudingo veikimo koeficientas yra mažesnis nei plieninių katilų. Plieną apdirbti yra daug lengviau nei lieti špyžių, todėl plieninių kieto kuro katilų dūmų kanalai yra efektyvesni. Norintiems daugiau komforto, daugiau valdymo galimybių, ketaus katilai nebus geriausias pasirinkimas. Daugumos jų reguliavimas elementarus – traukos reguliatoriaus pagalba.
Didžiausias špyžinių katilų privalumas – ilgaamžiškumas. Jei išvengiama staigių temperatūros pokyčių, špyžiniai katilai gali tarnauti dešimtmečius. Tačiau ilgainiui ir taip ne aukščiausias naudingumo koeficientas dar sumažėja, nes dėl grublėto katilo vidinio paviršiaus jį sunku išvalyti.
Plieninis katilas – siekiantiems patogumo
Silpniausia plieninių katilų vieta – neatsparumas korozijai. Šiems katilams ypač svarbu užtikrinti ne žemesnės nei 60 laipsnių C temperatūros grįžtantį vandenį, kad nesikauptų kondensatas. Kondensato yra ir smalose, kurios susidaro kūrenant šlapiomis malkomis ir kaupiasi ant vidinių katilo sienelių. Tikriausiai dėl šios priežasties pirkėjai pageidauja, kad degimo kameros sienelės būtų kuo storesnės, tačiau grąžinant į katilą atvėsusį vandenį ir kūrenant šlapiomis malkomis, plieninis katilas ilgai netarnaus.
Plieninių katilų yra ne tik aukštesnis naudingo veikimo koeficientas, tačiau ir platesnės valdymo galimybės. Be traukos reguliatorių plieniniai katilai gali turėti oro padavimo ar ištraukimo ventiliatorių, valdiklį, kuris gali valdyti tiek oro padavimą, tiek į katilą grįžtančio vandens temperatūrą. Tik nereikia turėti iliuzijų ir tikėtis, jog kieto kuro katilą galima automatizuoti kaip dujinį ar skysto kuro katilus.
„Katilų centras“ pateikia tik kelis svarbiausius dalykus, kuriuos reikia žinoti apie ketaus ir plieninius kieto kuro katilus, bet sprendimą, kuris katilas tinkamesnis, teks priimti Jums patiems.
Parengta pagal www.katilucentras.lt informacij1.
