Studijos

Naujas etapas profesinio mokymo sistemoje

Lietuvos pramonininkų konfederacijos LPK viceprezidentas

Prezidentės iniciatyvą tobulinti profesinio mokymo įstatymą palaiko verslo bendruomenė ir pramonės įmonėms atstovaujančios organizacijos – Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA ir Lietuvos pramoninkų konfederacija.

Profesinis mokymas yra tiesiogiai susijęs su pramone ir jos vystymusi, todėl pokyčių profesinio mokymo sistemoje laukėme ir juos inicijavome jau seniai, o Prezidentės dėmesys, skatinant reikšmingus sprendimus švietime, yra labai svarbus ženklas visiems – ir Švietimo ir mokslo ministerijai, ir profesinių mokyklų vadovams, ir profesijos mokytojams bei mums, verslo bendruomenei.

Esame vieni iš tų, kurie vienu balsu tvirtiname, kad pertvarka profesinio mokymo sistemoje skubiai reikalinga dėl kelių priežasčių. Pirma – ketvirtosios pramonės revoliucijos banga – atvilnijo į Lietuvos pramonę, skatindama skaitmenizuoti gamyklas. Įvertinant tai, kad labai trūksta kvalifikuotų specialistų, skaitmeninimas yra vienintelis kelias, jei norime išlikti konkurencingi Europos rinkose. Antra – besikeičiančiose pramonės įmonėse žmonės, turintys skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų, tampa didele vertybe. Tačiau kol kas pramonės sektoriuje įprastai dirbančių ir skaitmeninių įgūdžių neįgijusių žmonių yra daugiau nei 50%, todėl jų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas yra labai svarbus jau šiandien. Jiems, kaip ir naujai į pramonę žengiantiems jauniems žmonėms, būtina įgyti naujų, tinkamų kompetencijų arba keisti / tobulinti jau turimą kvalifikaciją. Europos Komisija išskiria keturias kritines profesijas, kurioms skubiai būtini skaitmeniniai įgūdžiai: tai pramonės mašinų operatoriai, gydytojai, žemės ūkio darbuotojai ir profesijos mokytojai. Skaičiuojama, kad Europoje 37% arba 80 mln.dirbančiųjų neturi pakankamai bendrųjų skaitmeninių įgūdžių. Iš jų 26 mln.žmonių neturi skaitmeninių įgūdžių apskritai. Todėl pirmiausiai turi pasikeisti pati profesinio mokymo sistema – kad pajėgtų atlikti savo funkciją pagal XXI amžiaus diktuojamas taisykles ir lokalias mūsų ūkio, socialinės bei darbo aplinkos realijas.

Lietuvos žmonėms norint išlikti konkurencingiems Europoje reiškia didinti savo darbo našumą, o įmonėms daugiau eksportuoti. Vienas apdirbamosios gamybos darbuotojas Lietuvoje per metus sukuria atitinkamai 1,9 ir 2,2 karto mažesnę pridėtinę vertę nei Europos Sąjungoszonoje vidutiniškai. 2016 m. Lietuvos vieno dirbančiojo sukurta pridėtinė vertė sudarė 31 tūkst. eurų, tuo tarpu ES zonos vidurkis buvo 69 tūkst. eurų. Gausesnės eksporto apimtys, spartesnė gamyba – reiškia daugiau darbo vietų ir gerokai didesnį poreikį dirbančių žmonių, specialistų. O turėti daugiau kvalifikuotų darbuotojų dabar ir ateityje – reiškia suteikti reikiamas ir patrauklias sąlygas jiems tokiais tapti ir užtikrinti, kad pasirinkus profesinį išsilavinimą, vėliau jiems netektų priimti sprendimo emigruoti, nerandant galimybės Lietuvoje realizuoti įgytas nebeaktualias kompetencijas. Jeigu įgytos profesijos žinios ir toliau nesuteiks jauniems žmonėms pasitikėjimo savimi, kas juos motyvuos likti su mumis ir prisidėti prie šalies konkurencingumo stiprinimo? Šiame besisukančiame užburtame rate pagaliau atsirado proveržio vieta, priėmus ryžtingus sprendimus valstybės lygmeniu.

Prezidentės dėmesį profesinio švietimo pertvarkai jaučiame jau nuo 1-ojo jos apsilankymo „ArgintaEngineering“ gamykloje 2013 m. rugsėjį. Tuomet po diskusijos gamykloje valstybės vadovės dėmesys paskatino veikti ir Švietimo bei Ūkio ministerijas. Pavyko pasiekti, kad „sistema pasuktų galvą į klientą“ ir sutelktų pastangas mokyklų tinklo atnaujinimui bei pameistrystės sąvokos įteisinimui. 2015 m. į Prezidentės paraginimus reformuotis dėmesį atkreipė ir tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius – jo suformuota speciali darbo grupė parengė 4 pameistrystei duris atveriančius aprašus. Labai džiugina šiais metais įvesta centralizuoto priėmimo į profesines mokyklas tvarka.

Siūloma Profesinio mokymo įstatymo redakcija žymi naują Lietuvos profesinio mokymo sistemos etapą. Numatyti pakeitimai atriša rankas ir įgalina efektyviai dirbti toliau: tiek Švietimo ir mokslo ministerijai, reguliuojant ir tobulinant visą sistemą, tiek ir verslui bei jam atstovaujančioms organizacijoms, galinčioms teikti praktiškai pamatuotus siūlymus ir tinkama linkme nukreipti tolesnę profesinio mokymo sistemos raidą.

Parašykite komentarą